ŠLAPIMO NELAIKYMAS – NEMALONI, BET DAŽNIAUSIAI PAGYDOMA LIGA
Įprasta manyti, kad šlapimo nelaikymas – vyresnio amžiaus moterų problema. Tačiau su ja susiduria ir vyrai. Tiesa, rečiau nei moterys. Nors šios ligos gėdijamasi, nedrįstama kreiptis į gydytojus, vis dėlto, jei pagalbos kreipiamasi laiku, ji pagydoma.
Kartais suvokiama klaidingai
Šlapimo nelaikymas – nevalingas šlapimo ištekėjimas ne šlapinimosi metu. Šią ligą gydo dviejų specializacijų gydytojai – urologai (vyrus ir moteris) ir akušeriai ginekologai (moteris).
„Jei moteris atvyksta pas mus, urologus, dėl šlapimo nelaikymo, prašome, kad būtų atliktas ir ginekologinis įvertinimas. Mat kartais šlapimo nelaikymas atsiranda dėl tam tikrų ginekologinių bėdų. Jei yra patvirtinimas, kad iš ginekologinės pusės viskas gerai, ieškome kitų priežasčių. Jei moteris turi šlapimo takų sistemos sutrikimų, pvz., besikartojančios infekcijos, akmenligė, hiperaktyvi (dirglioji) šlapimo pūslė – tai jau urologo sritis. Tačiau mes su gydytojais akušeriais ginekologais bendradarbiaujame, papildome vieni kitus. Kur kreipsitės – ten sulauksite pagalbos“, – sako Santaros klinikų gydytojas urologas Aivaras Grybas.
Jis pastebi, kad šlapimo nelaikymas kartais suvokiamas klaidingai.
„Žmonės kartais sako: nelaikau šlapimo – dažnai einu šlapintis. Tačiau dažnas vaikščiojimas į tualetą nėra šlapimo nelaikymas. Jis atsiranda dėl kitų ligų“, – teigia gydytojas.
Priklausomai nuo to, kiek šlapimo išbėga nevalingai, šlapimo nelaikymas skirstomas į mažo, vidutinio ir didelio laipsnio: iki 200 ml – mažo, 200–400 ml – vidutinio, daugiau kaip 400 ml – didelio laipsnio.
Su šia problema dažniau susiduria moterys. Ji būdinga net 80 proc. 80-mečių ir vyresnių moterų. Per visą gyvenimą šlapimo nelaikymo problema iškyla tik 10 proc. vyrų.
„Vyrai dažniau susiduria su priešinga situacija – apsunkintu šlapinimusi, susilpnėjusia šlapimo srove, kartais – net šlapimo susilaikymu. Tačiau po onkologinių ligų gydymo, po tarpvietės ar dubens srities operacijų, šių sričių traumų, stuburo pažeidimų, inervacijos pažeidimų, su šlapimo nelaikymo problemomis susiduria ir vyrai“, – atvejus, kai šlapimo nelaiko ir vyrai, vardijo A.Grybas.
Nėra duomenų, kad šlapimo nelaikymas būtų paveldimas sutrikimas. Tačiau, gydytojo urologo teigimu, iš dalies paveldimi yra šios ligos rizikos veiksniai: „Tam tikri veiksniai gali būti siejami su genetika. Pastebėta, kad dažniau šlapimo nelaiko turintys antsvorio ar cukriniu diabetu sergantys žmonės. O tai gali būti paveldima.“
J. Brazauskienė / VUL Santaros klinikų nuotr.
Po gimdymo ir sportuojant
Šlapimo nelaikymu skundžiasi ir jaunos moterys. Dažnai po gimdymo moterys nevalingai pasišlapina kosėdamos, čiaudėdamos ar garsiai juokdamosi.
Kas penkta šešta jauna moteris po gimdymo nelaiko šlapimo. Tai vadinama stresiniu, arba įtampos, šlapimo nelaikymu, kai šlapimo nevalingai išbėga kosint, čiaudint, ką nors keliant, šokinėjant, bėgant.
„Į mus kreipiasi ir 30-metės, ir vyresnės. Kartais šlapimo nelaikoma po sudėtingų gimdymų, kai atsiranda dubens organų raumenų disfunkcija. Kauno klinikose atliktas tyrimas rodo, kad kas penkta šešta jauna moteris po gimdymo nelaiko šlapimo. Tai vadinama stresiniu, arba įtampos, šlapimo nelaikymu, kai šlapimo nevalingai išbėga kosint, čiaudint, ką nors keliant, šokinėjant, bėgant“, – teigė Santaros klinikų gydytoja akušerė ginekologė Jūratė Brazauskienė.
Kai kurių sporto šakų atstovės moterys dažniau susiduria su šlapimo nelaikymu.
