Kardiologus vienijančios organizacijos ir verslo atstovai ragina šalies valdžios institucijas daugiau dėmesio skirti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai ir gydymui, ketina kreiptis atviru laišku.

„Labai norėtųsi šiek tiek mūsų valdžios (...) akcento, kad širdies kraujagyslių ligos taptų tarsi prioritetine sritimi“, – konferencijoje penktadienį sakė Lietuvos kardiologų draugijos narė Jolita Badarienė.

Draugijos į šalies valdžios institucijas – prezidentą Gitaną Nausėdą bei darbą pradedančius Seimą ir Vyriausybę – ketina kreiptis ir tiesiogiai, bendru atviru laišku, kuriuo bus raginama imtis skubių veiksmų.

„Laiškas bus parengtas ir išplatintas artimiausiu metu“, – sakė Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas Tomas Lapinskas.

Lietuvos širdies asociacijos Kauno skyriaus pirmininkas Raimondas Kubilius susirūpinimo širdies ir kraujagyslių ligomis pasigedo ir naujosios Vyriausybės politikos formavimo gairėse.

„Deja sveikatos skiltyje net neužsimenama, kad širdies ir kraujagyslių ligos kelia didžiulį susirūpinimą, koks galėtų būti taiklesnis priemonių planas, kad dar labiau galėtume įtraukti pacientus į širdies kraujagyslių prevencijos programas“, – sakė jis.

Organizatorių teigimu, 2000–2023 metais Lietuva dėl širdies ir kraujagyslių ligų prarado 545 tūkst. gyventojų.

Lyginant regionų ir kaimų gyventojus su miestų gyventojais, mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų pusantro karto didesnis regionuose, kur sveikatos paslaugų prieinamumas yra mažesnis, teigė Lietuvos kardiologų draugijos valdybos narė, išeminės širdies ligos grupės pirmininkė Olivija Dobilienė.

Šios ligos išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi ir lemia daugiau nei pusę visų mirčių šalyje, pagal šį rodiklį Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos Sąjungoje (ES) ir atotrūkis nemažėja.

Naujausi tarptautiniai tyrimai rodo, kad šių ligų kaina Lietuvos ekonomikai per metus siekia apie 1,4 mlrd. eurų, o kiekvienam šalies gyventojui atsieina 745 eurus kasmet.

„(Didesni – BNS) kaštai susidaro ne tik dėl to, kad turim išleisti daugiau gydymo, medicininėms paslaugoms, tie kaštai susidaro todėl, kad mes netenkame dirbančių žmonių, mes nesukuriam to pridėtinės vertės, kuri galėtų būti sukurta“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė.

„Netekimas darbo jėgos dėl ligos Lietuvos ekonomikai yra labai reikšmingas, dėl to, kad darbo jėgos mes šiandien dienai Lietuvoj neturime per daug. Neturi mūsų ekonomika tokios prabangos, kad prarastų žmones dėl išvengiamų dalykų“, – teigė ji.

Dėti daugiau pastangų siekiant padėti užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms ragina ir Europos Sąjungos (ES) Taryba, paskelbusi šių ligų valdymą bendrijos prioritetu.

„ES Taryba ir Europos kardiologų draugija ragina šalis nedelsti, tame tarpe ir Lietuvą, turėti aiškią strategiją kaip mes galėtume sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų“, – sakė T. Lapinskas.

Anot jo, Lietuva, kaip ir daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių, šiuo metu neturi tvirtos strategijos, kaip būtų galima valdyti širdies ir kraujagyslių ligas, kuri efektyviai padėtų spręsti šią problemą.

„Širdies ir kraujagyslių sveikatos valdymo planas ir strategija mums galėtų numatyti tolimąsias gaires, tolimuosius rezultatus, kaip gi mes link to eisime, kad savo visų tikslų pasiektume“, – sakė T. Lapinskas.