Kaunietė Kristina augina du vaikus. Moteris daug laiko leidžia su 11-mete dukra Perla, nes tai vadinama jų mamos ir dukros diena. Kristina yra aktyvi socialinėje erdvėje, turinio kūrėja, tačiau šeimoje galioja griežtos taisyklės dėl telefonų ir socialinių tinklų naudojimo.

„Išeiname tik dviese papietauti arba papusryčiauti. Netgi turime keliones tik dviese. Ir yra viena labai griežta taisyklė – kai būname kartu, telefonų nėra“, – kalbėjo mama, „Dance AK“ įkūrėja Kristina Burneikienė

Perla sako, kad su mama būti įdomiau nei leisti laiką telefone.

„Ji žymiai fainesnė, nes tai yra žmogus, o ne socialiniai tinklai. Kai juose pradedi naršyti, laikas tiesiog dingsta ir nieko nenuveiki. O būnant su mama galima kažko naujo išmokti, patirti ar net paragauti naujų dalykų“, – sakė Perla Burneikytė.

Tačiau Kristina pastebi ir liūdną tendenciją – kai kurių vaikų santykiai su šeima silpnėja.

„Kiekviena suaugusi moteris turėtų savęs paklausti – ką mes darome, kai vaikai tampa paaugliais? Po to jos skundžiasi, kad nesusikalba su savo dukra arba kad ji vos ne iš tolo moja ranka ir trenkia durimis. Bet taip nutinka todėl, kad nėra ryšio, nėra laiko kartu su vaiku“, – tvirtino K. Burneikienė.

Moteris pateikia pavyzdžių, kurie, anot jos, atrodo sunkiai suvokiami.

„Jaunos mamos labai daug dėmesio skiria socialiniams tinklams. Pavyzdžiui, pagimdžius vaiką ar pirmą kartą nuvedus jį į darželį, pirmiausia skiriamas dėmesys ne jam, o socialiniams tinklams – viskas nufilmuojama, paskelbiama, bet neatsigręžiama į patį vaiką“, – pabrėžė Kristina.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kauno klinikų profesorius Rimantas Kėvalas taip pat atkreipia dėmesį į tėvų ir vaikų santykius, kurie, anot jo, kai kuriais atvejais kelia siaubą.

„Mes, medikai, psichologai, psichiatrai, vis dažniau kalbame apie tokias problemas kaip ekraninis autizmas, socialinių įgūdžių regresija, pažintinių funkcijų pablogėjimas, bendravimo sunkumai. Netgi apie suerzinto silpnumo sindromą paaugliams ir netgi apie skaitmeninę silpnaprotystę“, – dėstė R. Kėvalas.

Psichologai pabrėžia, kad reikėtų kalbėti ne tik apie vaikų priklausomybę nuo technologijų, bet ir apie tėvų elgesį.

„Dažnai stebima, kad paaugliai ir vaikai turi problemų dėl per didelio technologijų naudojimo, tačiau kaip elgiasi patys tėvai? Ar jie nėra nuolat įnikę į socialinius tinklus? Ar jie neieško kažko internete, vakarieniaudami su šeima? Ar jie atsisako naudotis technologijomis bent tam tikru metu? Ši tendencija mus vis labiau izoliuoja, atitolina vienus nuo kitų ir mažina tarpusavio ryšį“, – kalbėjo visuomenės sveikatos biuro psichologė Kristina Navickienė.

Profesorius R. Kėvalas pastebi, kad užaugo karta, kuri nebežino, kaip auginti vaikus be išmaniųjų įrenginių.

„Motiniški įgūdžiai neretai bandomi pakeisti technologijomis – naudojamos įvairios kameros, įvairūs ošimai, tuoj pat vaikui nusiraminti arba vaiką maitinti duodamas mobilusis telefonas“, – sakė R. Kėvalas.

Yra viena labai griežta taisyklė – kai būname kartu, telefonų nėra.

Anot profesoriaus, situacija tik blogėja.

„Graudu ir kartais netgi pikta matyti, kaip maitinančios mamos žiūri į išmanųjį telefoną, o ne į savo vaiką. Joms svarbiau, kas vyksta ekrane, nei tai, kaip vaikas maitinasi ir kokį ryšį su juo tuo metu užmezga“, – liūdna tiesa dalijosi profesorius.

Psichologai pabrėžia, kad išmanieji įrenginiai kūdikiams nėra pasirinkimas – tai priklausomybė ir žalojimas. Vis dėlto specialistai siūlo problemos sprendimus.

„Tėvai gali nustatyti aiškias laiko ribas, kiek vaikui leidžiama naudotis telefonu ar kitais ekranais. Ypač jaunesnio amžiaus vaikams rekomenduojama palaipsniui pratinti prie riboto ekrano laiko. Pavyzdžiui, dešimtmečiams ekrano laikas neturėtų viršyti dviejų valandų per dieną“, – aiškino K. Navickienė.

Ekspertai taip pat pabrėžia, kad net nuobodulys, kai vaikas negauna prieigos prie įrenginių, yra naudingas. Jis skatina kūrybiškumą ir ugdo gebėjimą rasti naujų veiklų. Tėvai turėtų kasdien skirti bent kelias valandas kokybiškam laikui su vaikais ir užsiimti bendromis veiklomis.