Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale pagalba sergantiesiems vis dažniau suteikiama kaip galima mažiau juos veikiant cheminiais vaistais. Pastaruoju metu ligoninės įsigyti įvairioms terapijoms taikyti skirti aparatai tai leidžia daryti be didesnio streso pacientams.

Padeda įveikti įvairias ligas

Vienas paskutinių ligoninės pirkinių yra itin veiksmingas gydant įvairias depresijos formas.

Praėjusių metų pabaigoje ligoninė įsigijo Mag Venture įrenginį „Mag Pro R30“. Gydymas šiuo aparatu yra paremtas magnetine stimuliacija.

Tai neinvazyvi, neskausminga technologija smegenų ir periferinės nervų sistemos neuronams sužadinti ir depoliarizuoti, naudojanti indukuotą srovę. Toks sužadinimas sukeliamas silpna elektros srove, indukuota audiniuose greitai besikeičiančių magnetinių laukų. Šis atradimas paremtas elektromagnetinės indukcijos principu, atrastu dar 1831 m. britų mokslininko Maiklo Faradėjaus.

Su „Mag Pro R30“ aparatu dirbanti Psichiatrijos filialo Psichosomatinio skyriaus vedėja gydytoja Jolanta Baliūnienė patikino, kad pacientas nejaučia jokio fizinio aparato poveikio – nei skausmo, nei kokių nors kitų nemalonių pojūčių.

Tik pirmą kartą ligonis gali šiek tiek baimintis, nes depresijos ilgą laiką buvo gydomos žodžiais bei vaistais. Po poros kartų pacientai paprastai atsipalaiduoja, pajunta teigiamą poveikį ir prašo procedūrą kartoti. Po jų žmonės jaučia kvapų paaštrėjimą, skonio pagerėjimą, spalvos jiems atrodo ryškesnės.

Lietuvoje kol kas yra tik du tokie aparatai. Skandinavijos kraštuose, kitose Vakarų Europos šalyse ir Amerikoje jie plačiai paplitę.

Nustatyta, kad optimalus gydymo šiuo aparatu kursas yra 15 seansų. Vienas seansas trunka nuo 10 iki 37 minučių. Pagerėjimas pajuntamas jau pirmą savaitę po 3–5 seansų.

Šalutinis gydymo šiuo aparatu poveikis neišaiškintas. Aparatu gydomos sunkios depresijos formos, rezistencinė depresija, nerimas, valgymo sutrikimai, šizofrenijos registro patologija, potrauminis stresas, parkinsonizmas. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad gydant rezistencinę depresiją teigiamo atsako sulaukiama 70 proc. atvejų.

Nuo šių metų vasario, kai ligoninė įsigijo šį aparatą, jo poveikį jau išbandė 25 pacientai.

„Tai dar vienas papildomas gydymo metodas, kurį galima skirti greta šviesos, muzikos bei kitų terapijų. Tiesa, yra tam tikros kontraindikacijos, kurioms esant šis gydymas negali būti taikomas. Pacientai, turintys širdies vožtuvų protezų, sergantieji epilepsija, patyrę galvos smegenų traumas, insultus, negali būti gydomi šiuo aparatu“, – pasakojo gydytoja.

Jungtinėse Amerikos valstijose tokiais aparatais gydomi autistai.

Vaikai rikiavosi į eilę

Dar viena ypač jaunuosius Psichiatrijos filialo pacientus džiuginanti naujovė yra kompiuteris su įdiegta kognityvinių funkcijų vertinimo ir lavinimo programa „RehaCom“. Ją intensyviau imta naudoti nuo šių metų pradžios. Programa vertina ir lavina asmens atsako kontrolę, koncentraciją, budrumą, dėmesio paskirstymą, loginį mąstymą, planavimo galimybes bei vizualinio lauko funkcijas.

Programa susideda iš stacionaraus kompiuterio, įdiegtos „RehaCom“ programos ir konvencinės kompiuterio klaviatūros, pritaikytos sutrikimus turintiems asmenims.

