PROFESORIUS APIE PACIENTŲ KONSULTAVIMĄ TELEFONU: ATEITYJE BUS DIDELIŲ PROBLEMŲ

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neseniai viešai džiaugėsi, kad per karantiną nuotolinių konsultacijų skaičius išaugo 68 kartus. Tačiau pacientai – priešingai: tokiomis konsultacijomis dažnai lieka nusivylę.

Ne itin efektyvios

Spaudos konferencijoje neseniai A.Veryga pasidžiaugė, kad šiemet balandį, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, nuotolinių konsultacijų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose padaugėjo beveik 68 kartus – nuo 11 tūkst. iki 758 tūkst. Vis dėlto pacientai pastebi, kad nuotolinės konsultacijos – ne itin efektyvios.

80-metė Marija pasakojo karantino metu sulaukusi endokrinologo konsultacijos telefonu. "Kraujo tyrimai man buvo atlikti dar iki karantino. Šeimos gydytoja pasakė, kad jų rezultatai – labai prasti, labai aukštas TTH, ir išrašė skubų siuntimą pas endokrinologę. Buvo paskirta ir skydliaukės echoskopija. Deja, prasidėjo karantinas ir ši gydytoja mane konsultavo tik telefonu. Kaip vyko konsultacija? Pasakiau gydytojai vaistų, kuriuos vartojau iki tol, pavadinimus. Ji aptarė kraujo tyrimų, man atliktų dar iki karantino, rezultatus, paskyrė naujus vaistus, ir viskas. Turėjo daryti ir echoskopiją, tačiau, kaip žinome, ji telefonu neatliekama, – Marija prisiminė, kad konsultacija vyko kovo mėnesį, kai tikėtasi, kad karantinas baigsis gegužę. – Endokrinologė pasakė: gegužę būtinai ateikite – reikia atlikti echoskopiją. Dabar jau ir gegužė baigėsi, o aš vis dar nežinau, kada man bus atlikta echoskopija."

Dešimtmetės, turinčios rimtų skydliaukės veiklos sutrikimų, mama Lina pasakojo karantino metu ilgai laukusi šeimos gydytojos nuotolinės konsultacijos. "Dukra serga lėtine skydliaukės liga, dėl to jai kas mėnesį reikia daryti kraujo tyrimus ir, remiantis jais, reguliuoti nuolatos vartojamo vaisto – tiroksino – kiekį. Šiuos vaistus šeimos gydytoja paprastai išrašo mėnesiui. Kovo pradžioje apsižiūrėjau, kad dukros vaistai – jau į pabaigą. Kadangi gydytoja juos skiria nuolat ir visi receptai yra elektroninėje erdvėje, pirmiausia nuėjau į vaistinę ir paprašiau, kad parduotų vaistus su pasibaigusio galiojimo receptu – juk šie vaistai dukrai išrašomi ne pirmą kartą. Tačiau vaistininkė nepardavė. Tuomet bandžiau užregistruoti dukrą į nuotolinę konsultaciją pas mūsų šeimos gydytoją – greitai to padaryti nepavyko. Kadangi skaičiavome paskutines vaistų tabletes, paprašiau poliklinikoje, kad pakonsultuotų kita šeimos gydytoja", – pasak Linos, ilgai laukiant telefoninės konsultacijos, dukra savaitę gyveno be reikalingų vaistų.

Mama įsitikinusi: jei tam tikrus vaistus vaikas geria nuolat, receptą jam pratęsti galėtų bet kuris budintis poliklinikos gydytojas, ir tokio recepto pratęsimo nereikėtų ilgai laukti.

