SPECIALISTAI PANEIGIA MITUS: KUO KIAUŠINIAI NAUDINGI SVEIKATAI?

Antrą spalio penktadienį minima Pasaulinė kiaušinių diena, skirta atkreipti dėmesį į kiaušinių naudą bei svarbą žmogaus organizmui. Skirtingų šalių gyventojai šią šventę mini savaip – australai renka geriausius patiekalus su kiaušiniais gaminantį restoraną, indai, brazilai ar austrai rengia edukacines programas, tuo tarpu lietuviai po mažu įtvirtina tradiciją pusryčiams kepti kiaušinienę sau, šeimai ar draugams.

Nors vakaruose nuo 1996-ųjų minima šventė Lietuvoje dar tikrai nekonkuruoja su Užgavėnių antradieniu, visgi tiek mitybos specialistai, restoranų savininkai, tiek ir kiaušinių gamintojai pastebi vienareikšmiškai augantį patiekalų su šiuo vertingu produktu populiarumą. Bene ryškiausiai tai iliustruoja Vilniuje, Kaune bei kituose miestuose populiarių ilgųjų pusryčių (brunchų) favoritais pastaraisiais metais tapę Benedikto kiaušiniai, avokado skrebučiai bei įvairūs sumuštiniai su kiaušiniu.

Apie tai, jog vartotojai dažniau įtraukia kiaušinių patiekalus į savo mitybą, geriausiai liudija bendras jų vartojimas – 2017 m. vienam lietuviui per metus vidutiniškai tekdavo 258 kiaušinių, 2018 m. šis skaičius jau siekė 318 vienetų. Didėjantis kiaušinių vartojimas gali būti susijęs su vis dažniau pasirodančiomis specialistų išvadomis, jog kiaušiniai ne tik veiksmingai aprūpina organizmą maistingomis medžiagomis, bet ir padeda kontroliuoti svorį, mažina metabolinių bei širdies sutrikimų simptomus.

Širdies ir kraujagyslių metabolinis sindromas, pasireiškiantis padidėjusiu kraujospūdžiu bei cukraus kiekiu, yra dažna nutukimo priežastis. Tai – ne tik Vakarų Europos, bet ir Lietuvos gyventojus kamuojanti problema. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo viršsvorio ir jo sukeliamų ligų kenčia 58,7 % visų europiečių ir 26,3 % lietuvių.

Naudingi ir sergantiems, ir sportuojantiems

Amerikos mokslininkų teigimu, įtraukus kiaušinius į kasdienę mitybą, gali sušvelnėti metabolinių sutrikimų simptomai. Konektikuto universiteto Mitybos mokslų departamento tyrimas atskleidė, jog vartojant mažiau angliavandenių bei kasdien suvalgant 3 kiaušinius, metabolinius sutrikimus patiriančio žmogaus organizme padidėja gerojo cholesterolio kiekis, sumažėja atsparumas insulinui, menksta kitos širdies ir kraujagyslių ligų profilio rizikos.

Gamintojų nuotr.

Pasak Australijos Sandraugos mokslo ir pramonės tyrimų organizacijos, daugiausiai teigiamų pokyčių vartojant kiaušinius pastebi nuo antrojo tipo cukrinio diabeto kenčiantys žmonės. Australų tyrėjai nustatė, jog suvartodami du kiaušinius per dieną diabetikai gali gerokai pagerinti kraujo bei gliukozės rodiklius. Diabetu sergantiems žmonėms rekomenduojama kiaušinius rinktis pusryčiams. Didelė baltymų dozė ryte gerina glikeminę kontrolę ir padeda išvengti dažnų diabeto komplikacijų – skausmo, nervų pažeidimų, širdies ar regos sutrikimų.