Kompiuteris suteikia galimybę teisingai įvertinti sutrikimus bei juos tinkamai koreguoti. Programa vertina ir lavina penkis pagrindinius kognityvinės srities modulius: dėmesio, atminties, vykdomųjų funkcijų bei vizualinio lauko ypatumus. Kadangi kiekvienas modulis susideda iš atskirų funkcijų, programa leidžia kiekvieną jų atskirai įvertinti. Pavyzdžiui, dėmesio modulis apima reakcijos laiko, atsako, budrumo, dvidimensinių bei 3D erdvinių operacijų, vizualinės konstrukcinės operacijos, dėmesio, koncentracijos bei dėmesio paskirstymo funkcijas. Kiti moduliai atitinkamai vertina kitas su tuo moduliu susijusias žmogaus kognityvines funkcijas.

Šią terapiją labai mėgsta vaikai, pirmomis dienomis prie vieno kompiuterio susėsdavo po kelis mažuosius pacientus. Ši terapija itin tinkama padėti hiperaktyviems vaikams, tuo pačiu atsiranda galimybė mažinti vaistų kiekį.

Kadangi kompiuteris yra labai paprastai valdomas, juo gali naudotis ir vidutinį protinį atsilikimą turintys vaikai. Ši terapija skatina bendravimą.

Kompiuteris skirtas ne tik vaikams, ši programa sėkmingai taikoma insultą patyrusiems, Alzheimerio ligos, demencijų kamuojamiems žmonėms lavinti.

Puikūs gydymo rezultatai verčia ligoninės vadovybę galvoti apie šių programų įsigijimą ir kitiems ligoninės skyriams.

„Nors dirbame su šia programa dar visai trumpą laiką, matau, kokį didžiulį poveikį ji daro. Net autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai ima kalbėti, supranta, palaiko dėmesį, vadinasi, jiems tai yra įdomu, o tai yra didžiulis progresas. Matau vidutinio protinio sutrikimo vaikus, kuriems naudojantis šiuo kompiuteriu yra gera, nes jie kažką supranta ir sugeba, ir taip kyla jų savivertė“, – džiaugėsi medicinos psichologė Inesa Golubovskaja.

Paskatina atsiverti kitaip

Psichiatrijos filiale dirbantys specialistai stengiasi nemedikamentiniais būdais padėti ligoniams atsikratyti negalavimų. Vienas tokių būdų – poezijos terapija.

Ja su pacientais užsiima gydytoja psichiatrė, Klaipėdos universiteto docentė dirbanti Reabilitacijos katedroje, Rašytojų sąjungos narė Jūratė Sučilaitė. Šio gydymo metodo moteris mokėsi JAV.

„Bendraudami mes pirmiausiai siekiame įveikti susvetimėjimą, nes mokslas yra įrodęs, kad užgniaužę savo emocijas neigiamai veikiame mūsų imunitetą. Tai gali turėti įtakos ir depresijos atsiradimui. Poezija leidžia pasislėpti už simbolių, kalbėti apie labai aktualius dalykus ne taip skaudžiai, kaip kalbant neeiliuotai. Mano tikslas prakalbinti atėjusius į terapiją pacientus“, – atviravo J.Sučilaitė.

Kalbėdami apie poetų kūrinius, patys improvizuodami žmonės atsiveria, atsikrato įtampos, randa būdų prabilti apie savo vidinius skaudulius. Pasak poezijos terapijos vadovės, ilgesnis jos taikymas gali net padėti ligoniams gyventi be vaistų. Gydytojos patirtis rodo, kad jau trečio susitikimo metu ima ryškėti, kad pacientai čia jaučiasi saugūs, o ryškesni rezultatai juntami nuo ketvirto ar šešto susitikimo.

„Pasiremsiu mokslo literatūra ir savo pačios patirtimi ir pasakysiu, kad gyvenimo kokybei pakeisti bei sumažinti vartojamų vaistų kiekį, nuolat lankyti poezijos terapijos seansus reikėtų apie porą metų. Bet tai labai susiję ir su asmenybės kitimu“, –patirtimi dalijosi terapijos vadovė.

Pacientai atviravo, kad po šios terapijos būna geresnės nuotaikos.

