SKYDLIAUKĖS SUTRIKIMUS GALI SLĖPTI KITI SIMPTOMAI AR LIGOS

Padidėjęs kūno svoris, nuovargis, emocinis jautrumas ar sutrikęs menstruacijų ciklas – daugybė lyg ir nesusijusių simptomų, užklupusių visai netikėtai. Gal kaltas stresas, metų laikas ar prasta mityba? Tačiau, atvykus pas šeimos gydytoją, šis pirmiausia rekomenduoja išsitirti skydliaukę – išsiaiškinti, ar nėra jos veiklos sutrikimų.

Nuo gimimo iki senatvės

Higienos instituto duomenimis, net 221 tūkst. Lietuvos gyventojų turi skydliaukės problemų, kurios gali lemti įvairius negalavimus. Tačiau retas iš tiesų žino, kaip tinkamai pasirūpinti skydliaukės veikla ir kokių priemonių imtis pastebėjus pirmuosius hormonų disbalanso simptomus.

Skydliaukė išskiria hormonų, veikiančių medžiagų apykaitą ir įvairiausias mūsų organizmo sistemas: nuo nervų, virškinimo, imuniteto iki kraujagyslių ir širdies. „Tai labai platų spektrą funkcijų atliekantys hormonai, veikiantys mūsų kūną nuo kūdikystės iki gilios senatvės“, – dalijasi gydytoja endokrinologė Inga Fomčenko.

Pagrindiniai du hormonai, kuriuos išskiria skydliaukės liauka, yra laisvasis tiroksinas ir laisvasis trijodtrinoninas. Tai dvi skirtingos to paties hormono formos, veikiančios mūsų kūną aktyvinančiai: jos paspartina pulsą, medžiagų apykaitą, užtikrina širdies ritmą, virškinimą ir efektyvią reprodukcinės sistemos veiklą.

Kaip atpažinti disbalansą

Anot gydytojos I. Fomčenko, identifikuoti sumažėjusią skydliaukės hormonų gamybą gali padėti tokie pakitimai kaip sulėtėjusi medžiagų apykaita, širdies veikla ar jaučiamas nuolatinis nuovargis, silpnumas net pailsėjus.

„Skydliaukė aktyviai dalyvauja riebalų, taip pat ir cholesterolio apykaitoje, todėl, sumažėjus hormonų kiekiui, gali padaugėti vadinamojo blogojo cholesterolio koncentracija, o moterims – atsirasti menstruacijų ciklo sutrikimų. Šios liaukos veiklos sutrikimai gali slėptis po daugybe kitų simptomų ar ligų“, – pasakoja endokrinologė.

Tačiau hormonų perteklių išduoda visai kitokie simptomai. Širdis tuo atveju veikia labai aktyviai, daug prakaituojama, gali sutrikti miegas, prasidėti rankų ar viso kūno drebuliai. Gydytojos teigimu, organizmas reaguoja kaip atsidūręs nuolatiniame sporto režime: „Metabolizmas suaktyvėja, daliai žmonių ima kristi svoris, išauga apetitas, gali skaudėti raumenis.“

Dažnai žmonės pajunta padidėjusį jautrumą ir dirglumą situacijose, kurios anksčiau nejaudindavo.

Inga Fomčenko / Asmeninio archyvo nuotr.

Kokia prevencija geriausia

Pastaraisiais metais internete vis daugiau patarimų, kaip pagerinti skydliaukės veiklą ar paskatinti hormonų gamybą esant sutrikimų: nuo vitaminų, maisto papildų iki giluminio kvėpavimo jodu prisotintu jūros oru.

Gydytoja pasakoja, kad pacientai dažnai lieka nustebę, kad vartojant papildus skydliaukės problemos ne visuomet išnyksta. „Skydliaukės sistema sveikame kūne yra puikiai sureguliuota ir savaime užtikrina reikiamą gaminamų hormonų balansą. Papildai neužkuria šio mechanizmo labiau ar geriau, paprasčiausiai jį palaiko tokį, koks yra. Todėl, jau susidūrus su šios liaukos rimtais hormoniniais sutrikimais, nei maistinės medžiagos, nei papildai negali padėti tinkamai subalansuoti hormonų gamybos“, – teigia endokrinologė.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad maisto papildai negydo ir, esant sveikatos sutrikimų, dažniausiai nei padės, nei pakenks. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad, net ir vartojant papildų, nereikėtų eksperimentuoti ir verčiau pasikonsultuoti su specialistu.

