Papildomas kūdikio maistas yra bet koks maistas ir skysčiai, išskyrus krūties pieną, turintys maistinę (energinę) ir biologinę vertę. Būtina žinoti, kaip tinkamai primaitinti kūdikį ir kokio maisto dar neturėtų būti mažylio lėkštėje.

Kaip dažnai?

Kūdikiams, kurie yra tik žindomi, naujas maistas duodamas kartotinai pakankamu dažniu. Kūdikis pripranta prie naujo patiekalo, kai jis pasiūlomas ne mažiau kaip 8–10 kartų, o akivaizdžiai naujas maistas tampa priimtinas tik pasiūlius jį 15–20 kartų. Kitaip tariant, nedera norėti, kad, pasiūlius naujo maisto, kūdikis jį iš karto valgytų visa burna.

Atsisakymas valgyti kurį nors patiekalą vos tik jį pasiūlius yra normalus reiškinys ir nevertinamas kaip maisto netoleravimas. Žindomi kūdikiai greičiau nei maitinami pieno mišiniais geba pripažinti įvairių skonių tirštą maistą, kadangi jie įpratę prie platesnės įvairovės skonių ir kvapų, kuriuos perteikia motinos pienas. Maitinimas pramoniniu būdu pagamintu papildomu maistu gali pristabdyti norą valgyti šeimos maistą, nes toks maistas nepasižymi skonių įvairove. Jei nusprendėte kūdikiui duoti pirktų košių:

– patikrinkite galiojimo laiką;

– perskaitykite sudedamąsias dalis (neturėtų būti mūsų aplinkoje neaugančių daržovių);

– nemaitinkite iš stiklainiuko (norimą kiekį košės švariu šaukštu įdėkite į mažylio lėkštę), nes maitinant tiesiai iš stiklainio maisto likutį reikia išmesti, kadangi į jį patenka mažylio seilių. Šiuo atžvilgiu patogesnės yra spaudžiamos pakuotės.

Būtinai paragaukite

Prieš duodant papildomo maisto jis paragaujamas, kad nebūtų per karštas ar per šaltas.

Kūdikis pripranta prie naujo patiekalo, kai jis pasiūlomas ne mažiau kaip 8–10 kartų.

Kūdikiui geriausias yra beveik kūno temperatūros 34–36 °C. Tokios temperatūros maistas yra geriausiai įsisavinamas. Vaikai iki vienų metų labai jautrūs maisto temperatūros pokyčiams, nes šaltas ar per karštas maistas jiems sukelia nemalonius jutimus, kurių jie ilgai neužmiršta. Dėl to jie tiesiog atsisako valgyti.

Papildomas maistas ir bet koks jo naujas komponentas (dalis) pradedamas duoti, kai mažylis yra visiškai sveikas.

Pradedant maitinti naujais produktais kūdikio organizmas yra lengvai pažeidžiamas. Todėl prie kiekvieno naujo patiekalo pratinama pamažu: pradžioje jo duodama nedaug, pavyzdžiui, daržovių, kruopų košės, vaisių – apie 15 g (vienas valgomasis šaukštas), 5 g mėsos (arbatinis šaukštelis liesos raudonos mėsos tyrės), 10 lašų šalto spaudimo aliejaus (į košę), ketvirtadalis kietai virto kiaušinio (su daržovių koše). Po dviejų ar trijų dienų naujo maisto kiekis padidinamas dvigubai, t.y. duodama, pvz., daržovių košės 30 g, ir taip didinama iki kūdikio pasirinktos porcijos dydžio.

Po vieną komponentą

Kai dviejų komponentų tyrė (mėsa ir kokia nors daržovė, pvz., morka arba bulvė) mažyliui tampa įprasta, kaip antra daržovė pridedama kiek karstelėjusi daržovė, t.y. brokolis ar žiedinis kopūstas arba baltagūžis kopūstas ar kaliaropė.

