PRAŽŪTINGAS POTRAUKIS: ALKOHOLIKŲ ISTORIJOS SUKREČIA
Pridėjęs ranką prie širdies, beveik kiekvienas iš mūsų pasakytų, kad kenčia nuo vienokio ar kitokio liguisto potraukio: daiktams, pinigams, automobiliams, kompiuteriui, narkotikams, alkoholiui. Nuo pastarojo labai sunku atsispirti, bet įmanoma. Tai patvirtina anoniminių alkoholikų patirtis.
Kas vakarą – alus
Dauguma alkoholikų bijo nustoti gerti, nes tuomet, anot jų, būtinai kas nors baisaus atsitiks.
"Kaip aš jausiuosi vestuvių baliuje, jei net šampano taurės negalėsiu išgerti. Eina š... toks gyvenimas", – taip yra pasakęs ne vienas alkoholikas, nenorįs ar negalįs savęs tokiu pripažinti.
Tačiau atsigėrusieji (taip save vadina anoniminiai alkoholikai) žino, kad prisipažinęs esąs alkoholikas ir nustojęs gerti, niekada nepakels ne tik taurės šampano, bet ir 50 g degtinės. Jų gyvenimas dėl to ne tik nesumenko, bet ir įgavo prasmę bei spalvų. Tai patvirtina anoniminių alkoholikų istorijos.
"Kai būdamas aštuoniolikmetis nutariau gyventi savarankiškai ir išėjau iš tėvų namų, greit pradėjau girtauti. Dirbau ir mokiausi, viską sugebėjau suderinti, bet po kelerių metų alų jau gurkšnodavau darbo metu. Dar po kelerių metų pirmadieniais jau nebeateidavau į darbą, kiekvieną vakarą namuose išgerdavau po aštuonis butelius stipraus alaus. Suprantama, žmona ir tėvai darė viską, kad man padėtų išlipti iš šios duobės, bet veltui. Jei alkoholikas nenori pats sau padėti, niekas jam nepadės", – įsitikinęs 42 metų Darius.
Po to, kai jo šeima iširo ir atstūmė net tėvai, kai vieną po kito į kapus palydėjo savo sugėrovus, suprato, kas jo laukia.
Patyręs, kad vienas neįveiks savo pražūtingo potraukio, nuėjo į AA (anoniminių alkoholikų) grupę. Pasėdėjo, pasiklausė ir nusprendė, kad pajėgs pats susitvarkyti su savo bėda. Deja, po savaitės sugrįžo, suvokęs, kad vienas šios kovos lauke – ne karys.
Dabar Darius turi šeimą, vaikų, darbą, du kartus per savaitę lanko AA grupės užsiėmimuose ir negali atsidžiaugti nauju gyvenimu, kuris jam atsivėrė prieš dvylika metų.
Mėgino nusižudyti
Alkoholizmas yra klastinga, lėtinė ir mirtinai pavojinga liga, pakertanti žmogaus fizinę ir psichikos sveikatą, dorovę, visuomeninę padėtį, suardanti socialinius ryšius. Deja, šios ligos pažeistas žmogus nepajėgia arba nenori jos atpažinti.
"Vaikystėje buvau griežtai auklėjamas, tad suaugęs panorau pagyventi savarankiškai. Baigęs studijas, gavau gerą darbą, bet jau braidžiojau po alkoholizmo liūną. Mat po darbo vis dažniau ir dažniau užsukdavau į vieną barą, iš kurio mane, sovietmečiu didelį viršininką, parveždavo vairuotojas. Į šeimos priekaištus dėl gėrimo atsakydavau: "Atstokite jūs nuo manęs", nes žmoną ir vaikus viskuo aprūpindavau", – pasakojo 25 metus negeriantis 65-erių Anupras.
Vieną rytą jis nepajėgė dėl išvakarėse išgerto alkoholio kiekio vykti į svarbią komandiruotę. Po to alkoholis pritraukė virtinę kitų didelių nemalonumų, o didžiausias jų – Anuprą paliko šeima.
"Pasijutau kaltas, nereikalingas nei sau, nei kitiems. Protu suvokiau, kad žudau save ir artimuosius, bet negalėjau pasipriešinti mane valdžiusiam potraukiui gerti. Suprasdamas, kad atsidūriau gyvenimo paraštėje ir nepajėgiu iš ten išsikapanoti, mėginau nusižudyti, tačiau bandymas buvo nevykęs. Pradėjau dar smarkiau gerti. Atsitokėti privertė mamos žodžiai: "Man geriau būtų tave palaidoti – paverkčiau ir nusiraminčiau", – pasakojo Anupras.
Jam pasidarė labai baisu, kai suprato, kad nuo jo nusigręžė pats artimiausias žmogus – motina. Tik tuomet puolė ieškoti pagalbos.
"Ne, ne gydymo įstaigose – mačiau, kaip grįžę iš ten draugai vėl žiauriai gėrė, – sakė Anupras. – Radau meškerę spaudoje, kur buvo išspausdintas AA grupių steigimo Lietuvoje pradininko straipsnis apie lietuvių anoniminių alkoholikų suvažiavimą JAV, pasaulinės anoniminių alkoholikų organizacijos 80-metį, alkoholikus kamuojančias problemas."
Negeria 25 metus
Anupras tame straipsnyje iš atsigėrusiųjų pasakojimų atpažino save ir suprato savo dramatizmą: pats neišsigelbės, o gydytojai beveik bejėgiai ką nors radikaliai pakeisti.
