Skrandžio vėžį išdavė greitas sotumo jausmas Pereiti į pagrindinį turinį

Skrandžio vėžį išdavė greitas sotumo jausmas

2026-11-12 23:00

Vitalija, 56 metų pacientė, iš pradžių manė, kad greitas sotumo jausmas ir skrandžio skausmai– tik laikini virškinimo sutrikimai. Tačiau tyrimai atskleidė II stadijos skrandžio vėžį. Santaros klinikų Nacionaliniame vėžio centre moteriai buvo atlikta operacija ir skirtas chemoterapinis gydymas.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Būdinga: gydytojai primena, kad ankstyvas skrandžio vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl užsitęsę virškinimo sutrikimai neturėtų būti ignoruojami.
Būdinga: gydytojai primena, kad ankstyvas skrandžio vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl užsitęsę virškinimo sutrikimai neturėtų būti ignoruojami. / Asociatyvi magnific nuotr.

Įtarė netinkamą maistą

Dabar į įprastą gyvenimą grįžtanti Vitalija visus ragina neignoruoti organizmo siunčiamų signalų, o Nacionalinio vėžio centro abdominalinės chirurgijos gydytojas doc. dr. Augustinas Baušys primena: ankstyvas skrandžio vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl užsitęsę virškinimo sutrikimai neturėtų būti ignoruojami.

Pirmuosius neįprastus pojūčius Vitalija pastebėjo prieš metus. Moteris pradėjo labai greitai pajusti sotumą – net ir suvalgiusi vos lėkštę sriubos. Iš pradžių ji ieškojo tam paprastų paaiškinimų ir bandė sau padėti.

„Pradėjau labai greitai jausti sotumą, netgi vien sriubos suvalgiusi. Vartodavau bičių pikį – atrodydavo, kad pagerėdavo“, – pasakoja Vitalija.

Šių metų vasarį savijauta dar labiau pasikeitė: ėmė varginti ir skrandžio skausmai. Sugrįžo nuolatinis sotumo jausmas, jausdavo dieglius krūtinės srityje. Vitalija bandė atidžiau rinktis maistą, tačiau negerėjo. Iš pradžių svarstė, kad galbūt suvalgė netinkamo maisto ar apsinuodijo. Vis dėlto nusprendė neignoruoti organizmo siunčiamų signalų. Pastarąjį kartą skrandį ji tyrėsi maždaug prieš 20 metų.

Atlikus tyrimus nustatyta bakterijos Helicobacter pylori infekcija. Netrukus moteris pateko į Nacionalinį vėžio centrą, ten jai diagnozuotas II stadijos skrandžio vėžys.

„Nacionaliniame vėžio centre ir reikalingi tyrimai, ir gydymas buvo pradėti labai greitai. Man buvo atlikta operacija, skirtas gydymas chemoterapija. Šiemet dar liko vienas chemoterapijos kursas“, – pasakoja moteris. Iki ligos Vitalija stengėsi gyventi sveikai: pati augino daržoves, gamino maistą, nevartojo alkoholio. Tiesa, kaip ir daugelis, kartais suvalgydavo rūkytos mėsos, rūkė. Susirgusi šį žalingą įprotį metė.

Augustinas Baušys

Kasdien gydydami skrandžio vėžiu sergančius pacientus, nuolat matome ir jaunesnių nei 50 metų žmonių.

Sugrįžo energija

Dabar moteris džiaugiasi sugrįžusia energija. Anot Vitalijos, vienas ryškiausių skirtumų – dingęs prieš diagnozę ją nuolat lydėjęs silpnumas ir nuovargis.

„Dabar turiu tiek pat energijos, kiek anksčiau, dirbu, sportuoju, gyvenu įprastą gyvenimą. Kol dar nebuvo diagnozuota liga, nuolat jausdavau silpnumą, nuovargį, atrodydavo, kad niekam nėra jėgų“, – sako ji.

Savo patirtį moteris dabar pasakoja pažįstamiems ir ragina juos rimčiau vertinti sveikatos pokyčius. Ji įsitikinusi, kad laiku kreiptis į medikus – labai svarbu. „Dabar visiems pažįstamiems, kurie kuo nors skundžiasi, sakau, kad nelauktų ir laiku kreiptųsi į medikus. Keista, kad žmonės linkę laukti, kol praeis. Sakau, kad nedelstų. Pati pagalvoju: jei nebūčiau laiku kreipųsis į medikus, galbūt vėžys jau būtų išplitęs“, – sako Vitalija.