Kiaušinių gausus racionas ypač svarbus sportuojantiems ir sporto pagalba metantiems svorį. Taip yra todėl, jog kiaušiniuose gausu baltymų ir amino rūgščių, padedančių atstatyti raumenų audinius po intensyvios treniruotės. Ne veltui šis produktas laikomas baltymų įsisavinimo etalonu – moksliniai tyrimai rodo, kad vištos kiaušinis yra vienintelis produktas, kurį organizmas įsisavina iki 97–98 %.

Gamintojų nuotr.

Svarbu ir tai, jog kiaušiniai yra vienas iš nedaugelio natūralių vitamino D šaltinių. Šaltuoju metų laiku šios žmogaus imuninei sistemai, kaulams, augimo procesams itin svarbios medžiagos trūkumą jaučia per 90 % Lietuvos gyventojų. Vitaminas D padeda įsisavinti kalcį ir stabdo raumenų nykimą, o jo deficitas gali sukelti dažnus peršalimus, astmą, diabetą, depresiją ar net vėžinius susirgimus. Nevalgantiems trynių vertėtų prisiminti, jog vitamino D atsargos slypi būtent šioje kiaušinių dalyje.

Kuo tamsesnis trynys, tuo maistingesnis kiaušinis?

Anot mitybos specialistų, siekiant gauti visą organizmui naudingų vitaminų ir mineralų kompleksą, būtina rinktis kokybiškus kiaušinius. Neretai vis dar manoma, jog kiaušinio maistingumą sufleruoja trynio spalva – neva kuo tamsesnis trynys, tuo kiaušinyje daugiau maistinių medžiagų ir vitaminų. Vis dėlto kiaušinio maistinę vertę lemia tai, kuo maitinamos vištos ir kokiomis sąlygomis jos gyvena – sveikos, laisvai judančios ir be antibiotikų auginamos vištos deda kokybiškesnius kiaušinius. Tuo tarpu trynio spalvą lemia tai, kokie ingredientai naudojami paukščių pašarui. Pavyzdžiui, burokėliai tryniui suteiks tamsesnę, o kukurūzai ar kitos šviesios grūdinės kultūros – šviesesnę spalvą.

Gamintojų nuotr.

„Kaušinis – paukščio lytinė ląstelė, todėl tai yra savaime sveikas ir pačios gamtos nuo įvairaus galimo žalingo poveikio apsaugotas produktas. Bet net ir jo kokybė priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis augo jį padėjęs paukštis. Jei višta nepatiria streso, yra sveika, maitinama kokybiškais pašarais, šios savybės persiduos kiaušiniui, o galiausiai – ir jį valgančiam žmogui. Ilgainiui kokybiškų kiaušinių vartojimas neišvengiamai prisidės prie geresnės mūsų sveikatos bei savijautos“, – teigė vieno kiaušinių verslo vadovas Tomas Rumelaitis.

Jis pabrėžia, jog tam, kad vištos dėtų kokybiškus kiaušinius, būtų laimingos ir sveikos be antibiotikų, būtinos išskirtinės laikymo sąlygos. Antibiotikų vakcinas rekomenduojama keisti eteriniais aliejais, 10 valandų miego ciklu, kruopščiu paukštidžių valymu, dezinfekavimu, pagal natūralų paros ritmą parenkamu apšvietimu. Tokios sąlygos lemia aukštesnį higienos ir žemesnį streso lygį paukščiams, tad pastarieji gerokai rečiau serga ir jiems gydyti antibiotikai tiesiog nereikalingi.

Šalies vartotojai vis dažniau įvertina šiuos aspektus ir renkasi geresnėmis sąlygomis laikomų vištų kiaušinius. Įmonės skaičiavimais, ant kraiko laikomų vištų dedeklių kiaušinių pardavimai per praėjusius metus išaugo net 3,6 karto, ženkliai auga ir tik šiais metais vartotojams pristatytų „Užauginta be antibiotikų“ kiaušinių populiarumas. Tokie rezultatai patvirtina, jog lietuviai daugiau dėmesio skiria ne tik paukščių, bet ir savo sveikatos gerovei.