Prieš cholesterolį – be vaistų | KaunoDiena.lt

PRIEŠ CHOLESTEROLĮ – BE VAISTŲ

  • 2

Cholesterolis – žmogaus draugas ar priešas? Tai, kad jam suverčiama vis daugiau kaltės dėl įvairių širdies ir kraujagyslių ligų, gydytoja kardiologė, medicinos mokslų daktarė Milda Kovaitė vadina šio amžiaus kertiniu akmeniu.

Iš tikrųjų cholesterolis yra būtinas. Gimęs kūdikis jo jau turi. Tai – energinė statybinė medžiaga, reikalinga hormonų sintezei.

Bėda ištinka, kai cholesterolio būna pernelyg daug. Mažo tankio cholesterolis dar vadinamas bloguoju, yra svarbus kraujotakos sutrikimų ir trombų susidarymo rizikai, todėl būtina kontroliuoti jo kiekį. Cholesterolis siaurina kraujagyslių spindį ir gali jas net užkimšti. Taip susidaro aterosklerotinė plokštelė, vadinasi, nuo cholesterolio sukeltų komplikacijų netgi mirštama. Deja, daugelis jaunų darbingo amžiaus žmonių tik atsidūrę ligoninėje sužino, kad cholesterolis – jų priešas.

– Jei jaunas žmogus turi pernelyg daug blogojo cholesterolio, tai atsitiktinis reiškinys ar tendencija?

– Kiekvienas žmogus privalo žinoti savo cholesterolio rodiklį. Remiantis Europos kardiologų draugijos rekomendacijomis, pradėti tirti cholesterolį patariama nuo 40 metų. Deja, Lietuvoje tai nedaroma, kol neatsiranda sveikatos problemų. Yra žinoma, kad apie 90 proc. vidutinio amžiaus mūsų šalies piliečių, kurie ateina į polikliniką, cholesterolis jau padidėjęs.

Tikrai ne visiems žmonėms reikia medikamentų, siekiant sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, nes yra kitų būdų.

– Kada reikia sunerimti, kad cholesterolis pradeda didėti kraujyje?

– Neatlikus klinikinio kraujo tyrimo negali žinoti, kad cholesterolio kiekis padidėjęs. Kita vertus, įtarimų dėl cholesterolio gali kilti, jei šeimoje kas nors ankstyvo amžiaus buvo patyręs infarktą ar insultą. Pavyzdžiui, jei motina sirgo tokiomis ligomis būdama jaunesnė nei 65-erių, o tėvas – iki 55-erių, arba serga broliai ar seserys. Tai galimai paveldima dislipidemija – cholesterolio apykaitos sutrikimas.

Pasitaiko atvejų, kai ligoninėje atsiduria infarktą patyręs žmogus, kuris iki tol jautėsi esąs sveikas. Yra žinoma, kad pamažu vystantis koronarinei širdies ligai, iki 60 proc. visų atvejų pirmas simptomas būna miokardo infarktas. Tai rodo, kad cholesterolis kelia mirtiną pavojų, nes nuo infarkto yra mirštama.

Tas sveikas žmogus, tarkim, 55-metis vyras, kuris iki šio širdies smūgio laikė save sveiku, išvyksta iš ligoninės į namus, sirgdamas ne viena, o keliomis nepagydomomis ligomis, tokiomis kaip padidėjęs kraujospūdis, kuris anksčiau nesukėlė jokių simptomų, taip pat padidėjęs cholesterolis. Gali būti padidėjęs ir cukraus kiekis kraujyje, kuris taip pat daugelį metų nerodo jokių požymių. Lietuvoje dauguma žmonių supranta, kad padidėjęs cukraus kiekis gali pražudyti, todėl būtina gydytis, ir gydosi. O kai padidėjęs cholesterolio kiekis, retas kuris nusprendžia, kad tai jau signalas susirūpinti savo sveikata. Esame smarkiai atsilikę nuo ES šalių gyventojų, nes nevertiname savo sveikatos.

– Ar kalbant apie cholesterolio kiekį kraujyje yra tam tikros normos, kurias būtina žinoti?

– Būtina stebėti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Sveiko  žmogaus cholesterolio norma – mažiau nei 3 milimoliai litre. Sergantysis cukriniu diabetu, padidėjus kraujospūdžiui, išsivysčius inkstų ligai priskiriamas prie didelės rizikos pacientų sąrašo. O tai reiškia, kad mažojo tankio arba blogojo cholesterolio riba turi būti dar mažesnė – mažiau nei 2,6 milimolio litre.

Jei pacientas gydytas dėl koronarinės širdies ligos arba insulto, serga sunkiu inkstų funkcijos nepakankamumu, komplikuotu cukriniu diabetu arba jo kraujospūdis labai aukštas, jis priklauso didelės rizikos asmenų grupei. O tai reiškia, kad mažojo tankio cholesterolio turi būti mažiau nei 1,8 milimolio litre. Tai reiškia, kad vienos mažo tankio cholesterolio ribos visiems nėra.

– Kaip atsiranda kraujyje per daug cholesterolio? Ar jis papildomai gaunamas su maistu, ar įtakos turi kepenų ir kitų virškinimo organų veikla?

– Būna ir taip: žmogus nieko riebiai nevalgo, o mažojo tankio cholesterolis yra didelis. Iš tikrųjų kraujo riebalai pasigamina ne iš to, ką mes suvalgome. Svarbiausias yra endogeninio ar kepenyse pagaminto cholesterolio kiekis. Kita vertus, jei žmogus valgo daug lengviau pasisavinamų angliavandenių arba valgo daug sočiųjų riebalų, gali padaugėti ir blogojo cholesterolio.

Iš tikrųjų tai yra cholesterolio gamybos sutrikimas, taip gali atsitikti dėl įvairių priežasčių. Juk cholesterolį gamina kepenys – pagrindinis gamybos organas, ir žarnynas. Panašiai yra ir sergant cukralige – juk žmogus gali nevalgyti ir nemėgti cukraus, bet vis tiek serga cukralige, nes tai yra medžiagų apykaitos sutrikimas.

– Ar yra mokslu įrodytų būdų, kaip efektyviai mažinti blogojo cholesterolio kiekį?

– Efektyviausi yra vaistai, tai rodo mokslinių tyrimų duomenys. Tačiau jų reikia tada, kai paskiria gydytojas. Tikrai ne visiems žmonėms reikia medikamentų, siekiant sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, nes yra kitų būdų.

– Kokios natūralios medžiagos gali padėti reguliuoti cholesterolį?

– Padidėjęs cholesterolis yra kompleksinė problema, kuriai reikalingas kompleksinis sprendimas. Blogasis cholesterolis turi įtakos kitiems kraujotakos sutrikimams – pasikeičia kraujo sudėtis, išauga trombų (kraujo krešulių) susidarymo rizika, vystosi uždegimas kraujagyslėse.

Moksliniai tyrimai rodo, kad derinys iš dviejų augalinės kilmės medžiagų yra tai, ko labiausiai reikia kraujagyslėms apsaugoti. Cholesterolio kontrolei yra naudingas raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių ekstraktas, kurio veiklioji medžiaga yra monakolinas K, o kraujotakai – natokinazės fermentas iš specialiu būdu fermentuotų sojų. Lietuvoje dažnai skiriamos šios dvi medžiagos, bet neseniai atsirado preparatas, sujungęs jas į vieną kapsulę.

– Kuo ypatingas monakolino K ir natokinazės derinys?

– Daugelis preparatų, esančių rinkoje, mažina cholesterolį, tačiau neapsaugo nuo trombozės rizikos, nemažina uždegimo procesų kraujagyslėse. O natokinazės, monakolino ir augalinių ekstraktų derinys efektyviai mažina cholesterolį, taip pat kraujotakos sutrikimų ir trombozės riziką, slopina uždegimo procesus kraujagyslėse.

Nėra atlikta daug mokslinių tyrimų apie kitų vaistinių augalų poveikį cholesteroliui. Jei kas manęs teiraujasi, ar verta valgyti česnakų, sakau: "Valgykite, blogiau nebus." Tačiau nėra akivaizdžių mokslinių faktų apie tai, kad česnakai mažina blogojo cholesterolio kiekį, kaip ir žuvų taukai, nes jie nekeičia blogojo cholesterolio kiekio kraujyje. Yra žinoma tik tai, kad iš žuvų taukų išskirtos riebiosios rūgštys omega-3 gali būti vartojamos didelėmis terapinėmis dozėmis kaip vaistai, jei gydome trigliceridemiją. Tada dozės būna 2–3 gramai, tuo tarpu maisto papildų kapsulėse omega-3 riebiųjų rūgščių būna vos 100 ar 300 miligramų.

– Ar gali sumažėti blogojo cholestrolio, jei žmogus kasdien nueis 10 tūkst. žingsnių arba aktyviai leis laisvalaikį?

– Puiku, nes fizinis aktyvumas yra geriausias vitaminas širdžiai, nors nėra mokslinių įrodymų, kad mažina cholesterolio kiekį. Jis negydo dislipidemijos kaip atskiros ligos, bet jei žmogus lieknėja, jo kūno masės indeksas (KMI) artėja prie normos, organizme prasideda svarbūs procesai – natūraliai keičiasi kraujo sudėtis. Mokslas neįrodė, kad sportuodami ilgiau gyvename, tačiau gyvename kur kas sveikiau.

– Ką patartumėte dėl mitybos? Ar tikrai reikia vengti riebaus sūrio? Ar tai turi įtakos cholesterolio kiekiui kraujyje?

– Sūriuose, riebiuose mėsos, pieno produktuose gausu sočiųjų riebalų, jie yra kaloringi, todėl reikėtų riboti šiuos produktus. Dietologai vis dažniau primena apie angliavandenių įtaką cholesterolio apykaitai. Tai reiškia, kad reikia vengti saldumynų, kas yra lengvai pasisavinami angliavandeniai. Jie gali kur kas greičiau sukelti medžiagų apykaitos sutrikimų, todėl saikinga ir racionali mityba yra būtina.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Anonimas

ponia Zita o kokį vaistą konkrečiai reklamuoja?

Zita

Gryniausia vaistu reklama, iš ko kilo straipsnio pavadinimas?

SUSIJUSIOS NAUJIENOS