Sunkios traumos ir ligos nerūpestingus turistus palieka be cento kišenėje

Kviesti gydytoją ar ne? Kokiu numeriu ieškoti pagalbos? Net ir sveikatą apsidraudę keliautojai ištikus nelaimei blaškosi nežinodami, kaip pasielgti. Draudikai primena, kad nesusipratimų pavyktų išvengti, jei kiekvienas į kelionę susiruošęs turistas pasidomėtų sveikatos draudimo sąlygomis ir perskaitytų draudimo poliso informaciją.

Nedrįso kviesti gydytojo

Vilnietis Romanas (pavardė redakcijai žinoma), su šeima viešėjęs Londone, sutriko, kai jo dešimtmečiam sūnui staiga pakilo aukšta temperatūra. Nors visi šeimos nariai buvo apsidraudę sveikatą, vyrą stabdė baimė, kad medikų paslaugos Didžiojoje Britanijoje labai brangiai kainuos ir jų draudimas nekompensuos.
„Buvo penktadienio popietė, ir bendrovės „Lietuvos draudimas“ telefonu atsiliepusi mergina paaiškino, kad atsakingų asmenų jau nėra darbe. Ji maloniai pasiūlė kreiptis po trijų dienų“, – pasakojo Romanas. Jis davė vaikui aspirino. Laimė, berniuko savijauta greitai pasitaisė. Vėliau vyras išsiaiškino, kad medicinos pagalbos išlaidos būtų buvusios padengtos, tačiau lemiamą akimirką jis tiesiog nežinojo, kaip elgtis.
„Neturėjau pasiėmęs draudimo poliso ir negalėjau pasitikslinti, kada draudimas galioja. Keista, kad jie duoda pagalbos numerį, kuris visiškai nenaudingas“, – gūžtelėjo pečiais vilnietis.

Polisą reikia nešiotis

Bendrovės „Lietuvos draudimas“ nelaimingų atsitikimų rizikos vertintojas Romas Chaleckas patvirtino, kad Romanas be reikalo baiminosi. Jeigu greitosios pagalbos medikai atvyksta, tokia pagalba laikoma būtina. Tačiau visiems apsidraudusiems turistams patartina su savimi turėti draudimo polisą arba bent jau nusirašyti pagalbos numerius. Tuomet užtenka susisiekti su draudimo bendrove ir ji gydymo įstaigai patvirtins, kad žmogus yra apsidraudęs.
„Žmonės dažnai neįsigilina į draudimo taisykles ir ištikus nelaimei sutrinka. Tačiau ūmiai susirgus nedvejojama, jog pagalba būtina“, – sakė R.Chaleckas. Jis pripažino, kad specialistai Lietuvoje nedirba visą parą. Jei nelaimė nutinka ne darbo valandomis, reikia skambinti asistuojančiai draudimo bendrovei, kuri įsikūrusi Danijoje.
Turistų neturėtų bauginti brangūs pokalbiai telefonu. Šios bendrovės atstovai, vos sulaukę į bėdą pakliuvusio žmogaus skambučio, jam perskambina. Tiesa, tuomet paaiškinti padėtį tenka užsienio kalba. Jei klientas negali susisiekti su draudimo bendrove ir sumoka už gydymą, norėdamas gauti draudimo išmokas jis privalo saugoti visas gydymo išlaidų sąskaitas ir grįžęs jas pateikti.