Smėliu gydo agresijas

Psichiatrijos filiale jau kelerius metus taikoma smėlio terapija. Tai yra plačiai naudojamas metodas, turintis tam tikras taisykles bei reikalavimus. Šiai terapijai naudojamas ne tik pajūrio, bet ir kinetinis smėlis. Su smėlio dėže gali žaisti ir vaikai, ir suaugusieji, ir vyrai, ir moterys. Šis būdas taikomas tiek grupėms, tiek pavieniams žmonėms.

„Užsiėmimas gali būti be didesnio tikslo, tiesiog relaksacijai pasiekti, atsipalaiduoti, tarsi pabūti prie jūros. Galima pabandyti pažaisti su savo savijauta, savo pasąmoniniais reiškiniais. Bet galima žaisti ir pasirenkant temą. Smėlis gali būti sausas arba sušlapintas vandeniu. Smėlio privalumas yra tas, kad jį galima sumodeliuoti čia ir dabar. Modeliuojame ateitį, gerą baigtį, svajones. Kai tai daroma tarsi žaidžiant, tas jausmas lieka žmoguje“, – pasakojo meno terapeutė Rasa Hagė.

Smėlio terapijoje labai daug sensorikos, naudojama nemažai gamtinės medžiagos, o kartu ir atliekami vaidmeniniai žaidimai.

Smėlio dėžėje žmonės palieka savo įtampą, nerimą, po kelių šios terapijos seansų pastebimi pozityvūs pokyčiai, ligoniai pradeda pozityviai galvoti apie savo ateitį. Tie pacientai, kurie pradžioje būna labai pasyvūs ir yra labiau linkę stebėti, netrukus tampa energingesni ir patys imasi veiklos. Vienas svarbiausių rezultatų – pacientai patiria daugiau džiaugsmo, ima juokauti. Labai įdomu, kad vienoje smėlio dėžėje kartais žaidžia keli pacientai. Pirmasis teigiamas terapijos poveikio požymis yra užsimezgantis tarp šių žmonių bendravimas, vėliau jie pradeda prašyti vienas kito patarimo.

Menas įveikia ligas

Meno terapija, taikoma sergantiesiems, nereiškia, kad pacientai privalo piešti ar kokiu nors kitu būdu reikštis meno srityje.

„Pagrindinis mūsų tikslas – kad žmogus atsipalaiduotų. Pradžioje jie tiesiog sėdi minkštuose krėsluose, stebi projektuojamus ant sienos malonius akiai vaizdus ir klausosi ramios muzikos. Dažnas šio skyriaus pacientas yra kamuojamas nemigos. O čia ne vienas taip gerai pasijaučia, kad nejučia ima ir užsnūsta. Kiti nuo patiriamo grožio atvirauja, kad vėl nori gyventi. Žmonės ne tik atsipalaiduoja, bet ir ima noriai dalytis potyriais. Tam nuteikia ir pati aplinka, kurioje dirbame. Dar nebuvo nė vieno paciento, kuriam nepatiko meno terapija. Čia piešime, šokame, tiesiog bendraujame, žaidžiame su spalvomis. Kiekvienas čia patekęs turi emocinių žaizdų, kurias po truputį glostome neįprastomis priemonėmis, ir taip jiems padedame. Čia kiekvieną dieną vyksta stebuklai, todėl tikiu meno terapijos galia“, –patirtimi dalijosi meno terapeutė Daiva Lubienė.

Šios terapijos pradžia neretai būna panaši – pacientas tiesiog nukerta: „Nemoku piešti“. Tokį žmogų tiesiog pakviečia ir pažada, kad jis galės išeiti jau po dešimties minučių, jei jam tikrai nepatiks.

Tačiau kol kas nė vienas nepaliko šios terapijos. Savęs išbandymas įvairiose meno veiklose ne tik ramina, bet ir suteikia džiaugsmo. Žmonės atsikrato suicidinių minčių. Pastebėta, kad meno terapija išgydo net nervinius tikus. Sunkių išgyvenimų patyrusiems žmonėms neretai sunku apie tai prabilti žodžiais, tokiu atveju labai padeda simboliai, kuriuos žmogus gali nupiešti, išdainuoti, išreikšti žaisdamas. Taip ieškoma nemedikamentinių išeičių iš žmones kamuojančių ligų. Išlaisvinant kiekvienam mūsų būdingą kūrybiškumą, galima pasiekti puikių rezultatų ne tik kasdieniniame gyvenime, bet ir gydant sudėtingas ligas.

