Plintant COVID-19 atmainoms, profesoriaus įžvalgos: vis tiek yra gerų žinių | KaunoDiena.lt

PLINTANT COVID-19 ATMAINOMS, PROFESORIAUS ĮŽVALGOS: VIS TIEK YRA GERŲ ŽINIŲ

  • 1

Profesorius Vytautas Kasiulevičius feisbuke pasidalijo įžvalgomis koronaviruso tema. Profesorius aptarė COVID-19 atmainų plitimą šalyse ir pasakė, kodėl net ir pandemijos fone galime įžvelgti pozityvą.

„Savaitė. Angliškoji SARS-CoV-2 atmaina B.1.1.7 įsitvirtina Europoje. Vokiečiai ir prancūzai tai atvaizdavo savo ataskaitose. Šiose šalyse jau pusė COVID-19 atvejų sudaro „angliška“ atmaina. Ir jeigu senąja viruso versija vaikai užsikrėsdavo rečiau, tai „angliškai“ atmainai amžius didelės reikšmės neturi, vaikų užsikrečia netgi daugiau. Ne todėl, kad „angliškas“ virusas taip „nemėgsta“ vaikų. Tiesiog naujasis virusas atakuoja tas amžiaus grupes, kurios nebuvo stipriai paveiktos ankstesnės versijos“, – feisbuke rašė profesorius.

Lietuva jau tampa salele tarp šalių, kur sparčiai daugėja naujų susirgimų.

„Jungtinė Karalystė ir Airija, kur B.1.1.7 sudaro 90 procentų, savo penktojo lygio (aukščiausiais) ribojimais bangą įveikė. Tik tiems ribojimams dar pabaigos nėra. Airija, skaudžiai pasimokiusi po savo pavyzdingo karantino atlaisvinimo „Kalėdų šventėms“, dabar kalba apie atlaisvinimus balandį, o JK turi planą, kuris prasidės kitą ar dar kitą savaitę, ir užtruks net iki birželio. Rytinei Europos pusei ir Suomijai sąlygiškai „pasisekė“, kad naujų atmainų dalis iki šiol koks 10 procentų, bet pažvelkite į naujų atvejų COVID-19 pagreitį pasaulio žemėlapyje. Lietuva jau tampa salele tarp šalių, kur sparčiai daugėja naujų susirgimų. Štai Suomijos mokslininkų nuomone, jų šalyje „angliška“ atmaina kovo pabaigoje sudarys 50 proc., bent jau jie tam ruošiasi“, – mintimis dalijosi V. Kasiulevičius.

Feisbuko nuotr.

„Ruoštis gali kiek nori, bet Norvegija labai griežtai kontroliuodama atvykstančius finale vis tiek turi jau daugiau kaip pusę naujų užsikrėtusių „angliška“ atmaina. Jeigu ne tos atmainos, Europoje būtų ramu, kaip dabar Kanadoje, kur naujų viruso versijų procentas vis dar labai mažas. O ir pasiruošimas sutikti naujas atmainas geriausias yra vakcina. FDA vasario 27 dieną patvirtino „emergency use“ „Johnson & Johnson“ vakciną, kur tik vienas skiepas reikalingas ir kuria jau medikus paskiepijo net Pietų Afrikos Respublika, nes veikia ši vakcina ne tik prieš europietišką, bet  ir prieš afrikietišką viruso variantą“, – vardijo profesorius.

Jeigu ne tos atmainos, Europoje būtų ramu, kaip dabar Kanadoje, kur naujų viruso versijų procentas vis dar labai mažas.

Pasak V. Kasiulevičiaus, vakcinų tiekimas antrąjį metų ketvirtį turėtų būti spartesnis. „Europa kantriai laukia savo biurokratų darbo vaisių susilažinusi, kuri – amerikietiška ar rusiška – vakcina bus patvirtinta anksčiau. Vakcinų, aišku, antrąjį ketvirtį bus daug daugiau, pagaliau „Pfizer“ irgi žada pasitempti „ir duoti, kad užtektų“. Viltis yra, kad ir sava, europietiška – vokiška vakcina kada nors bus „išleista į gyvenimą“. „CureVac“ kompanijos sukurta vakcina labai panaši į „Pfizer“ ir „Moderna“ informacinės RNR vakcinas. Nors istorija mus moko, kad Europoje išsilaipinusios jungtinės britų ir amerikiečių pajėgos nulėmė abiejų didžiųjų karų istoriją Europos gyventojams. O ten, kur britų ir amerikiečių karių neužtenka, nišą užpildo kiti kariai. Ir jie paprastai nėra linkę kantriai laukti kokios nors autorizacijos“, – feisbuke rašė profesorius.

„Aš nemoku norvegų kalbos, bet „påviste tilfeller“ turbūt reiškia įrodytus ar patvirtintus atvejus. Tai va, norvegai atsitiktinai testavo savo šalyje gyvenančias tautas ir gavo štai tokį vaizdelį, kad tarp norvegų susirgimų per pusę mažiau negu tarp lietuvių ir lenkų. Va ir spėliokite dabar, ar tas užsikrėtusių kitataučių Norvegijoje procentas didesnis todėl, kad mažai jų ištyrė, ar kad gyvena kompaktiškai, ar kad tiesiog taisyklių laikosi blogiau negu norvegai. Dar viena europietiška testavimo pamoka visiems, nes labai daug testuojančioje Danijoje naujos atmainos sudaro virš  70 procentų, o naujų atvejų augimas kol kas nėra didelis. Tuo tarpu Italijoje vos per kelias savaites „angliška“ atmaina šoktelėjo iki 54 procentų ir naujų atvejų irgi ėmė sparčiai augti“, – statistiką aptarė V. Kasiulevičius.

Ir vis tiek yra gerų žinių. Persirgus ar pasiskiepijus veikia ląstelinis imunitetas.

Freepik.com nuotr.

Tačiau profesorius net ir pandemijos fone įžvelgia teigiamų žinių. „Ir vis tiek yra gerų žinių. Persirgus ar pasiskiepijus veikia ląstelinis imunitetas. Net jeigu antikūnai neįveikia naujų atmainų, tai mūsų organizmas vis tiek prisimena kontaktą su SARS-CoV-2 virusu CD4+ ir CD8+ T ląstelių atsako pagalba. O šis ląstelinis imunitetas padės daugeliui persirgusių ir paskiepytų žmonių išvengti citokinų audros. Vadinasi, vis tiek judame į priekį. O kiekviena banga kada nors sudūžta į krantą arba uolą. Ta uola gali tapti mūsų norų nuosaikumas ir kantrybė“, – įrašą feisbuke baigė profesorius.

Primename, kad praėjusią parą šalyje nustatyta 390 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė dar šeši žmonės. Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 240,5 atvejo.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 202 tūkst. 214 žmonių. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvas 188 tūkst. 191 žmogus, deklaruoti – 143 tūkst. 942 pasveikę asmenys. Statistiškai šiuo metu serga 6885 žmonės, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 51 tūkst. 134.

Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Šaunusis kareivis šveikas

Viskas bus gerai,Dulkys turi planą,Šimonytė strategiją,ir angiškasis viruso hibridas bus atmuštas.Valio,tegyvuoja planai,pažadai,ir strategijos.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS