Kokie vaistai kelia didžiausią priklausomybės riziką, kaip atpažinti pirmuosius ženklus ir ką daryti, jei jaučiate, kad be jų nebegalite gyventi, plačiau pakomentavo priklausomybės ligų centro medikas Haris Jakavičius.

– Kiek Lietuvoje paplitusi priklausomybė nuo receptinių vaistų?

– Iš esmės ji išlieka tendencingai aukšta – besikreipiančiųjų skaičius nemažėja, nors tendencija turėtų mažėti, nes kontrolės mechanizmai, kalbant apie vaistų išrašymą, yra griežtesni, o gydytojų sąmoningumas gerėjantis. Tuo pačiu – mažėja stigma, didėja galimybės gydytis, todėl vis daugiau pacientų kreipiasi dėl esamų problemų, susijusių su vaistų vartojimu.

– Kokie vaistai kelia didžiausią priklausomybės riziką?

– Yra keletas vaistų grupių, kurios ilgą laiką vartojant sukelia priklausomybę. Didžiausią grupę sudaro vaistai nuo nerimo – slopinantys, raminamieji. Dažniausiai su tokia priklausomybe kreipiasi pacientai, vartojantys būtent šiuos vaistus. Taip pat turime pacientų, kurie kreipiasi dėl vaistų, vartojamų skausmui malšinti.

Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.

– Kokie pirmieji ženklai rodo, kad žmogus tampa priklausomas nuo vaistų?

– Vaistai paprastai skiriami dėl konkrečių simptomų – nerimo, miego sutrikimų ar panašiai. Tačiau pacientas ima juos vartoti reguliariai, o kartais ir didesnėmis dozėmis nei paskirta. Kai kyla lengvas nerimas ar sutrinka miegas, jis jaučia, kad įprasta dozė nebepadeda ir pradeda vartoti daugiau. Kai vaistai baigiasi ir žmogus jų nebeturi, organizmas, pripratus prie pastovios dozės, siunčia signalus: atsiranda nerimas, miego sutrikimai, drebulys, prakaitavimas – simptomai, keliantys didelį diskomfortą. Tai yra vieni iš pirmųjų požymių, kad žmogus yra pripratęs prie tų vaistų.

Psichologinis efektas pasireiškia tada, kai žmogus jaučia, kad nebegali numalšinti šių simptomų, nes išgėrus tabletę simptomai praeina, o neturint tablečių automatiškai atsiranda psichologinių baimių. Kaip ir minėjau, dėl sugriežtintos kontrolės mechanizmų galimybės gauti tokių vaistų nėra lengva, todėl atsiranda simptomai, kuriuos pacientui sunku pakelti ir išlikti ramiam.

– Ar įmanoma tapti priklausomam nuo vaistų net laikantis gydytojo nurodymų?

– Visi vaistai, iš esmės ilgą laiką juos vartojant, sukelia riziką ir priklausomybę ir vystosi net vartojant paskirtomis dozėmis. Gyvename aplinkoje, kur yra pakankamai stresinių faktorių, kitų dirgiklių, kurie gali psichologiškai išprovokuoti žmogų papildomai paimti tabletę, kuri jį nuramins. Tai net ir vartojant tendencingai ir tvarkingai, atsiranda tokių momentų, kada žmogus išgeria papildomą vaistą ir tai tampa papildomu rizikos veiksniu.

– Kaip atrodo gydymo procesas? Kiek jis trunka?

– Gal skambės ironiškai, bet gydant priklausomybę nuo vaistų, naudojami tie patys raminamieji – tik su labai griežtu režimu ir dozių mažinimu. Mūsų tikslas yra per ilgesnį laiką stabiliai ir tvarkingai, mažinant vaistų dozę, kiek įmanoma labiau kontroliuoti simptomus. Todėl mes skiriame iš esmės tos pačios klasės vaistus, tiesiog yra sudaromas griežtas režimas, vaistų vartojimą pacientai reguliariai lanko, ir per ilgesnį laiką – pabrėžiu, per ilgesnį laiką – nes visi ateina ir labai tikisi, kad per savaitę ar dvi pavyks išgydyti tą priklausomybę, kuri vystėsi 2–3 metus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek laiko trunka gydymas?

– Priklauso nuo vartojamų vaistų stiprumo, dozės. Greičiau nei per mėnesį to padaryti neįmanoma. Yra pacientų, kurie lankosi pusę metų ar metus, bet svarbiausia – rezultatas, kad pavyktų nutraukti vaistus.

– Ar gali būti taip, kad priklausomybės visiškai atsikratyti jau neįmanoma?

– Galimybės visada yra. Tačiau tai priklauso ne tik nuo gydytojo, kuris sudaro planą, prižiūri, koreguoja vaistus. Labai daug priklauso nuo paties paciento – kiek jis turi disciplinos, kiek laikosi plano. Jeigu matome, kad pacientas lankosi ambulatoriškai, bet nesilaiko plano, rekomenduojame stacionarinį gydymą, kad būtų užtikrinta saugi aplinka ligoninėje.

Trumpesnis laikas – faktas, kad tikėtina nepavyks visiškai nutraukti vaistų, bet saugioje aplinkoje pavyks bent jau stipriai sumažinti jų dozę. Po to jau ambulatoriškai pabaigsime. Yra keletas variantų – priklauso nuo paties paciento, kuris jam labiausiai tinka.

– Ką daryti žmogui, kuris įtaria, kad nebegali be tam tikro vaisto?

– Dažniausiai pacientai tai pajunta patys – kai ima jausti simptomus ir supranta, kad vaistai veikia ne taip, kaip turėtų. Šeimos gydytojas, kuris išrašo tokius vaistus, įspėja apie galimą priklausomybę ir paaiškina, kaip ją atpažinti. Pats pacientas gali bandyti kontroliuoti, bet dažnai tai sudėtinga.

Todėl pirmas žingsnis – kreiptis į šeimos gydytoją. Reikia atvirai pasakyti, kad vartojate daugiau nei paskirta. Tada gydytojas gali pabandyti mažinti dozes po truputį, yra sudarytos netgi tam tikros gairės. Jei nepavyksta – siunčia specialistų konsultacijai į priklausomybės ligų centrą, kur jau toliau dirbame su pacientais.