„Riziką atsirasti šlapimo nelaikymui padidina sportas, kuris padidina intraabdominalinį slėgį (slėgį, tenkantį pilvo sričiai, – red. past.), pvz., imtynės, sunkumų kilnojimas. Visos veiklos, padidinančios intraabdominalinį slėgį, priklauso šlapimo nelaikymo rizikos grupei. Sunkus fizinis darbas taip pat didina riziką. Valgyklų virtuvėse ar statybose, kur reikia kilnoti didelį svorį, dirbančios moterys su šiomis problemomis susiduria dažniau. Rizikos veiksniai – ir antsvoris, didelio kūdikio gimdymas. Vidurių užkietėjimas, lėtinis bronchitas, rūkymas, kai nuolatos kosėjama, taip pat kelia didesnę šlapimo nelaikymo riziką“, – rizikos veiksnius vardijo A.Grybas.
Pasak jo, pradėjus nelaikyti šlapimo, reikėtų nedelsti ir kreiptis arba į gydytoją ginekologą, arba į urologą ir išsiaiškinti šios ligos priežastį.
„Vienas ar kitas mėnuo situacijos nepakeis, tačiau pasitaiko, kad iki ateidami pas gydytoją žmonės kankinasi dešimtmečius. Taip tikrai nereikėtų daryti – juk negydoma liga progresuoja. Priemonių šiai problemai suvaldyti dabar tikrai yra pakankamai. 90 proc. atvejų šlapimo nelaikymą išgydome, tačiau kuo vėliau kreipiamasi, tuo sunkiau padėti“, – aiškino A.Grybas.
Gydytojo teigimu, jei žmogus metai iš metų šią problemą ignoruoja, kartojasi, o paskui ir įsisenėja šlapimo takų infekcijos, formuojasi atsparūs patogenai.
„Kartais gali susiformuoti infekciniai akmenys ar sutrikti kitos funkcijos. Galimybės išgydyti šią ligą priklauso ir nuo žmogaus amžiaus. Vyresniems žmonėms teikti ir reabilitacinę, ir chirurginę pagalbą sudėtingiau“, – teigė A.Grybas.
Šlapimo nelaikymas neretai neigiamai paveikia asmens seksualinį gyvenimą.
„Žmonės, kuriems diagnozuojamas šlapimo nelaikymas, dažnai vengia ilgų kelionių – kiekvieną kartą prieš kur nors keliaudami jie turi išsiaiškinti, ar ten bus tualetas. Ši liga paveikia ir seksualinį gyvenimą. Kartais šlapimo nelaikantys žmonės ima jo vengti“, – sakė J.Brazauskienė.
Vis dėlto A.Grybas pabrėžė, kad šlapimo nelaikymo problema yra išsprendžiama, tik reikia kreiptis į specialistus. Pagydžius baigiasi ir baimės, kad žmogus nevalingai pasišlapins lytinio akto metu.
Nežino apie priemones
Medikų teigimu, jei nuo žmogaus sklinda šlapimo kvapas – tai ženklas, kad jis turi šlapimo nelaikymo problemą. Vis dėlto priemonių, kurias naudojant kvapas nesijaustų, yra. Iš kitos pusės, gydytojai užsimena, kad kiekvienu atveju nereikėtų žmogaus kaltinti higienos trūkumu.
„Reikia suprasti, kad yra įvairių sudėtingų ligų – onkologinių, trauminių – dėl kurių suformuojamos stomos, urostomos, cistostomos. Kartais jas sudėtinga labai higieniškai prižiūrėti. Tačiau būna ir tokių atvejų, kai žmogui trūksta informacijos, kaip jas prižiūrėti, arba trūksta ambulatorinės priežiūros, slaugos. Pastebime, kad vyresnio amžiaus žmonės neinformuoti apie tai, kad dabar yra lengvai prieinamų higieninių įklotų ar sauskelnių, kitų higienos priemonių, skirtų susiduriantiems su šlapimo nelaikymo problema. Dalis vyresnių žmonių vis dar bando patys pasisiūti ar kitaip pasigaminti įklotų. Mes informuojame juos, kad priemonės, leidžiančios, kiek įmanoma, efektyviau kontroliuoti šios srities disfunkcijas, Lietuvoje yra kompensuojamos 100 proc.“, – A.Grybas užsiminė, kad 100 proc. kompensuojamas tam tikras higienos priemonių skaičius per mėnesį. Pirmąjį receptą šioms priemonėms išrašo gydytojas urologas, įvertinęs šlapimo nelaikymo laipsnį. Toliau receptus išrašo šeimos gydytojas.
