Prostatos vėžiui diagnozuoti – magnetinio rezonanso tomografija ir robotas | KaunoDiena.lt

PROSTATOS VĖŽIUI DIAGNOZUOTI – MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJA IR ROBOTAS

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pradėtos naujos procedūros – robotizuota prostatos biopsija kontroliuojant magnetinio rezonanso tomografu. Ši naujovė leidžia itin tiksliai diagnozuoti onkologinę ligą.

Paieška tapo tikslinga

Respublikinė Klaipėdos ligoninė pirmoji Rytų Europoje pradėjo taikyti šias procedūras, keičiančias požiūrį į prostatos vėžio diagnostiką bei gydymą.

Robotizuotas prostatos biopsijas kontroliuojant magnetiniu rezonansu iš artimiausių kaimynų atlieka tik suomiai ir norvegai.

"Tai visai kitokio lygio diagnostika. Užuot aklai  ieškoję naviko, dabar galime tiksliai paimti mėginį. Vietoj keliolikos šūvių į prostatą pakanka vos dviejų, tiksliai iš naviko židinio", – apie skirtumus nuo įprastos biopsijos kalbėjo Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tomografijų skyriaus vedėjas, gydytojas radiologas Artūras Čiuvašovas.

Robotas praktiškai gali pasiekti visas prostatos vietas. Darant įprastą biopsiją yra techniškai sunkiau prieinamų vietų: prostatos viršūnė arba jos kraštai.

Pažangų aparatą sukūrė olandų mokslininkų grupė, bendradarbiaudama su pasaulinio prostatos vėžio tyrimo centro Neimegene gydytojais.

Toks bendradarbiavimas padėjo sukurti techniškai labai pažangų ir kartu klinikinei praktikai pritaikytą produktą. Atvykę patys įrenginio kūrėjai klaipėdiečiams padėjo įsisavinti naująją technologiją.

Keitėsi požiūris į gydymą

Prostatos vėžys – labiausiai paplitusi onkologinė liga tarp vyrų, tad skiriama daug dėmesio jos diagnozavimui ir gydymui. Pastaraisiais metais požiūris į prostatos vėžio gydymą gerokai keičiasi.

Anksčiau, nustačius prostatos vėžį, buvo atliekama operacija, pašalinant visą prostatą, arba taikomas agresyvus spindulinis gydymas.

Vėliau atėjo supratimas, kad ši onkologinė liga gali būti labai įvairi: nuo agresyvios formos, pasiglemžiančios žmogaus gyvybę per kelerius metus, iki kliniškai nereikšmingos, kuri ilgą laiką, ar net visą likusį gyvenimą gali išlikti neaktyvi. Tokiu atveju pacientui operacija padarytų daugiau žalos nei nieko nedarymas.

Pasak A.Čiuvašovo, diagnozuojant prostatos vėžį keblumų kelia tai, kad ši liga – nematoma daugeliu tyrimo būdų.

Iki šiol ją diagnozuojant taikoma klasikinė tyrimų triada: prostatos specifinio antigeno (PSA) nustatymas, čiuopimas pirštu ir biopsija kontroliuojant ultragarsu (echoskopija).

Mėginių paėmimas kaip loterija

Tačiau nė vienu iš šių metodų vėžys nėra matomas, tad tiksli jo diagnozė ne visada būdavo įmanoma. Lūžis gydant prostatos vėžį įvyko 2012 m., į tyrimo gaires įtraukus magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą.

Tyrimais buvo įrodyta, kad magnetinio rezonanso tyrimas padeda atskirti kliniškai reikšmingą vėžį nuo nereikšmingo.

Tai buvo didžiulis proveržis, pakeitęs gydymo taktiką: pradėtas aktyvus paciento stebėjimas, net aptikus vėžį. Atsirado galimybė agresyvų gydymą taikyti esant tik pavojingoms vėžio formoms, o kitu atveju gydymą atidėti net keleriems metams, saugiai sekant pacientą, ar vėžys nesikeičia.

Nepaisant didžiulio proveržio, biopsijos tyrimas vyko įprastu būdu – stebint echoskopu. Taip matoma prostata, tačiau ne vėžys. Tad biopsijos paėmimas prilygo loterijai: buvo paimama nuo 8 iki 12 mėginių, priklausomai nuo gydymo įstaigos taikomos praktikos.

Net ir keliolika paimtų biopsijos mėginių negarantuodavo, kad vėžys bus tiksliai diagnozuotas. Tad jei kraujo tyrimas signalizuodavo apie įtariamą onkologinę ligą, biopsiją vėl kartodavo.

Atsidurdavo aklavietėje

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad, kaskart darant įprastą biopsiją, tikimybė aptikti vėžį vis mažėja. Pirmą kartą ji būna apie 60 proc., antrą kartą – perpus mažiau. Trečią kartą tikimybė, kad bus aptiktas vėžys, siekia vos 15 proc.

