Pasiutligė yra virusinė zonootinė liga, registruojama daugiau nei 150 pasaulio šalių. Virusas infekciją gali sukelti tiek laukiniams, tiek naminiams gyvūnams. Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis naminis ar laukinis gyvūnas ir su gyvūno seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą.

Pirmieji pasiutligės simptomai yra panašūs į gripą: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali užtrukti apie savaitę. Ligai progresuojant atsiranda ir kitų simptomų. Skiriamos dvi tipinės pasiutligės formos. Encefalitas su sujaudinimu yra klasikinė pasiutligės forma, pasireiškianti vandens ir oro judėjimo baime, gerklų spazmais. Paralyžinė pasiutligės forma pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu be galvos smegenų pažeidimo požymių. Neurologinių simptomų periodas gali užtrukti apie savaitę, paskui pereina į komą ir baigiasi mirtimi.

Žmogui pasireiškus pasiutligės simtomams, ligos baigtis beveik visada būna mirtina. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau - PSO) duomenimis, kasmet nuo pasiutligės pasaulyje miršta daugiau nei 55 tūkst. žmonių, daugiausia mirčių nuo pasiutligės registruojama Azijos ir Afrikos žemynuose. Europoje žmogaus pasiutligės atvejų pasitaiko labai retai, tačiau 2010 metais registruoti 2 mirties atvejai Rumunijoje primena, kaip svarbu nuolat stebėti pasiutligės atvejų epidemiologinę situaciją gyvūnų tarpe, rašoma Panevėžio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus pranešime.

Per pastaruosius 10 metų (2003-2012 m.) Lietuvoje nuo pasiutligės mirė 2 žmonės. Šalyje paskutinis mirties atvejis nuo pasiutligės užregistruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui keliaujant po Indiją įkando nežinomas šuo (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau - ULAC) duomenys). Panevėžio apskrityje paskutinis žmogaus pasiutligės atvejis registruotas 2000 m. Lietuvoje kasmet nuo laukinių ir naminių gyvūnų nukenčia apie 6-7 tūkst. žmonių, iš kurių 50-60 proc. tenka skiepyti nuo pasiutligės. Panevėžio apskrityje per pastaruosius 10 metų stebima asmenų, besikreipiančių į gydymo įstaigas dėl galimai užsikrėtusių pasiutlige gyvūnų įkandimų (apseilėjimų) mažėjimo tendencija.

Pastaraisiais metais neregistruojama žmonių susirgimų pasiutlige, tačiau ši infekcija išlieka aktuali, kadangi pasiutligė vis dar yra nustatoma tiek Lietuvoje, tiek ir mūsų kaimyninėse šalyse (Rusijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje). Nustatyta, kad daugiausia (85 proc.) teigiamų pasiutligės atvejų sudaro rudosios lapės, kurios yra vienos iš pagrindinių pasiutligės viruso platintojų Europoje, o antrasis pagal dydį pasiutligės šaltinis yra usūriniai šunys. Nuo 2006 m. mūsų šalyje pradėta vykdyti laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės. Minėtais metais Lietuvoje buvo užregistruoti 2232 pasiutligės atvejai. Sistemingai vykdant laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės, matyti, kad rezultatai kasmet gerėja. 2007 m. nustatyti – 432, 2008 m. – 69, 2009 m. – 63, 2010 m. – tik 33, 2011 m. – 14 pasiutligės atvejai. 2012 m. Lietuvoje nustatyti tik 5 teigiami gyvūnų pasiutligės atvejai. Tarp laukinių gyvūnų  nustatyti 3 atvejai, naminių – 2.7

2012 m. Lietuvoje medicinos pagalbos į gydymo įstaigas kreipėsi 6519 asmenų. Per pastaruosius 10 metų (2003 - 2012 m.) yra stebima į medikus besikreipiančių asmenų, nukentėjusių nuo gyvūnų, mažėjimo tendencija, vidutiniškai po 616 atvejų per metus. Žymiausias besikreipiančiųjų skaičiaus mažėjimas stebimas nuo 2006 m., kuomet mūsų šalyje pradėta vykdyti laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės. Į medikus besikreipiančių asmenų, nukentėjusių nuo gyvūnų, skaičiaus mažėjimas pastebimas ir Panevėžio apskrityje, kur 2012 m. medicinos pagalbos kreipėsi 499 asmenys, nukentėję nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų. Pasiutligės imunoprofilaktika skirta 237 asmenims (47,5 proc.), Pasiutligės profilaktikos kursui skiepijamos penkios vakcinos dozės: pirmąją į medikus kreipimosi dieną, po trijų, septynių, keturiolikos ir dvidešimt aštuonių dienų nuo įkandimo ar sužalojimo.2 Mažėjant besikreipiančių žmonių, nukentėjusių nuo gyvūnų, skaičiui, taip pat mažėja ir skiepijamų žmonių skaičius. Mažėjant pasiutligės vakcinos sunaudojimui, taupomos valstybės lėšos. Panevėžio apskrityje 2007 m. buvo sunaudotos 1649 vakcinos dozės, o 2012 metais - beveik 2 kartus mažiau (888 vakcinos dozės).