Tuomet puiki daržovių košės sudedamoji dalis bus pomidoras, cukinija, moliūgas, pastarnokas, o septintą gyvenimo mėnesį – ir burokėliai, žalieji žirneliai. Įvesti po vieną naują mėsos ir daržovių tyrės dalį reikia todėl, kad būtina išsiaiškinti, gal kokiam nors produktui mažasis valgytojas yra alergiškas. Jei suvalgęs nauja daržove papildyto patiekalo mažylis vemia, parausta ir pradeda niežėti oda, viduriuoja – naujos sudedamosios dalies reikia atsisakyti.

Naujo patiekalo, t.y. daržovių tyrės, į kurią įdėta kokia nors nauja daržovė, mažylis gali tiesiog nemėgti dėl kvapo, skonio, tad nemėgstamos daržovės negalima grūsti per prievartą. Nemėgstamos daržovės pasiūloma po mėnesio, tada mažylis ją suvalgo su malonumu.

Tik gryni produktai

Papildomas tirštas maistas duodamas šaukšteliu. Pradžioje maisto paimama tik ant šaukštelio galo ir siūloma kūdikiui paragauti. Pats kūdikis turi paimti jį lūpomis, liežuviu perkelti ryklės link ir nuryti, t.y. maistas iš šaukštelio į kūdikio burną nepilamas ir nekišamas.

Mažyliui mokantis valgyti šaukšteliu, pradžioje didžioji dalis maisto teka smakru ar išstumiama iš burnos, tačiau tai nereiškia, kad maistas kūdikiui nepatinka. Kūdikiui mokantis valgyti tirštą maistą, jis pasiūlomas po truputį 2–3 kartus per dieną po žindymo arba maitinimų pieno mišiniais.

Kad kūdikis, mažas vaikas iš papildomo maisto gautų pakankamai energijos ir maisto medžiagų, jo energinė vertė turi būti ne mažesnė kaip 100 kcal/100 g. Tai reiškia, kad kruopų košės turi būti pieniškos, su kaloringais, pvz., 3–5 ml šalto spaudimo (nerafinuoto) aliejaus arba 0,5–1 lygmalu arbatiniu šaukšteliu nesūdyto aukštos kokybės sviesto (riebalų mišiniai, margarinas netinka). Geriau, kai šalto spaudimo aliejų rūšis kas kelios dienos pakeičiama.

Kūdikiams, turintiems antsvorio duodamos kruopų košės be pieno ir tik su puse arbatinio šaukštelio aliejaus ar sviesto. Šešių–devynių mėnesių kūdikiams košės gaminamos su motinos pienu ar pieno mišiniu, jų įpilant į paruoštą patiekalą prieš pat maitinimą.

Kūdikių funkcinė skrandžio talpa yra 30 g/kg. Praktiškai 6–8 mėn. vidutinio svorio kūdikio skrandžio talpa yra 250 g, 9–12 mėn. – 285 g, 12–23 mėn. – 345 g. Todėl kūdikiams duodami tik gryni maistingi produktai. Jiems netinka jokie subproduktai, t.y. tokie produktai, kuriuos gaminant yra panaudojama daug valgomų, tačiau menkos maistinės vertės priedų, pvz., pieniškos dešrelės (jose mažai mėsos, o daug visokių priedų) ir pan.

Kūdikiui papildomas ir šeimos maistas nesūdomas ir nesaldinamas. Sūdytos, raugintos, marinuotos daržovės, sūdyta mėsa, sultiniai ar sriubos, pagamintos iš koncentratų, kūdikiui neduodami.

Daugiau apie šeimos planavimą, nėštumą, gimdymą ir pirmuosius kūdikio metus skaitykite knygoje "Nėštumas. Gimdymas. Pirmieji gyvenimo metai." Ją galima įsigyti internete.  Kituose sveikatos prieduose pristatysime kitas knygos temas.