Jėga, kuri gali realiai padėti – anoniminių alkoholikų bendrija, kurioje žmonės dalijasi savo patirtimi, palaiko vienas kitą, siekdami išspręsti šią baisią problemą. Norint tapti grupės nariu keliama tik viena sąlyga – norėti nustoti gerti.
"AA grupėje išmokau pažinti save, nesavanaudiško bendravimo. Pirmosiomis dienomis čia patirtas saugumo jausmas persikėlė į mano kasdienybę, nebesijaučiau visuomenėje atstumtas. Atvirkščiai, aplinkiniai žmonės mane, metusį gerti po 20 metų, pradėjo gerbti", – pirmuosius žingsnius prisiminė vyras.
Netrukus jis sukūrė šeimą, gimė dukra. Dabar turi anūkių ir, svarbiausia, dvasinę ramybę.
"Už tai esu dėkingas AA grupei, kurios narių susirinkimus lankau kiekvieną savaitę jau 25 metus ir tiek pat laiko negeriu", – tvirtino brandaus amžiaus kaunietis Anupras, panoręs viešai pasidalyti savo patirtimi, kuri byloja, kad įmanoma nustoti gerti.
Aplinkui viskas sugriuvo
Virgis savo noru anksti paliko tėvų namus, tačiau jo trokštamas savarankiškas gyvenimas buvo lazda su dviem galais. Ir vienas jos galas smogė labai skaudžiai.
Virgio žmona, neapsikentusi jo girtavimo, melo, vagysčių iš namų, paliko jį. Nusisuko ir tėvai, bandę padėti sūnui visokiais būdais.
"Savo 30-ąjį gimtadienį švenčiau vienas, sėdėdamas ant nešvarios lovos. Nei šeimos, nei draugų. Per penkiolika girtavimo metų sugrioviau viską aplink save. Supratęs, kad priėjau liepto galą, paprašiau tėvo, kad man būtų suleisti vaistai, kuriuos mes, alkoholikai, vadiname torpeda. Susiradau AA grupę, kurios nariai padėjo man nutraukti šią baisią alkoholizmo grandinę", – atvirai prisipažįsta Virgis.
Dabar jis džiaugiasi blaiviu gyvenimu, kuris toks – jau šešeri metai, nauja šeima, sūneliu, mėgstamu darbu ir protą apšvietusia mintimi nueiti į AA grupę. Ją lanko iki šiol. Šis šviesaus veido ir minčių jaunas žmogus kartu puikiai suvokia negalįs pakelti nė vienos taurelės, nes ji suveiktų kaip padegta Bikfordo virvutė – įvyktų sprogimas, atsinaujintų mirtinai pavojinga liga – alkoholizmas.
Daug sunkiau – padėti
Visi trys tvirtino, kad alkoholikais tampama nepastebimai. Viena kita taurelė, vis didesnė ir dažniau.
Trumpam "Stop" signalas įsijungia, kai dėl alkoholio įvyksta sunki trauma, susergama, įvykdomas nusikaltimas, tačiau ilgainiui ir tai užmirštama. Paskutinė ir pati sunkiausia alkoholizmo stadija prasideda netikėtai, dažniausiai 35–45 metų žmonėms.
Pašnekovai negalėjo tiksliai pasakyti, kas juos pastūmėjo alkoholizmo link. Vieni atsigėrusieji didžiausią nuopelną skiria socialinei aplinkai, kiti mato priežastis savyje, treti – genuose, ketvirti – visų šių veiksnių komplekse. Tačiau visi sutinka, kad sergant alkoholizmu, gijimo pradžia laikomas tas momentas, kai žmogus sąmoningai pasirenka visavertį gyvenimą, o ne lėtą merdėjimą.
"Manote, kad alkoholikas nenori sustoti gėręs, kad jam trūksta tik valios tai padaryti? Taip nėra. Net artimiausi žmonės nesupranta, kad alkoholizmas – tai liga, kad pavargęs nuo gėrimo alkoholikas norėtų nebegerti, tačiau nesugeba ir negali sustoti, nes nežino, kaip tai padaryti. Kai žmogus suserga vėžiu ar kita sunkia liga, visi jį užjaučia, globoja, o susirgusįjį alkoholizmu visuomenė smerkia. Tai padaryti lengva. Daug sunkiau jam padėti", – įsitikinęs Anupras.
Pravartu žinoti dar neatsigėrusiesiems
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 120 AA grupių. Net keturiolika lietuvių AA grupių veikia užsienyje (Airijoje, Anglijoje, JAV, Švedijoje).
AA bendrija Lietuvoje veikia jau nuo 1988-ųjų metų. Šiuo metu – septyniuose šalies regionuose.
Kauno regione veikia 25 AA grupės, o Kaune – dvylika. Informacija apie AA grupes Kauno regione teikiama telefonu 8 640 47 755. Daugiau informacijos aalietuvoje.org.
AA grupių nariai nemoka nei stojamojo, nei nario mokesčio – išsilaiko tik iš asmeninių įnašų.
AA draugija nesusijusi su jokiomis sektomis, tikėjimais, partijomis, organizacijomis ar įstaigomis, neremia jokių judėjimų ir jiems neprieštarauja.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
1 komentarai -
LNK inf.18 komentarai -
LNK inf.11 komentarai
alkoholikas