Lietuvoje 2012 m. nuo sveikų, nežinomų ar pasiutlige sergančių gyvūnų nukentėjo daugiau suaugusiųjų nei vaikų (atitinkamai 4560 ir 1959). Panevėžio apskrityje 2003-2012 m. vaikai sudarė nuo 23 iki 36 proc. visų nuo įvairių gyvūnų nukentėjusių asmenų. PSO duomenimis, šunys dažniausiai įkanda vaikui žaidžiant arba tiesiog būnant greta jo. 14 proc. šuns įkandimų įvyksta tuomet, kai vaikas prasilenkia su šunimi, 10 proc. - vaikui šunį glostant, o 8 proc. šunį šeriant.

Šunys, katės ir galvijai yra dažniausi naminiai gyvūnai Lietuvoje, nuo kurių nukentėję žmonės užsikrečia pasiutlige, o lapės ir usūriniai šunys yra dažniausi laukiniai gyvūnai užkrečiantys žmones.9 Lietuvoje dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų. 2012 metais atvejai, kai šunys apkandžiojo žmones sudarė 78 proc. visų užpuolimo atvejų. 8 2012 metais Panevėžio apskrityje į medikus daugiausia taip pat kreipėsi asmenys nukentėję nuo šunų (78 proc. visų besikreipusiųjų). 19 proc. asmenų kreipėsi dėl kačių padarytų sužalojimų.

Pastaraisiais metais registruojamas vis mažesnis skaičius asmenų, nukentėjusių nuo pasiutusių gyvūnų. Lietuvoje 2012 m. daugiausiai pasiutusių gyvūnų, kurie apkandžiojo žmones buvo tarp laukinių gyvūnų. Praėjusiais metais į medikus kreipėsi 134 žmonės, nukentėję nuo laukinių gyvūnų, iš jų 10 nukentėjo nuo pasiutusių gyvūnų. Tais pačiais metais galvijai sužalojo 23 žmones, 4 iš jų sužaloti pasiutusių galvijų.8 Panevėžio apskrityje 2007 m. nuo pasiutusių šunų, kačių, galvijų, lapių, usūrinių šunų, šeškų, stirnų, kiaunių nukentėjo net 111 asmenų. 2008-2009 m. nuo šunų, galvijų ir kiaunių nukentėjo po 9 asmenis, 2011 m. - 5 asmenys nuo 1 galvijo. Susirgimų pasiutlige išvengta, šiems asmenims laiku skyrus imunoprofilaktiką nuo pasiutligės. 2012 m. Panevėžio apskrityje nebuvo nustatyta gyvūnų pasiutligės atvejų.

Priešepideminės priemonės ir profilaktika

Pasiutligės epidemiologinei ir epizootologinei kontrolei, labai svarbus asmens sveikatos, visuomenės sveikatos ir veterinarijos tarnybų bendradarbiavimas. Gydytojas, pagal klinikinius ir epidemiologinius duomenis suteikęs nukentėjusiam asmeniui būtinąją medicinos pagalbą (turėjusiam sąlytį su pasiutusiu ar įtariamai pasiutusiu gyvūnu), apie tai praneša visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos apie apkandžiojimo (apseilėjimo) atvejį, privalo užregistruoti šį atvejį infekcinių susirgimų registravimo žurnale, išsiaiškinti asmenis, turėjusius sąlytį su sergančiu ar įtariamu sergant pasiutlige gyvūnu bei pranešti miesto ar rajono Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – VMVT) apie gyvūną, kuriam turi būti taikomas privalomas stebėjimas. VMVT darbuotojai, po 10 dienų privalomo gyvūno stebėjimo, informuoja visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas apie gyvūno būklę, gyvūnui kritus - praneša apie kritusio gyvūno mikroskopinio tyrimo rezultatus.

Po gyvūno įkandimo, svarbu kuo skubiau ir tinkamai sutvarkyti žaizdą: gausiai perplauti tekančiu vandeniu su muilu ar detergentu, paskui dezinfekuoti 70°C etilo alkoholiu arba jodo tinktūra. Ar skirti imunizaciją po kontakto, sprendžiama atsižvelgiant į įkandimo pobūdį, gyvūno rūšį ir jo reikšmę pasiutligės epizootijoje, gyvūno vakcinacijos anamnezę, jo būklę ir elgesį, pasiutligės paplitimą konkrečioje teritorijoje, gyvulio stebėjimo ir laboratorinio tyrimų rezultatus.

Pasiutligė Lietuvoje diagnozuojama tik ištiriant smegenų audinius. Žmogaus pasiutligės atvejo galima išvengti tik vakcinuojantis. Prireikus kartu su vakcina gali būti skiriamas pasiutligės imunoglobulinas. Lietuvoje nuo įvairių gyvūnų nukentėję asmenys skiepijami "Verorab" vakcina, kuri pasižymi dideliu efektyvumu ir nesukelia nepageidaujamų reakcijų. 

Pasiutligės epidemiologinei kontrolei, svarbiausia yra paveikti infekcijos rezervuarą ir sumažinti žmogaus kontaktavimo su pasiutlige sergančiais gyvūnais riziką. Šunys ir katės turi būti skiepijami kasmet, nuo 3 mėn. amžiaus. Pasiutligės viruso plitimo sustabdymui pakanka paskiepyti 75 proc. šunų populiacijos. Pagrindinės pasiutligės kontrolės priemonės yra laukinių gyvūnų populiacijos, valkataujančių šunų ir kačių populiacijos mažinimas, oralinė lapių ir usūrinių šunų vakcinacija, profilaktinė naminių gyvūnų vakcinacija.