Viena opiausių problemų

Doc. dr. A. Baušys atkreipia dėmesį, kad skrandžio vėžys – rimta sveikatos problema tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Pasaulyje tai vienas iš penkių dažniausių vėžio tipų, o Lietuvos sergamumo rodikliai – vieni didžiausių Europoje. „Sergamumo žemėlapiuose išsiskiria visos trys Baltijos šalys ir Portugalija. Patikimų duomenų apie tai, ar liga Lietuvoje jaunėja, kol kas trūksta. Tačiau kai kuriose šalyse tokia tendencija pastebima. Kasdien gydydami skrandžio vėžiu sergančius pacientus, nuolat matome ir jaunesnių nei 50 metų žmonių“, – sako doc. dr. A. Baušys.

Anot gydytojo, viena didžiausių problemų – daugeliui pacientų liga  nustatoma IV stadijos, kai vėžys jau išplitęs į kitus organus. Tokiais atvejais galimybės visiškai pasveikti yra labai menkos.

Piktoji Helicobacter pylori

Skrandžio vėžys išsivysto, kai skrandžio gleivinės ląstelės pakinta, supiktybėja ir pradeda nevaldomai dalytis. Nors konkrečią ligos priežastį vienam žmogui dažniausiai nustatyti sunku, mokslui žinomi rizikos veiksniai, galintys didinti tikimybę susirgti. Vienas svarbiausių jų – Helicobacter pylori bakterija. Su šia infekcija siejama didelė dalis skrandžio vėžio atvejų.

„Helicobacter pylori bakterija sukelia lėtinį skrandžio uždegimą, kuris per dešimtmečius gali virsti ikivėžiniais pakitimais ir vėžiu. Infekcijos išgydymas skrandžio vėžio riziką reikšmingai sumažina. Naudingiausia gydyti anksti, kol gleivinėje dar nėra negrįžtamų pakitimų“, – aiškina gydytojas.

Išsitirti dėl šios bakterijos ypač rekomenduojama žmonėms, kurių artimi šeimos nariai sirgo skrandžio vėžiu, taip pat tiems, kuriuos vargina ilgalaikiai virškinimo sutrikimai, kurie serga ar sirgo skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opalige. Didesnei rizikos grupei taip pat priklauso žmonės, kuriems nustatyta nepaaiškinama mažakraujystė, vitamino B12 stoka ar ikivėžinių skrandžio gleivinės pakitimų.

Gydytojas pabrėžia, kad, nustačius Helicobacter pylori infekciją, rekomenduojama gydyti visus suaugusiuosius, net jei jie nejaučia jokių simptomų. Svarbu ne tik išgerti visą paskirtą vaistų kursą, bet ir vėliau įsitikinti, kad bakterija sunaikinta, – kontrolinį tyrimą reikėtų atlikti ne anksčiau kaip po mėnesio. Kiti svarbūs skrandžio vėžio rizikos veiksniai: rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, daug sūdyto, rūkyto ir perdirbto maisto racione bei nutukimas. Rizika taip pat didėja vyresniame amžiuje, vyrai šia liga serga dažniau.

„Riziką galima mažinti atsisakant rūkymo, saikingai vartojant alkoholį, ribojant druską, sūdytą, rūkytą ir perdirbtą maistą, valgant pakankamai vaisių ir daržovių, palaikant sveiką kūno svorį ir būnant fiziškai aktyviems“, – pataria doc. dr. A. Baušys.

Nereikėtų ignoruoti

Vitalijos istorija atskleidžia vieną svarbų skrandžio vėžio diagnostikos iššūkį: pirmieji ligos požymiai gali būti labai panašūs į įprastus virškinimo sutrikimus. Dėl to žmonės neretai juos priskiria netinkamam maistui, stresui ar laikinam negalavimui. Doc. dr. A. Baušys paaiškina, kad ankstyvose stadijose skrandžio vėžys dažnai apskritai nesukelia jokių simptomų. Jei jie atsiranda, gali būti jaučiamas diskomfortas ar maudimas viršutinėje pilvo dalyje, rėmuo, raugėjimas, pilnumo jausmas pavalgius arba greitas sotumas net suvalgius nedaug. Gali sumažėti apetitas, pykinti. „Ankstyvas skrandžio vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų. Jei jų yra, jie primena įprastus virškinimo sutrikimus, todėl žmonės dažnai nekreipia į juos dėmesio“, – sako doc. dr. A. Baušys.