Šių priemonių kompensavimo tvarka kasmet peržiūrima. Gydytojo teigimu, pastaruosius kelerius metus kompensuojamų priemonių skaičiai buvo didinami.
Medikai pabrėžia, kad, esant šlapimo nelaikymui, labai svarbu laikytis higienos. Kiek kartų per dieną reikia praustis ir keisti higieninius įklotus, priklauso nuo šlapimo nelaikymo laipsnio. Kuo daugiau šlapimo išbėga nevalingai – tuo dažniau reikia praustis ir keisti įklotus ar sauskelnes.
„Higienos laikymasis susijęs su infekcijų prevencija: jei nesilaikoma higienos – greičiau plinta infekcijos. Apskritai galiu pasakyti komplimentą mūsų moterims. Jos tvarkingos, prisižiūri. Ieškome įvairių priežasčių, dėl ko kartojasi infekcija, dėl ko atsiranda šlapimo nelaikymas, ir stengiamės išgydyti“, – pasakojo A.Grybas.
Skirtingi gydymo būdai
Nelaikantis šlapimo žmogus pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Su jo siuntimu vyrai turėtų kreiptis į urologą, moterys – tiek į šį specialistą, tiek į gydytoją ginekologą.
„Svarbiausia sukaupti drąsą ir įvardyti, kad ši problema egzistuoja“, – pastebėjo A.Grybas.
Skirtingi šlapimo nelaikymo tipai gydomi skirtingai. „Jei tai skubos šlapimo nelaikymas – taikomi vieni gydymo metodai, jei įtampos – kiti. Esant skubos šlapimo nelaikymui, skiriamas medikamentinis gydymas, atliekami urodinaminiai tyrimai. Prireikus daromos botulino toksino injekcijos į šlapimo pūslę. Vienos procedūros metu atliekama 20 injekcijų skirtingose šlapimo pūslės sienelių vietose“, – tvirtino gydytojas urologas.
Aivaras Grybas / VUL Santaros klinikų nuotr.
Urodinaminiai tyrimai – tyrimai, kuriais nustatomas šlapimo pūslės sugebėjimas kaupti ir laikyti šlapimą, įvertinamas šlapimo pūslės ištuštinimas, šlapimo tėkmės greitis, šlaplės sfinkterio tonusas ir dubens raumenų funkcinė būklė šlapinantis. Tyrimu galima nustatyti apatinių šlapimo takų simptomų priežastį. Šie tyrimai padeda nustatyti šlapinimosi sutrikimų rūšis.
Antro ir trečio laipsnio šlapimo nelaikymas gydomas operuojant. Šias operacijas atlieka gydytojai urologai (vyrams ir moterims) ir gydytojai akušeriai ginekologai (moterims).
Po onkologinių ligų gydymo, po tarpvietės ar dubens srities operacijų, šių sričių traumų, stuburo pažeidimų, inervacijos pažeidimų, su šlapimo nelaikymo problemomis susiduria ir vyrai.
„Tiek vyrams, tiek moterims galime pasiūlyti pošlaplinio raiščio implantacijos operaciją, o esant visiškam šlapimo nelaikymui vyrams implantuojami ir dirbtiniai šlaplės sfinkteriai. Yra sukaupta šių operacijų patirties, rezultatai geri. Nenoriu gąsdinti – nepuolame iš karto operuoti. Paprastai pradedame nuo priemonių, kurios galėtų žmogų sustiprinti, reabilituoti, sugrąžinti į normalų gyvenimą“, – apie taikomą gydymą pasakojo A.Grybas.
Vyrai po prostatos operacijų, prostatektomijų paprastai siunčiami į reabilitaciją, kai stiprinami tarpvietės raumenys ir taip mažinama šlapimo nelaikymo rizika. Vėliau reabilitacija skiriama priklausomai nuo šlapimo nelaikymo laipsnio.
„Turime platų priemonių ir specialistų, kurių paslaugas galime pasiūlyti, spektrą, pradedant nuo reabilitologų, kineziterapeutų. Pacientai, pajėgūs dalyvauti reabilitacijos programose, siunčiami į reabilitaciją“, – teigė gydytojas urologas.
Lazerinės technologijos, kurias gydant šlapimo nelaikymą siūlo kai kurios privačios klinikos, Santaros klinikose ir daugelyje valstybinių ir savivaldybių gydymo įstaigų neatliekamos. Tokios procedūros nekompensuojamos iš PSDF.