Skydliaukė aktyviai dalyvauja riebalų, taip pat ir cholesterolio apykaitoje, todėl, sumažėjus hormonų kiekiui, gali padidėti vadinamojo blogojo cholesterolio koncentracija.

Gydytoja pabrėžia, kad geriau neužsiimti skydliaukės gydymu savarankiškai ar pagal interneto patarimus, nes tai gali dar labiau išderinti šios liaukos veiklą. Svarbu pasikliauti endokrinologo paskirta hormonų terapija. „Viena iš didžiausių pacientų klaidų – nutraukti gydymą hormonais anksčiau, nei buvo rekomenduota gydytojo. Dažnai taip nutinka dėl baimės priaugti svorio ar patirti daugiau streso, tačiau tokių simptomų kaip vartojant steroidinius hormonus ar priklausomybės kaip nuo psichotropinių vaistų skydliaukės vaistai nesukelia, o staigus terapijos nutraukimas gali sugrąžinti hormonų disbalansą ir sukelti dar didesnių problemų“, – dalijasi I. Fomčenko.

Tik 3–7 proc. visų pacientų, kuriems nustatytas vienas dažniausių sulėtėjusios skydliaukės veiklos sutrikimų – lėtinis autoimuninis tiroiditas, reikalingas nuolatinis gydymas vaistais. Dėl šios lėtinės, dažnu atveju autoimuninės ligos organas tampa disfunkcinis ir negali pagaminti tinkamo kiekio hormonų, reikalingų kasdienei kūno veiklai. Tokiais atvejais tik vaistai ir gydytojo pagalba yra vienintelis būdas palaikyti gerą skydliaukės veiklą.

Tačiau yra daugybė kitų problemų, susijusių su skydliauke ar jos hormonais, kurioms įveikti užtenka vartoti vaistus tik tam tikrą laikotarpį. Šiam organui gali pakenkti ir gretutinės ligos, iš pirmo žvilgsnio nesusijusios su skydliauke, tokiu atveju gali tekti skirti visai kitokį gydymą ar nutraukti tam tikrų vaistų, galinčių žalingai veikti liauką, vartojimą. „Žinoma, tam reikalingas kompleksinis specialisto ar kelių ištyrimas ir priežiūra, tačiau tikrai nereikia baimintis, kad gydymas vaistais skiriamas visiems ir iki gyvenimo pabaigos“, – pasakoja endokrinologė.

Būtina specialisto priežiūra

Gydymo metu pacientams rekomenduojama reguliariai lankytis pas gydytoją – tai padeda atitinkamai koreguoti gydymą. Specialistė teigia, kad dažnai nuo vaistų žmogus pasijaučia šiek tiek geriau ir po kelių mėnesių terapijos užmiršta apsilankyti pas gydytoją ar atnaujinti skiriamų vaistų receptą. „Tokių klaidų turėtume vengti, jei norime iš tiesų atkurti skydliaukės funkciją“, – pabrėžia I. Fomčenko.

Taip pat gydytojo priežiūra gali padėti išvengti šalutinių ar netikėtų pokyčių terapijos metu. Jei svoris pradeda mažėti ar didėti, tai gali reikšti, kad reikia keisti vartojamus vaistus ar jų kiekį, ir visa tai turi  prižiūrėti gydytojas.

Geriausia pagalba skydliaukei

Endokrinologė patikina: būdų, kaip galime padėti sveikai skydliaukei tinkamai veikti ir be gausybės sunkiai įperkamų papildų, tikrai yra. Svarbu tinkamas darbo ir poilsio režimas, žalingų įpročių vengimas, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso mažinimas. Į mitybos racioną įtraukiant daugiau jodo gausių produktų, joduotos druskos, žuvies ir jūrų gėrybių, vaisių ir daržovių, užtikrinamas pakankamas jodo kiekis organizme.

Jaučiant skydliaukės veiklos sutrikimams būdingų simptomų, naudinga apie tai pasikalbėti su savo šeimos gydytoju ar kreiptis į gydytoją endokrinologą. Svarbiausia stebėti bendrą sveikatos būklę, savijautą ir laiku reaguoti į organizmo signalus.