"Ko jūs norit – karantinas"

Pagaliau sulaukusi telefoninės konsultacijos, mama liko ja labai nusivylusi. "Prašiau, kad dukrai būtų atlikti kraujo tyrimai. Atsakymas: ne, karantinas – negalime, poliklinikoje jūsų nelaukiame. Buvau pastebėjusi tam tikrus dukros organizmo pakitimus, dėl kurių buvo neramu. Telefoninės konsultacijos metu ėmiau klausinėti gydytojos, ką daryti, kaip namų sąlygomis, galbūt vartojant tam tikrą maistą, būtų galima reguliuoti hormonų veiklą. Gydytoja buvo nepatenkinta, kad klausinėju. Vis girdėjau atsakymą: ko jūs norit – karantinas", – prisiminė Lina.

Negavusi atsakymų į ją dominančius klausimus iš gydytojos, kaunietė pati ėmė ieškoti atsakymų internete – ten, kur gydytojai nerekomenduoja to daryti. Moteris ieškojo patikimų interneto šaltinių, skaitė mokslinius straipsnius anglų kalba. "Taip išsiaiškinau, kad panašius sutrikimus iki tam tikro laipsnio galima reguliuoti maistu: naudojant daugiau pieno, sojų produktų, – moteris pasakojo daug ką išsiaiškinusi savarankiškai. – Tačiau man nesinori užsiimti savigyda ir pakenkti dukrai. Manau, kad patarti turėjo gydytojai. Apskritai, karantiną gydytojai kaip tik galėjo labiau išnaudoti pacientų edukacijai, o ne bandydami juos tildyti – kad tik neužduotų daugiau klausimų. Sąlygos tam tikrai buvo: juk gydytojai dabar konsultuoja mažiau pacientų nei iki karantino."

Dėl karantino kaunietės dukrai du mėnesius nebuvo atlikti būtini kraujo tyrimai. Po dvigubai ilgesnės, nei turėtų būti, pertraukos atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad mergaitės sveikata pablogėjo. "Dabar ji turi gerti daug didesnę vaistų dozę. Esu tikra: jei dukrai laiku būtų buvę atlikti kraujo tyrimai, laiku nustatytos problemos, dabar užtektų mažesnės vaistų dozės", – sakė Lina.

Pati konsultavo gydytoją

Pakaunės gyventoja Daiva pasakojo, kad, vos paskelbus karantiną, jos vienuolikmetę dukrą ėmė varginti pilvo skausmai, ją ėmė pykinti, mergaitė pasidarė mieguista, kelias dienas nesikėlė iš lovos, labai mažai valgė. Vakare šiek tiek pakildavo temperatūra. "Pasiskambinau į polikliniką – mane iš karto sujungė su šeimos gydytoja. Buvo pati karantino pradžia – gydytoja buvo labai susirūpinusi", – prisiminė Daiva. Ji paprašė gydytojos skirti dukrai kraujo tyrimus, tačiau dėl karantino jie nebuvo atlikti.

"Per telefoninę konsultaciją ne gydytoja mane, o aš gydytoją konsultavau – ji tik sutiko su mano siūlytomis diagnozėmis. Mergaitei neseniai buvo ištrauktas dantis. Klausiu gydytojos, gal visa tai reakcija į danties traukimą? Gydytoja sako: gal. Tuo metu dukra labai rūpinosi benamiais kačiukais – nuo jų galėjo užsikrėsti kirminais. Klausiu, gal tie simptomai – dėl kirminų? Gydytoja sako: gal. Sugirdžiau dukrai vaistus nuo kirminų, ir po kurio laiko visas blogumas baigėsi. Manau, kad tokios konsultacijos galėjo ir iš viso nebūti – vaistus dar iki jos buvau nusipirkusi vaistinėje be gydytojos recepto", – konsultacijos nauda abejojo Daiva.