Nelaimė kainavo tūkstančius

Kelionė neapsidraudus gali kainuoti daugiau, negu žmonės įsivaizduoja. Bendrovės „Ergo Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo skyriaus vadovė Lina Karkliauskaitė prisiminė istoriją, kai Peru autobusui pakliuvus į avariją apdraustuosius parvežti į Lietuvą ir gydyti atsiėjo beveik 200 tūkst. litų.
„Kai kurie turistai tikisi, kad jiems nieko bloga neatsitiks. Tačiau dažnai keliaujantys žmonės suserga būtent tada, kai užsienyje atsiduria neapsidraudę, todėl apsilankę pas gydytoją lieka be cento kišenėje“, – pasakojo L.Karkliauskaitė. Linkusiems taupyti ji priminė, kad draudimo įmokos yra daug mažesnės, nei daugelis mano. Jos priklauso nuo to, kur klientas vyksta ir ką ketina veikti. Pavyzdžiui, ketinantiems nardyti draudimas kainuos brangiau nei tiems, kurie mano tik vaikščioti po muziejus.
„Savaitę galiojantis draudimas jaunam žmogui kainuotų nuo trisdešimties litų. Tai tikrai nėra didelė kaina už ramybę“, – sakė L.Karkliauskaitė. Ji primygtinai siūlė apsidrausti vykstantiems slidinėti. Susižeidus kalnuose į gydymo įstaigą dažnai skraidina sraigtasparniu. Ši paslauga labai brangi ir į būtinąją pagalbą neįskaičiuojama. Tačiau kelionės draudimas padengia ne tik skraidinimo, bet ir gulėjimo ligoninėje išlaidas. Be to, susižeidęs žmogus vėliau gali gauti piniginę kompensaciją.
Kelionių draudimas apmoka tik būtinąsias odontologo paslaugas. Be to, jis negalioja, jei žmogus prieš apsidrausdamas sirgo lėtinėmis ligomis.
„Už skausmo malšinimą visada sumokama. Tačiau jei žmogus planuoja iš draudimo pinigų išsibalinti dantis ar gydytis įsisenėjusią skrandžio opą, išlaidų nepadengsime“, – aiškino L.Karkliauskaitė.

Palaikų namo nepargabena

Keliaujantiems po Europą verta prisiminti socialinį draudimą. Jis ne tik suteikia teisę nemokamai gydytis net Lietuvos valstybinėse gydymo įstaigose. Socialinis draudimas galioja dar trisdešimtyje šalių. Tai ES šalys, Šveicarija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas. Draustumą įrodančią Europos sveikatos draudimo kortelę nemokamai išduoda Valstybinė ligonių kasa. Ją gali gauti visi socialiai drausti asmenys: vaikai, studentai, dirbantys, darbo biržoje užsiregistravę bedarbiai ir pensininkai.
„Jei žmogus kortelės neturi, šis draudimas vis tiek galioja. Tačiau tuomet atsitikus nelaimei biurokratinės procedūros trunka ilgiau. Gydymo įstaiga užsienyje turi susisiekti su mumis ir gauti patvirtinimą, kad asmuo yra apdraustas“, – paaiškino Valstybinės ligonių kasos tarptautinių ryšių skyriaus darbuotoja Neringa Prievelytė.
Europos sveikatos draudimo kortelė garantuoja ne visas paslaugas. Susirgusiems gali tekti susimokėti už ligoninės lovą, nes tai prilyginama viešbučio paslaugoms. Be to, nedengiamos ir palaikų pergabenimo nelaimės atveju išlaidos. Pinigai negrąžinami ir tuomet, jei žmogus gydėsi privačioje įstaigoje. Nekompensuojami tie vaistai, kurių keliautojas įsigijo savo nuožiūra, bei tie, kurių reikia sergantiems lėtinėmis ligomis. Jų reikia pasirūpinti iš anksto.

Draudimą parūpina ir bankai

Išspręsti sveikatos rūpesčius gali ir kai kurios bankų mokėjimo kortelės. Įsigijęs tokią kortelę banko klientas apdraudžia ne tik save, bet ir savo sutuoktinį bei vaikus.
„Mes kliento neklausiame, kur jis vyksta ir ką ketina veikti. Todėl ir slidinėjantiems, ir vykstantiems į egzotines šalis draudimas galioja vienodai. Tiesa, kaip ir bet kuris kitas draudimas, šis negalioja, jei nelaimė nutinka vartojant alkoholį ar kvaišalus. Nepadengiame gydymo išlaidų ir užsikrėtusiems lytiškai plintančiomis ligomis“, – sakė „Hansabanko“ Vartojamojo finansavimo departamento direktorė Loreta Lapinskaitė.
Kredito korteles su draudimu gali gauti tik tie, kurių pajamos atitinka banko reikalavimus. Be to, draudimas galioja ribotą laiką.
„Mūsų kredito kortelės apdraudžia iki mėnesio trunkančias keliones. Išvažiuojantiems ilgesniam laikui teks apsidrausti papildomai“, – perspėjo L.Lapinskaitė. Kortelės draudimu pasinaudoti nesudėtinga. Nutikus nelaimei tereikia paskambinti banko duotais numeriais ir pasakyti savo vardą bei asmens kodą.