Kinetozė – ne liga, o organizmo būsena, kurią išprovokuoja pasyvūs judesiai. Subrendus žmogui kelionės tampa lengviau pakeliamos.

Būsena – ne liga

Ar galite įsivaizduoti jauną šeimą, visąlaik sėdinčią namuose, absoliučiai niekur nekeliaujančią? Vargu ar šiandien tai galima įsivaizduoti pasitelkus net pačią lakiausią vaizduotę. Tačiau ką daryti šeimai, jei ji negali keliauti, nes, vos įsėdus į automobilį, ir mamai, ir ketverių dukrai darosi bloga?

"Vadinasi, mamai ir dukrai – kinetozė. Tai ne liga, o reiškinys, būsena", – iškart nustatė diagnozę Kauno medicinos universiteto docentė Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytoja Ingrida Ulozienė.

Tai neguodžia, nes jei kinetozė – ne liga, gydyti nėra ko. Kaip išvengti šių negalavimų, kodėl jie kankina?

Kankina nuo kūdikystės

"Kodėl aš pati galiu vairuoti automobilį, o sėdėti šalia vairuotojo ir važiuoti be problemų – ne?" – klausė trisdešimtmetė Violeta Mickevičiūtė.

Jos dukrai dar blogiau, nes tokio pasirinkimo ji neturi – vairuoti dar negali. V.Mickevičiūtė prisimena, kad ją nuo vaikystės kankino šios problemos. Tuomet tėvai, kur nors veždamiesi dukrą autobusu, prašydavo bilieto pirmojoje autobuso sėdynių eilėje. Mergaitė ištverdavo sėdėdama autobuso priekyje ir žiūrėdama tik tiesiai, kai vaizdas juda lėčiau. Šios savybės ji neprarado užaugusi, negana to, ją paveldėjo dukra. Tačiau šeima turi puikų automobilį, todėl ir keliauja dažniausiai juo.

Priešinasi pasyviam judėjimui

Gydytoja I.Ulozienė pagiria: teisingai elgiasi tėvai, kurie kelionių nepakeliantį vaiką sodina automobilyje ant aukštesnės kėdutės, kad akys žvelgtų į tolį ir organizmas kuo anksčiau gautų informacijos apie judėjimą.

"Kinetozė – tai organizmo būsena, kurią sukelia pasyvūs judesiai. Ji būdinga žmonėms, kurių smegenyse nepakanka ryšių, siejančių vidinės ausies struktūras, reguliuojančių pusiausvyrą tarp kitų smegenų centrų", – moksliškai priežastis paaiškino docentė I.Ulozienė.

Kai žmogus yra judančiame objekte, apie pasyvų judėjimą vidinės ausies labirintai informuoja smegenis. Sutrikus šiai funkcijai organizmas į judėjimą reaguoja neadekvačiai: žmogų pykina, svaigsta galva.

Tai atsakymas filologei V.Mickevičiūtei, kuri stebisi, kad pirmiausia negera pasidaro galvoje, o tik paskui pykina net ir nieko nevalgius, kai skrandis sveikas ir tuščias.

Docentė I.Ulozienė patvirtina, kad tikrai taip būna, ir pataria prieš kelionę daug neprisivalgyti. Geriau išgerti imbiero arbatos ar sučiulpti imbiero tabletę – tai padeda. Užsienio šalyse, sakė gydytoja, yra specialaus limonado.

Kaip laive ar lėktuve

Mokslininkai kol kas neranda atsakymo į klausimą, kodėl išsivysto kinetozė ir kaip ją paveikti. Jos kankinamiems žmonėms tie patys pojūčiai būdingi esant dideliame aukštyje ar plaukiant laivu, ypač – išlipus į krantą.

Judant neigiami pojūčiai labiausiai kankina įgaunant pagreitį arba mažinant greitį. Todėl, renkantis kelionės maršrutą, reikia atsižvelgti, kiek jame bus šviesoforų, įkalnių, posūkių, ir pagal tai jį koreguoti.

Nuo greitai už lango bėgančių vaizdų padeda apsisaugoti tamsūs akiniai, nes akis mažiau dirgina ryškių objektų judėjimas.

Lemia fizinė būklė

"Akys fiksuoja judančius vaizdus ir suvokia judėjimą, labirintai sako: "judam", bet smegenys dėl nepakankamų ryšių tam nepasirengia", – vaizdingai aiškino docentė I.Ulozienė.