Apsunkina diagnostiką

Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos (LBPGA) prezidentas profesorius Julius Kalibatas pripažino, kad nuotolinės konsultacijos nusileidžia tiesioginėms. "Vertinant iš medicininės pusės, aš visą laiką savo studentams sakiau, kad telefonu nustatyti diagnozę negalima, kad, neapžiūrėjus ligonio, neatlikus tyrimų negalime nuspręsti, kokia tai liga ir kokius vaistus galima paskirti. Dabar gydytojai turi peržengti per šiuos pagrįstus įsitikinimus, – J.Kalibatas pripažino, kad nuotolinės konsultacijos pagal ligų diagnozavimo tikslumą akivaizdžiai nusileidžia tiesioginėms. – Konsultuojant telefonu diagnostika negali būti tokia tiksli ir gera kaip apžiūrint pacientą tiesiogiai. Per šį laikotarpį bus daug diagnostikos klaidų, daug pražiūrėtų dalykų, dėl to bus didelių problemų ateityje. Kai kurias jau pastebime: kadangi medicininė diagnostika ir tikslingas gydymo paskyrimas buvo labai apriboti, daugybė ligų, tarp jų – gretutinių, paūmėjo."

Per šį laikotarpį bus daug diagnostinių klaidų, daug pražiūrėtų dalykų, dėl to bus didelių problemų ateityje. Kai kurias jau pastebime.

Vis dėlto nuotolines konsultacijas karantino laikotarpiu profesorius vertino kaip mažesnės blogybės pasirinkimą – pašnekovo žodžiais, siekiant sumažinti medicinos personalo galimybę užsikrėsti koronavirusu, tokios konsultacijos buvo būtinybė. Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos medikų užsikrėtimo koronavirusu procentas buvo vienas didžiausių Europoje. "Tai liudija, kad medikai pradėjo dirbti be reikalingų apsaugos priemonių. Tai, žinoma, yra akmenėlis į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) daržą – koronaviruso atėjimui į Lietuvą nebuvo pasiruošta, – kritikos neslėpė J.Kalibatas. – Daugelis medikų nebuvo aprūpinti maksimaliomis apsaugos priemonėmis."

LBPGA prezidentas teigė nuolatos bendraujantis su kitais šeimos gydytojais ir pastebintis: daugelis jų laukia karantino pabaigos. "Nuotolinės konsultacijos yra didžiulis psichologinis krūvis, stresas gydytojams. Juk yra daugybė ligų, kai klinika gali keistis per kelias valandas, ir telefonu to nepamatysi. Ne tik pacientai – ir mes norėtume, kad pagaliau baigtųsi karantinas, visi grįžtume į normalias gyvenimo ir darbo sąlygas ir kad gydytojai galėtų dirbti kaip anksčiau – teikti tiesioginio kontakto konsultacijas", – sakė J.Kalibatas.

Atsidarė tik pusė

Švelninant karantino sąlygas balandžio pabaigoje Lietuvos gydymo įstaigoms leista vėl atverti duris. Tačiau, prieš vėl priimdamos pacientus, jos turėjo pateikti paslaugų atnaujinimo planus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC). Kaip rodo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pateikta statistika, šiuo metu tik apie 53 proc. poliklinikų jau yra pateikusios minėtus planus ir vėl priima pacientus.

"Karantino laikotarpiu kiekviena gydymo įstaiga pati nusprendžia, nuo kada ir kokių paslaugų teikimas bus atnaujintas, kaip jos bus teikiamos pacientams – nuotoliniu būdu ar gyvai priimant pacientus, kaip bus valdomi pacientų srautai. Kiekviena jų turi organizuoti savo darbą pagal pasirengtą ir su NVSC suderintą paslaugų atnaujinimo ir teikimo planą, kad būtų užtikrinta tinkama infekcijų kontrolė, pacientų ir medikų saugumas", – atsiųstame komentare rašė SAM Spaudos tarnybos patarėjas Vytautas Beniušis. Jis teigė, kad SAM aktyviai ragina gydymo įstaigas – ligonines, šeimos centrus, poliklinikas ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas – greičiau atnaujinti veiklą ir priimti pacientus, kurie laukia paslaugų. "Procesas gali užtrukti, nes būtina užtikrinti maksimalią apsaugą pacientams ir juos priimantiems medikams, tačiau reikia kryptingai judėti į priekį ir išmokti gyventi vadinamojoje naujoje realybėje", – rašoma komentare.