Pasaulinė rankų plovimo diena: per nešvarias rankas plinta 80 proc. infekcinių ligų | KaunoDiena.lt

PASAULINĖ RANKŲ PLOVIMO DIENA: PER NEŠVARIAS RANKAS PLINTA 80 PROC. INFEKCINIŲ LIGŲ

Spalio 15-oji – Pasaulinė rankų plovimo diena. Šiemet jos tema – „Paduokime vienas kitam švarią ranką“. Šia kampanija yra siekiama motyvuoti ir sutelkti milijonus žmonių visame pasaulyje plauti rankas su muilu bei atkreipti dėmesį į rankų plovimą – kaip į vieną iš pagrindinių daugelio ligų profilaktikos priemonių.

Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO), per nešvarias rankas plinta net 80 proc. infekcinių ligų. Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė, kad asmenų, dirbančių biuruose, rankos yra labiau užterštos negu dirbančiųjų fizinį darbą. Labiausiai užteršti mikroorganizmais (bakterijomis, virusais, kirmėlių kiaušinėliais) biure – telefonai, darbo stalai, klaviatūros, kompiuterių pelytės, durų rankenos ir šviesos jungikliai.

Lietuvoje bendras sergamumo bakterinėmis ir virusinėmis žarnyno infekcijomis nuo 2004-2017 m. padidėjo nuo 440 iki 701 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pagrindinis daugelio šių ligų rizikos veiksnys yra asmens higienos stoka, teigiama Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pranešime.

Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti šiomis „nešvarių rankų“ ligomis: salmonelioze, vidurių šiltine, dizenterija, virusiniu hepatitu A, rotavirusine bei noravirusine infekcija, oro lašeliniu būdu perduodamomis infekcijomis (gripu, difterija, raudonuke, skarlatina, vėjaraupiais, tymais), kai kalbant, kosint ar čiaudint burna prisidengiama delnu ir visi ligų sukėlėjai patenka ant rankų. Todėl svarbu, kad nešvariomis rankomis negalima liesti ne tik burnos, bet ir akių, nosies ar kitų gleivinių. Paglosčius naminius gyvūnus ir kokybiškai nenusiplovus rankų, galima užsikrėsti kirmėlinėmis (šunų ir kačių askaridoze – toksokaroze, echinokokoze, parazitiniais pirmuonimis – toksoplazmomis) bei grybelinėmis ligomis (mikrosporija).

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras pateikia įdomių faktų apie žmogaus gyvenimą tarp mikrobų. Pavyzdžiui, vyrai 1,5 karto dažniau negu moterys pradeda gaminti maistą nenusiplovę rankų, o ant rankų bakterijos ir mikrobai gali gyventi iki 3 valandų. Pasirodo, per šlapias rankas perduodama 1000 kartų daugiau bakterijų negu per sausas. Po laikrodžiais ir apyrankėmis randama milijonai bakterijų, o po žiedais jų gali būti daugiau negu visoje Europoje gyvenančių gyventojų.

Paprastas rankų plovimas su muilu gali išgelbėti milijoną gyvybių per metus.

Su vienu rankos paspaudimu galima perduoti mikrobus 14-ai asmenų ir palikti jų ant 5 paviršių, sako specialistai. Kas ketvirtas asmuo, besinaudojantis viešuoju transportu, ant savo rankų nešioja išmatų bakterijas, o ant mobiliųjų telefonų randama 300 kartų daugiau mikrobų nei viešajame tualete...

Paprastas rankų plovimas su muilu gali išgelbėti milijoną gyvybių per metus. Rankų plovimas su muilu gali sumažinti viduriavimo riziką maždaug 50 proc. Rankų plovimas muilu yra veiksmingiausia ir nebrangi profilaktinė priemonė, užkertanti kelią viduriavimo ligoms bei pneumonijai, nuo kurių kasmet miršta 3,5 mln. vaikų.

Nors kartais ir atrodo, kad plauti rankas ar ne – kiekvieno asmeninis reikalas, kuris priklauso nuo žmogaus kultūros, auklėjimo bei įpročių, tačiau, kaip teigia PSO ekspertai, nešvarių rankų problema turi katastrofiškų padarinių. PSO duomenimis, apie 2 mlrd. žmonių kasmet suserga dėl užteršto maisto, o nuo viduriavimo (diarėjos) miršta apie 3 mln. žmonių ir tik 19 proc. plauna rankas po kontakto su ekskrementais (po tualeto, po vystyklų pakeitimo ir t. t.). Paprastas rankų plovimas su muilu pašalina nuo jų paviršiaus net 90 proc. mikroorganizmų bei 40 proc. sumažina tikimybę susirgti kontaktiniu buitiniu keliu žarnyno grupės infekcijomis ir 25 proc. – kvėpavimo takų infekcijomis. Mokslininkai nustatė, kad Europoje tik pusė vyrų ir trys ketvirtadaliai moterų plauna rankas po apsilankymo tualete.

Nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų skiepų nėra, todėl, kaip teigiama Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pranešime, pagrindinė profilaktikos priemonė tebėra tik asmens higiena. Rankų higienos reikia mokytis nuo pat mažens. Jas būtina plauti visuomet, kai jos yra nešvarios, pabuvus viešose vietose, visada prieš valgant, grįžus iš kiemo ar daržo, pažaidus ar paglosčius naminį gyvūną, pabendravus su sergančiu žmogumi, pasinaudojus tualetu, po darbo su nešvariais įrankiais ar indais, prieš ir po žaizdos sutvarkymo, po nosies valymo (kosint, čiaudint), pakeitus vystyklus, prieš vaiko maitinimą, prieš ir po maisto (žalios mėsos, žuvies, paukštienos) gaminimo.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

o taip

ypatingai daug bakterijų viešuose vietose: transporte, parduotuvese, poliklinikose, vaistinese ir ... tualetuose. Ten nusiplovus rankas jas vėl "pavaišini" bakterijom vos palietus čiaupus ( ne visi automatizuoti), duris ir t t Taip kad išsigelbėjimo nuo jų nėra ir nereik kelt bangų. Prptingi žmonės rankas plaunasi reikiamais momentais tiek kiek reikia, o kitiems jūsų aiškinimai pro vieną ausį ieiną pro kitą išeina nepalikę jokio pėdsako

...,nuo RANKU PLOVIMO prasideda MANO!!! DIENA...,

paskui darau SAVIMASAZUS,po to paMANKSTINU KUNA,priimu SALTA DUSA ir einu gerti KAVOS bei VALGYTI PUSRYCIU...,tai TIEK labai TRUMPAI apie DIENOS PRADZIA...,MALONIOS DIENELES VISIEMS...TASKAS

SUSIJUSIOS NAUJIENOS