Ji patarė su mažais kelionę sunkiai ištveriančiais vaikais keliauti naktį, kai jie miega, rengtis patogiais drabužiais. Į klausimą, ar vaikai šias problemas išauga, gydytoja atsako teigiamai. Jautriausi kinetozei – vaikai iki 6 metų amžiaus. Subrendus nervų sistemai, negalavimai nebepasireiškia, bet yra žmonių, kuriuos kinetozė lydi visą gyvenimą. Nuo kinetozės dažniau kenčia moterys, ypač nėštumo, menstruacijų metu.

Kenčia ir vyrai. Kuo prastesnė žmogaus fizinė būklė, tuo dažniau kankina kinetozė. Jos simptomai pasireiškia skaitant, rašant, nes judančios raidės ir paveikslėliai pernelyg vargina akis.

Jei pykina

Sustokite, išlipkite iš automobilio, pasivaikščiokite.

Atsigerkite vandens.

Ilgoje kelionėje profilaktiškai sustokite kas dvi valandas, pasivaikščiokite 15 minučių.

Jei negalite sustoti, atsigulkite ant galinės sėdynės, užmerkite akis, kad nematytumėte pro šalį bėgančių vaizdų

Susigūžkite į kamuoliuką, galvą prilenkite prie kelių, mąstykite ką nors malonaus, nuolat neklausinėkite apie savijautą blogai besijaučiančio žmogaus, bandykite nukreipti jo dėmesį kitur.

Padeda

Imbierinės tabletės, kramtomoji guma, mėtiniai ledinukai, šaltas gėrimas su mėtomis ar citrinomis, bet ne šilta arbata, kuri dar labiau sudirgina skrandį ir sustiprina pykinimą. Maitindamiesi prieš kelionę atsisakykite riebaus ir karšto maisto, saldumynų. Gerkite sultis arba, dar geriau, mineralinį vandenį be angliarūgštės. Gerai tinka vaisiai, rauginti agurkai ar kopūstai. Sūrūs ir rūgštūs maisto produktai skatina seilių išsiskyrimą, kurios padeda įveikti nemalonius kinetozės simptomus. Valandą prieš kelionę nebevalgykite, nevartokite alkoholio. Iki kelionės likus dviem savaitėms pradėkite treniruoti vestibuliarinį aparatą: šokinėkite per virvutę, darykite mankštos partimus, šokite, lankstykitės. Jei sugebėsite po 30 kartų pasisukti į kiekvieną pusę ir neprarasite tvirto pagrindo po kojomis – kelionę ištversite nesunkiai.

Kinetozė gali pasireikšti:

važiuojant automobiliu,

plaukiant laivu,

skrendant lėktuvu,

supantis sūpuoklėmis,

Keliaujant visuomeniniu transportu

Važiuodami autobusu, mikroautobusu ar lengvuoju automobiliu sėskite priekinėje sėdynėje, traukinyje – pirmajame vagone, lėktuve – centrinėje dalyje, laive – jo gale, viršutiniame ir viduriniame deniuose.

Kinetozės požymiai

Judesių koordinacijos sutrikimas,

galvos svaigimas,

pykinimas ir vėmimas,

šaltas prakaitas,

lėtas širdies ritmas,

sumažėjęs arterinis kraujospūdis.

Rūta Kvietkaitė, Kauno apskrities ligoninės gydytoja neurologė

Žmogaus organizme yra daug struktūrų, atsakingų už pusiausvyrą. Tai vidinės ausies dalis, vadinama labirintu. Ji kontroliuoja judėjimo kryptį. Odos lytėjimo receptoriai jaučia, kuri kūno dalis liečia žemės paviršių. Raumenų ir sąnarių juntamieji receptoriai informuoja, kuri kūno dalis juda. Centrinė nervų sistema apibendrina visą šią informaciją ir sąlygoja pusiausvyros pojūtį. Dėl šių sutrikimų kyla problemų, juolab kai sergama gretutinėmis ligomis: nepakankama kraujotaka, yra auglių. Jauniems žmonėms bėdų nėra, o vyresniojo amžiaus reikia gerti daugiau skysčių, kad nesutirštėtų kraujas. Priešingu atveju jis tekės vangiau ir nepakankamai maitins vidinės ausies labirintą.