Vis dėlto yra požymių, kurių atsiradus į gydytoją reikėtų kreiptis nedelsiant. Tai nepaaiškinamas svorio kritimas, pasikartojantis vėmimas, pasunkėjęs rijimas ar jausmas, kad maistas stringa, vėmimas krauju arba tamsia mase, panašia į kavos tirščius. Nerimą turėtų kelti juodos, deguto spalvos išmatos, dėl mažakraujystės atsiradęs silpnumas, nuovargis, blyškumas ar pilve apčiuopiamas darinys. „Į gydytoją reikia kreiptis ir tada, jei virškinimo sutrikimai trunka ilgiau nei kelias savaites arba pirmą kartą atsirado vyresniam nei 50 metų žmogui“, – pabrėžia medikas.

Pasitelkia gastroskopiją

Kadangi ankstyvas skrandžio vėžys dažnai neturi aiškių simptomų, svarbi ne tik žmogaus savistaba, bet ir laiku atliekami tyrimai. Vienas svarbiausių – gastroskopija, kurios metu gydytojas endoskopu apžiūri stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną, o prireikus paima audinių mėginių. Doc. dr. A. Baušio teigimu, gastroskopija rekomenduojama žmonėms, kuriems pasireiškia pavojaus simptomai, taip pat vyresniems nei 50 metų asmenims, kuriems pirmą kartą atsiranda virškinimo sutrikimų. Jeigu skrandžio vėžiu sirgo artimi šeimos nariai, tyrimą verta atlikti jau nuo 45 metų, net jei nėra simptomų.

Žmonėms, kuriems nustatyti ryškūs ikivėžiniai skrandžio gleivinės pakitimai, gastroskopiją rekomenduojama kartoti reguliariai, kas kelerius metus. Gydytojas kaip pavyzdį pateikia Japoniją ir Pietų Korėją – šalis, kuriose skrandžio vėžys ypač dažnas. Ten nuo tam tikro amžiaus gastroskopija atliekama visiems gyventojams. Dėl to nemaža dalis navikų nustatomi labai anksti ir gali būti pašalinami endoskopiškai, neatliekant įprastos operacijos.

„Lietuvoje tokios programos kol kas nėra, nors skrandžio vėžys pas mus dažnesnis nei daugelyje Europos šalių. Ankstyvai diagnostikai tikrai reikėtų skirti daugiau dėmesio. Kol nacionalinės patikros nėra, tiek pacientai, tiek šeimos gydytojai turi būti budrūs“, – teigia doc. dr. A. Baušys.

Dirba visa komanda

Nustačius skrandžio vėžį, labai svarbu tiksliai įvertinti ligos stadiją, naviko savybes ir bendrą paciento sveikatos būklę. Nacionaliniame vėžio centre gydymo planą rengia ne vienas gydytojas, o daugiadalykė specialistų komanda. Anot doc. dr. A. Baušio, skrandžio vėžio gydymas šiandien retai apsiriboja vien operacija. Dažniausiai jis apima chemoterapiją prieš operaciją ir po jos, chirurginį gydymą, o kai kuriais atvejais – endoskopines procedūras ar spindulinę terapiją. Pacientą gydant dalyvauja pilvo chirurgai, onkologai chemoterapeutai, onkologai radioterapeutai, gastroenterologai, endoskopuotojai, radiologai, patologai, anesteziologai reanimatologai, dietologai, reabilitacijos specialistai, kineziterapeutai, psichologai ir slaugytojai.

„Labai svarbu, kad kiekvienas komandos narys turėtų patirties gydant būtent skrandžio vėžį“, – pabrėžia gydytojas.

Prieš parenkant gydymą, pacientui atliekami ligos išplitimą padedantys įvertinti tyrimai – dažniausiai gastroskopija ir krūtinės ląstos, pilvo ir dubens kompiuterinė tomografija. Prireikus pakartotinai vertinami biopsijos mėginiai arba atliekamos naujos biopsijos. Kai kuriems pacientams atliekama ir diagnostinė laparoskopija, leidžianti įvertinti, ar navikas neišplitęs pilvo ertmėje. Gydymas kiekvienam pacientui parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos stadiją, naviko savybes, gretutines ligas ir bendrą fizinę būklę.

