SUNKIA COVID-19 FORMA PERSIRGUSIAI VILNIETEI PRIREIKĖ KAULŲ ČIULPŲ TRANSPLANTACIJOS

Savo COVID-19 ligos istorija pasidalino 28-erių vilnietė. Manoma, kad būtent koronavirusas jai sukėlė retą autoimuninę ligą, dėl kurios prireikė kaulų čiulpų transplantacijos. Jai pasireiškė organų nepakankamumas, sepsis, prireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos, buvo sukelta medicininė koma.

„Buvau kuriam laikui iškritus iš gyvenimo“, – dabar, praėjus dešimčiai mėnesių po diagnozės, prisipažįsta savo vardo ir pavardės nenorėjusi viešinti mergina. Ji įvardija pamokas, kurias išmoko persirgusi šia klastinga liga.

COVID-19 ji susirgo spalio viduryje. „Po dviejų savaičių solidaus kaulų laužymo, raumenų skausmų ir kasdienės 39,7 temperatūros, jau ėmiau miegoti su naktine lempele. Kai Visų Šventųjų išvakarėse termometras išmušė 40, tapo aišku viena – atėjo laikas. Nepaisant smagios mėlynų švyturėlių lydimos kelionės iki ligoninės, joje paaiškėjo, kad veltui nesusipakavau dantų šepetėlio“, – su humoru savo ligą viename socialinių tinklų aprašo mergina.

Ir nurodo išmoktą pirmąją pamoką: dvi savaites besilaikanti 39,7 temperatūra nėra normalu. Greitosios medicinos pagalbos ekipažas ją nuvežė į Santaros klinikas – pagrindinę COVID-19 ligoninę Vilniaus apskrityje. Vežama į ligoninę, mergina negalėjo pagalvoti, kad čia praleis beveik du mėnesius.

Buvau kuriam laikui iškritus iš gyvenimo.

„Pirmas savaites viskas atrodė labai paprastai. Atrodė, kad jau labai greitai grįšiu namo. Gydytojai, aišku, nebuvo nusiteikę taip optimistiškai – pakartotiniai viruso testai buvo neigiami, tačiau niekas nežinojo, kodėl neveikia duodami vaistai, o tyrimai buvo vis prastesni. Atlikus pakartotinius ir papildomus tyrimus sušauktas gydytojų konsiliumas diagnozavo retą autoimuninę ligą hemofagocitinę limfohistiocitozę. „Nediagnozuota ši liga nužudo per mėnesį. Jos atvejų būna 1–2 per metus. Ir, tikėtina, ji buvo iššaukta būtent COVID-19“, – atkreipė dėmesį mergina.

Nustačius diagnozę, mergina dar mėnesį praleido Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre (HOTC). „Tai reiškė chemoterapijos kursą, nesuskaičiuojamą daugybę man sulašinto anoniminių donorų kraujo, tris vizitus į reanimaciją, medicininę komą, organų nepakankamumą, du sepsius, dirbtinę plaučių ventiliaciją... O kur dar mokymasis iš naujo vaikščioti“, – vardijo vilnietė.

Asociatyvi V. Balkūno/Santaros klinikų nuotr.

Kalėdas mergina jau sutiko namie, tačiau vis dar reikėjo tris kartus per savaitę važiuoti į ligoninę pasitikrinti būklės. Jai negerėjant, vilnietė išgirdo gydytojų verdiktą: vienintelis kelias pasveikti – kaulų čiulpų (kamieninių kraujodaros ląstelių) transplantacija. Vasario mėnesį jie buvo transplantuoti.

Vilnietė atkreipė dėmesį, kad ši transplantacija atliekama be skalpelio: kamieninės ląstelės sulašinamos per lašinę, procedūra tetruko vos pusvalandį. Tačiau iš pirmo žvilgsnio paprastai procedūrai reikėjo rimtai pasiruošti. „Tam reikėjo kartoti chemoterapiją, taikyti biologinę terapiją. Viskas tam, kad mano kamieninės ląstelės būtų iššluotos lauk. O po procedūros savaitę maistą gavau tiesiai į veną. Be to, kad nejausčiau skausmo, visą parą buvo lašinamas morfinas“, – prisiminė mergina.

Čia ji prisimena dar vieną išmoktą pamoką: kaip svarbu yra tapti donorais. Aukoti kraują, kamienines ląsteles. Kol esame gyvi. Audinius ir organus – po mirties.

Persodinus kaulų čiulpus, mergina ėmė jaustis kur kas geriau, prasidėjo apie metus laiko trunkanti reabilitacija vaistais. „Jau praėjo šeši mėnesiai po transplantacijos. Reabilitacijos periodas ilgas, bet viskas einasi sklandžiai“, – teigia mergina. Ji žino, kad po tokios transplantacijos gali kilti sudėtingų komplikacijų, tačiau yra nusiteikusi optimistiškai.

Nediagnozuota ši liga nužudo per mėnesį. Jos atvejų būna 1–2 per metus. Ir, tikėtina, ji buvo iššaukta būtent COVID-19.

Ji sakosi jaučianti dėkingumą visai Santaros klinikų gydytojų komandai, o ypač –  HOTC vadovui profesoriui Laimonui Griškevičiui už išgelbėtą gyvybę.

Mergina atkreipė dėmesį, kad prieš kaulų čiulpų transplantaciją pašalinant žmogaus turimus kaulų čiulpus, dingsta visas iki tol per visą gyvenimą skiepais ir persirgimais įgytas imunitetas. „Po transplantacijos mano imunitetas buvo itin trapus – kaip neskiepyto kūdikio. Turėjau ir vis dar turiu labai saugotis bet kokio socialinio kontakto. O naujų skiepų gauti dar negaliu. Tai – pagrindinė priežastis, kodėl kurį laiką turiu dirbti iš namų, praleisti vakarėlius, gatvėj ratu apeiti visus nemėgstančius kaukių ir vaikus varvančia nosimi“, – teigia vilnietė.

Asociatyvi V. Balkūno/Santaros klinikų nuotr.

Ir pateikia dar vieną išmoktą pamoką – suvokimą, kaip svarbu yra skiepytis. „Skiepykitės. Ne tik dėl savęs. Ir dėl kitų“, – būdą išvengti rimtų COVID-19 ligos komplikacijų įvardija mergina.