Diagnostikos procese taikant magnetinio rezonanso tyrimą, gydytojai radiologai pažymi naviko vietą schemoje. Tai leidžia urologams biopsiją paimti tiksliau, nes žinoma bent apytikrė naviko vieta. Sunkumų kyla, jei vėžys yra mažas arba sunkiau pasiekiamoje priekinėje prostatos zonoje.

Pasitaiko, kad biopsijos mėginys yra neigiamas, nors PSA tyrimas signalizuoja apie onkologinę ligą. Sprendimo, ką tokiais atvejais daryti, anksčiau nebuvo. Gydytojai vis kartodavo biopsiją, vildamiesi, kad pagaliau pavyks aptikti naviką.

Nukreipia urologai

Pasak Tomografijų skyriaus vedėjo, naujuoju įrenginiu, kontroliuojant magnetiniu rezonansu, mėginys paimamas tiesiai iš matomo naviko.

Iš vieno židinio paimami dažniausiai du mėginiai – gerokai mažiau nei per įprastą biopsiją. Mažesnis mėginių kiekis sumažina ir infekcijos patekimo riziką.

"Net jei yra keli ligos židiniai, šūvių būna gerokai mažiau. Kitas privalumas – preciziškas tikslumas", – pridūrė gydytojas radiologas.

Darant biopsiją magnetiniu rezonansu, rezultatai jau pirmąjį kartą būna gerokai efektyvesni – tikimybė aptikti vėžį siekia net 80 proc.

Tai patvirtino ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojų radiologų praktika – daugumai tirtų pacientų patvirtintas vėžys.

"Šis tyrimas nėra pirmo pasirinkimo. Jei pirmoji įprasta biopsija būna neigiama, o PSA tik didėja, magnetinio rezonanso tyrimo metu nustatomas įtariamas židinys, kurio biopsijos paėmimas gali būti komplikuotas, gydytojai urologai prašo radiologų pagalbos.

Bet kokiu atveju, tiriantis dėl šios ligos, pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su mūsų ligoninės urologais. Jie žino visus šio tyrimo privalumus ir niuansus. Žino, kada tikslinga skirti šį tyrimą, – atkreipė dėmesį A.Čiuvašovas. – Be to, visi atvejai po biopsijos aptariami bendruose urologų ir radiologų konsiliumuose, kas leidžia geriau įvertinti gautus rezultatus, derinant klinikinius, radiologinius ir histologinius (biopsinės medžiagos) radinius."

Lengviau toleruojama

Atliekant robotizuotą prostatos biopsiją taikoma vietinė nejautra. Tiesa, ši procedūra trunka ilgiau nei įprasta biopsija – vidutiniškai 30–40 min.

Ilgesnio laiko prireikia siekiant tikslumo. Naudojantis robotizuota, nuotoliniu būdu valdoma sistema, šis laikas gerokai trumpesnis nei senesnės kartos šių tyrimų – jie užtrukdavo iki 2 val.

Olandijoje, diagnostikos centre, turinčiame didelę patirtį dirbti šiuo aparatu, procedūra atliekama vos per 20 min.

"Vėžio paieška nebėra paremta tik spėjimu. Tiksli diagnostika dabar padeda išaiškinti anksčiau sudėtingais laikytus atvejus, kai nepavykdavo aptikti naviko. Dabar idealiai tiksliai galime suplanuoti biopsijos vietą, vėžį "pagauti" labai ankstyvoje stadijoje. Procedūra lengviau toleruojama nei kitos", – reziumavo skyriaus vedėjas.

Išsklaidė abejones

Prieš kelerius metus Respublikinei Klaipėdos ligoninei, pirmajai Lietuvoje įsigijus 3 teslų galingumo magnetinio rezonanso tomografą, buvo pasigirdę abejonių, ar regione reikalinga tokia aparatūra.

Klaipėdiečiai išsklaidė abejones – ligoninė tapo vienu iš prostatos vėžio tyrimų centrų Lietuvoje, į kurį savo pacientus siunčia įvairių Lietuvos ligoninių ir net LSMU Kauno klinikų urologai, iki šiol neturėję tokio galingo magnetinio rezonanso ir pasitikintys uostamiesčio gydytojų patirtimi.

"Naujo aparato įsigijimas ir panaudojimas yra logiška esamo darbo tąsa, perkeliant prostatos vėžio diagnostiką į naują lygį. Džiugu, kad Klaipėdos krašto vyrai pirmieji turi galimybę tiksliai išsitirti dėl šios ligos", – pasidžiaugė vedėjas.

GALERIJA

  • Autorystė: pažangų aparatą sukūrė olandų mokslininkų grupė.
Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Arvydas

Prieš 5 metus turėjau spindulių gydymą jei atkrisiu kreipsiuosi į Klaipėdą

SUSIJUSIOS NAUJIENOS