Muzika programuoja sveikti

Meno terapijos, kurių metu dominuoja muzika, specialistai dirba dviem kryptimis. Su vaikais aktyviai improvizuojama. Tam atskirame, puikiai įrengtame kabinete yra sukaupta gausybė įvairių muzikos instrumentų. Pradėdami paprasčiausiu triukšmu mažieji pacientai palaipsniui pereina prie tikro muzikavimo. Tai skatina savidrausmę ir savikontrolę.

Su suaugusiaisiais dirbama kitaip. Patogiai minkštuose krėsluose besiilsintys pacientai klauso specialios raminančios muzikos, kartais ji lydima teigiamas nuostatas diegiančio teksto. Tai ne relaksinė, atpalaiduojanti, o psichokorekcinė muzika. Taip siekiama mažinti įtampas, baimes, nerimą, skatina miegą.

„Per dieną priimame iki 50 pacientų. Reta kita terapijos forma gali būti atliekama tokiam dideliam būriui sergančiųjų. Muzika čia tampa vaistu“, – didžiavosi savo darbu muzikos terapeutas Alvidas Remesa.

Pastūmėja veikti tikslingai

Ergoterapijai filialo Psichiatrijos skyriuje skirta visa salė. Čia pacientai gali atkurti ir palaikyti bei kompensuoti sutrikimus tikslinga veikla, siekiant padėti pacientams savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius bei visuomenės nustatytus reikalavimus.

Psichikos liga turi įtakos tiek protinei, tiek fizinei sergančiųjų veiklai. Ergoterapeutai individualių ir grupinių užsiėmimų metu organizuoja tikslingą pacientų veikimą, moko sukoncentruoti dėmesį į konkrečią veiklą, siekia didinti jai motyvaciją, lavinti atmintį, mažinti koordinacijos sutrikimus, ugdyti savitarpio supratimą bei pagalbą, mokyti bendravimo, bendradarbiavimo su grupe, tolerancijos sau bei vienas kitam, siekiant kuo didesnio paciento savarankiškumo.

Psichiatrijos skyriuje taikomi šie ergoterapijos metodai: stiprinama fizinė būklė, lavinama koordinacija, pažintinės funkcijos, įgūdžiai. Kokie užsiėmimų metodai bus taikomi, priklauso nuo pacientų būklės, interesų, įgūdžių, dalyvaujančiųjų užsiėmime skaičiaus.

„Stengiamės siekti, kad ir baigę gydytis ligoninėje pacientai užsiimtų prasminga veikla bei atrastų sau mėgstamą užsiėmimą. Tai gali ne tik padėti atitraukti nuo slogių minčių, išvengti streso, bet ir virsti pramoga“, – įsitikinęs ergoterapeutas Raimundas Šimukonis.

Lygindama sovietinių laikų ir šių dienų vaikų psichiatrijos galimybes filialo Vaikų psichiatrijos skyriaus vedėja gydytoja Teresė Ramanauskienė tikino, jog jie skiriasi kaip diena ir naktis. Erdvios, estetiškai suremontuotos patalpos ir įvairių terapijų kabinetai leidžia vaikų sutrikimus gydyti naudojant kaip galima mažiau medikamentų.

„Dauguma vaikų turi tiesiog elgesio ir emocijų problemų. Todėl turime jiems padėti išmokti išreikšti emocijas, valdyti pyktį. Būtent mūsų taikomos terapijos padeda tai padaryti. Labai dažnai į šiuos užsiėmimus kviečiame ir mažųjų pacientų tėvus. Nes neužtenka gydyti vien vaiką, daugelis sutrikimų vystosi priklausomai nuo šeimos, aplinkos, kurioje jis gyvena. Dažnai mamos ir tėčiai supranta, ką ne taip daro, gauna patarimų. Nuostabu, kad agresijas valdyti padeda kinetinio smėlio terapija, ypač ji veiksminga autistams. Labai džiaugiamės, kad netrukus turėsime sensorinį kambarį, kuriame pacientai galės nusiraminti, atsipalaiduoti“, – apie ateities planus kalbėjo gydytoja T.Ramanauskienė.