Siekia išsaugoti skrandį

Pacientams prieinamas visas skrandžio vėžio chirurginio gydymo spektras. Labai ankstyvą naviką kartais galima pašalinti endoskopiniu būdu – be pjūvių pilve ir išsaugant skrandį. Kitais atvejais atliekamas dalinis arba visiškas skrandžio pašalinimas kartu su aplinkiniais limfmazgiais. Kiek organo reikia pašalinti, priklauso nuo naviko dydžio ir vietos.

Kol dar nebuvo diagnozuota liga, nuolat jausdavau silpnumą, nuovargį, atrodydavo, kad niekam nėra jėgų.

„Jei galime užtikrinti pakankamą atstumą nuo naviko krašto, visada stengiamės išsaugoti dalį skrandžio. Tai dažniausiai įmanoma, kai navikas yra apatinėje skrandžio dalyje. Jei navikas – viršutinėje dalyje arba išplitęs po didelę skrandžio sienelės dalį, šaliname visą skrandį“, – aiškina doc. dr. A. Baušys. Kai navikas įauga į greta esančius organus, gali prireikti ir sudėtingesnių, išplėstinių operacijų. Tokiais atvejais kartu su skrandžiu gali būti šalinama dalis kasos, blužnis, kepenų ar storosios žarnos dalis. Jei navikas išplitęs į stemplę, kartais tenka pašalinti ir dalį jos.

Šiuolaikinė chirurgija leidžia dalį operacijų atlikti minimaliai invaziniu būdu – per kelis nedidelius pjūvius. Pasak gydytojo, tokios operacijos onkologiniu požiūriu ne prastesnės už atviras, o kai kuriems pacientams po jų pavyksta greičiau atsigauti. Vis dėlto, net ir tobulėjant technologijoms, skrandžio vėžio operacijos išlieka sudėtingos. Todėl itin svarbi chirurgų patirtis ir individualiai konkrečiam pacientui parinktas gydymo metodas.

Kaip greičiau sveikti?

Skrandžio vėžio gydymas nesibaigia operacija ar chemoterapija. Ne mažiau svarbi jo dalis – paciento pasirengimas gydymui ir reabilitacija po jo. Anot doc. dr. A. Baušio, po skrandžio vėžio operacijos gyvenimo kokybė iš pradžių pablogėja, tačiau, ligą suvaldžius, daugumai pacientų ji maždaug per metus grįžta į artimą buvusią iki operacijos. Tam padeda priešoperacinė ir pooperacinė reabilitacija, fizinis aktyvumas ir tinkama mityba. Pacientai mokomi reguliariai mankštintis, o mitybos klausimai sprendžiami kartu su dietologais. „Taip pacientas geriau pasiruošia operacijai, sumažina komplikacijų riziką ir greičiau atsigauna po operacijos“, – sako gydytojas.

Vitalijos istorija rodo, kad po sudėtingo gydymo galima sugrįžti prie įprasto gyvenimo: dirbti, sportuoti ir vėl džiaugtis kasdienybe. Tačiau jos pagrindinė žinutė kitiems žmonėms paprasta: nereikėtų laukti, kol nemalonūs pojūčiai praeis savaime. Doc. dr. A. Baušys taip pat ragina neignoruoti ilgiau trunkančių virškinimo sutrikimų ir primena, kad kuo anksčiau nustatomas skrandžio vėžys, tuo didesnė tikimybė visiškai pasveikti.

„Jei diskomfortas pilvo viršuje, rėmuo, greitas sotumo jausmas ar sumažėjęs apetitas trunka ilgiau nei kelias savaites arba pirmą kartą atsirado sulaukus 50 metų, kreipkitės į gydytoją ir atlikite gastroskopiją. Jei krinta svoris, sunku nuryti, kartojasi vėmimas ar išmatos tampa juodos, kreipkitės nedelsdami“, – ragina specialistas.

Laiku nustatytas skrandžio vėžys išgydomas. Todėl nei užsitęsusio diskomforto, nei kitų organizmo siunčiamų signalų nereikėtų vertinti kaip paprasto negalavimo.

Daugiau naujienų