„Santaros klinikose diagnostikos ir gydymo algoritmus ruošiame ir patvirtiname vadovaudamiesi Europos urologų asociacijos (EUA) gairėmis. Galime pasiūlyti didžiąją dalį pasaulyje naudojamų modernių, efektyvių ir patvirtintų priemonių tiek skubos, tiek įtampos šlapimo nelaikymo srityje. Abiejų tipų šlapimo nelaikymo gydyti EUA nerekomenduoja naudoti lazerinių technologijų dėl nepakankamų saugumo ir efektyvumo įrodymų, todėl artimiausiu metu, kol nebus gauta papildomų įrodymų, neplanuojama taikyti šių technologijų ar teikti paraiškų dėl jų finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo“, – tvirtino A.Grybas.
Kaip išvengti ligos?
Įprasta šlapintis iki aštuonių kartų per parą, iš jų iki dviejų kartų – per naktį.
Šlapimo pūslės dirglumą didina ir šlapinimąsi dažnina gausus kavos vartojimas, aštrus maistas, alkoholiniai gėrimai.
Šlapimo nelaikymo rizika taip pat šiek tiek išauga, jei žmogus valgo daug arba valgo riebų, rūgštų maistą. Esant skubos šlapimo nelaikymui, šių produktų patariama vengti.
Siekiant išvengti šlapimo nelaikymo, rekomenduojami Kėgelio pratimai, kai pakaitomis suspaudžiami ir atpalaiduojami tarpvietės raumenys.
„Kėgelio pratimus patariu daryti visoms moterims, bet jų efektyvumas – tik apie 20 proc., ir tai labai priklauso nuo pacienčių amžiaus. Jie veiksmingesni jaunoms moterims“, – pastebėjo J.Brazauskienė.
Gydytojai pastebi, kad internete apstu vaizdo įrašų su rekomendacijomis, kaip atlikti Kėgelio pratimus. Tačiau gydytojai atkreipia dėmesį: vien tik internete pasižiūrėti ar pasiskaityti, kaip juos atlikti, neužtenka.
„Reikia specialisto, kuris bent pradžioje prižiūrėtų pacientą, apmokytų jį tuos pratimus daryti. Teisingai atliekami Kėgelio pratimai, žinoma, naudingi. Net ir žmonėms, nesusidūrusiems su šlapimo nelaikymu, rekomenduotina mankštinti tarpvietės raumenis. Tiek moterims prieš gimdymą, tiek abiejų lyčių atstovams prieš kai kurias operacijas, tiek bet kuriuo gyvenimo momentu. Mankštindami tarpvietės raumenis sumažinsite šlapimo nelaikymo riziką ateityje“, – teigia A.Grybas.
Šlapimo nelaikymo padeda išvengti ir indukcinė, magnetinė srovės. Procedūros naudojant šias sroves gali būti skiriamos reabilitacijai, siekiant sustiprinti dubens raumenis.
Trys šlapimo nelaikymo tipai
Skubos šlapimo nelaikymas – vienas iš hiperaktyvios (dirgliosios) šlapimo pūslės simptomų. Kiti simptomai: skubus nenumaldomas noras šlapintis, dažnas noras šlapintis, gali būti jaučiamas skausmas apatinėje pilvo dalyje, dažnas naktinis šlapinimasis.
Įtampos šlapimo nelaikymas – šlapimo nelaikymas, atsirandantis fizinio krūvio metu, pvz., kosėjant, keliant svorį, juokiantis, kartais tiesiog pakeitus kūno padėtį, pvz., iš sėdimos padėties atsistojus. Šlapimo nesulaikymo metu žmogus nejaučia noro šlapintis, bet šlapimas išteka dėl fizinio krūvio.
Mišrus šlapimo nelaikymas – toks šlapimo nelaikymas, kai yra tiek skubos, tiek įtampos šlapimo nelaikymo elementų.
Kompensuojamos priemonės
Nelaikantiems šlapimo 100 proc. kompensuojama ir per mėnesį išrašoma:
vaikams, kuriems nustatytas didelis šlapimo nelaikymo laipsnis, – 60 vienetų sauskelnių, kurios gali būti pakeičiamos įklotais, kurių sugeriamumas nuo 300 ml, arba vienkartinėmis paklodėmis;
suaugusiesiems, kuriems nustatytas vidutinis šlapimo nelaikymo laipsnis, – 60 vienetų įklotų. Suaugusiems asmenims, nelaikantiems ir išmatų, ir esant dideliam šlapimo nelaikymo laipsniui, per mėnesį išrašoma 90 vienetų sauskelnių, kurios gali būti pakeičiamos įklotais, kurių sugeriamumas nuo 300 ml. Jei skiriamos sauskelnės ir įklotai, jų skaičius gali būti keičiamas vadovaujamasi santykiu: vienas vienetas sauskelnių atitinka du įklotus nelaikantiems šlapimo.
GALERIJA
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
DMN inf.8 komentarai -
0 komentarai -
LNK inf.1 komentarai
Klausimas