Dermatovenerologė, „Apie odą“ tinklaraštininkė Ieva Lingytė paneigė tam tikrus apie odos priežiūrą sklandančius mitus.
– Bene naujausias mitas, kiti pasakytų – juokelis, socialiniuose tinkluose skelbiama, kad karštas dušas moterims – malonumas. Yra sakančių, kad praustis po karštu dušu moterims sveika, o vyrams – ne. Kiek tame tiesos ir kodėl moterys taip mėgsta karštą vandenį?
– Tiek moterims, tiek vyrams nerekomenduočiau praustis karštu vandeniu, nes jis gali pažeisti odos barjerą, tada oda išsausėja ir gali niežėti. Ką rekomenduočiau: nesiprausti po dušu per dažnai, rinktis vandenį, panašų į kūno temperatūrą, ir naudoti bekvapius, aliejinius prausimosi gelius. Kalbant apie tai, kad moterys mėgsta labiau karštą vandenį – manau, kad tai tik įprotis.
– Dar populiarus dalykas – galvos neplovimas. Kiek įmanoma odą pripratinti prie reto plovimo? Ar negalime prisižaisti, taip eksperimentuodami?
– Tikrai manyčiau, kad prisižaisti galima. Kuo rečiau plauname skalpo odą, tuo ji labiau riebaluojasi, labiau pleiskanoja, gali pradėti niežėti ir parausti. Pastebėta, kad sausas skalpas pleiskanoja rečiau nei riebus, o neplovimas pleiskanojimą paskatina. Įdomu tai, kad nėra tokio dalyko, kaip dažnai reikia plauti skalpo odą. Mes rekomenduojame ją plauti priklausomai nuo galvos odos tipo. Jeigu tai riebesnis tipas – rekomenduočiau plauti kasdien arba kas antrą dieną. Jei sausas – rečiau.
– O ar temperatūra vandens turi skirtis prausiant kūną ir galvą? Ir nuo kokios temperatūros galime sakyti, kad jau grūdinamės?
– Geriausia temperatūra yra artimiausia mūsų kūno temperatūrai – tai būtų 36–38 laipsniai Celsijaus. Kalbant apie tai, kaip dažnai reikia plauti kūno odą – dažniausiai rekomenduojame vieną kartą per dieną, bet jei labai suprakaituojate ar sušylate – galima ir kelis kartus. Labai rekomenduoju naudoti aliejinius prausiklius. Dar viena labai svarbi taisyklė – svarbu sudrėkinti kūną per 3 minutes po kontakto su vandeniu.
– Kitas mitas – kad riebiai odai nereikia kremo visiškai, nes nieko nepadės ir tik užkimš poras.
– Tai jau pakankamai dažnas mitas. Labai tikima, kad riebi oda nereikalauja drėkinimo. Bet riebi oda gali išsausėti, o kas nutinka tuomet – ji bando kompensuoti tą išsausėjimą ir išskiria dar daugiau sebumo. Tada kemšasi poros ir atsiranda bėrimų. Labai rekomenduoju naudoti odos priežiūros priemones, skirtas tokiai odai, ir tai daryti pakankamai dažnai. Tos priemonės turi būti vandens pagrindu. Užsitepus turi jaustis drėkinimas, neturėtų matytis blizgėjimas. Tuo pačiu tai turėtų būti nekomedogeninės priemonės, tai reiškia – nekemšančios porų.
– Kokias dažniausiai klaidas lietuviai daro prižiūrint odą? Ar vis dar turime mitų, kuriais tikime ir dėl to oda ne visada atrodo gražiai?
– Iš tiesų dažnai galvojama, kad jeigu influenceriui ar draugui tinka tam tikra odos priežiūros priemonė, tai tiks ir man. Kita dažnai daroma klaida – tikima, jog natūralios priemonės, kaip kokosų aliejus ar citrina, yra žymiai geresnės odai nei įprastos odos priežiūros priemonės. Dar viena dažnai daroma klaida – pradedama rūpintis odos sveikata per vėlai, kai jau atsiranda raukšlelės ar pigmentinės dėmelės. Taip pat išskirčiau spuogų spaudymą – tai tikrai pavojinga, nes gali atsirasti randų ir bakterinė infekcija.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Dar du mitai: SPF nereikia teptis debesuotą dieną, o dantų pasta gali išspręsti visas spuogų problemas. Tiesa ar ne?
– Pradedant nuo apsauginio kremo nuo saulės – gydytojai dermatologai jį rekomenduoja naudoti ištisus metus, nesvarbu, ar debesuota, ar ne. Taip yra todėl, kad ultravioletiniai spinduliai praeina ne tik pro debesis, bet ir pro stiklą – čia kalbu apie A tipo ultravioletinius spindulius. Noriu priminti, kad A ir B tipo spinduliai gali padaryti daug žalos mūsų odai. A tipo spinduliai skatina priešlaikinį senėjimą, raukšles, pigmentaciją ir gali prisidėti prie odos vėžio rizikos. B tipo spinduliai skatina vitamino D gamybą, bet taip pat sukelia nudegimus ir prisideda prie odos vėžio. Naudokite plataus spektro apsauginį kremą nuo saulės ištisus metus.
O apie dantų pastą – pati šį mitą esu mačiusi socialiniuose tinkluose. Dantų pastose galima rasti sausinančių ingredientų, tokių kaip mentolis, bet nepamirškime, kad jose yra daugybė kitų medžiagų, galinčių sudirginti odą. Vaistinėse yra šimtai priemonių, skirtų kovai su spuogais – galite pasirinkti jas. Rekomenduočiau rinktis salicilo rūgštį, benzoilo peroksidą ar cinko oksidą – šios medžiagos labai padeda nuo bėrimų. O jei nematote efekto nuo šių priemonių – kreipkitės į gydytoją dermatologą.
– Yra sakančių, kad iš anksto galima pajausti odos vėžį ir jo simptomus. Tiesa?
– Tai rimtas mitas, kurį norėčiau paneigti, nes odos vėžys yra neskausmingas ir apie save nepraneša. Vienintelis būdas jį atpažinti – tikrintis odos darinius. Rekomenduojame tai daryti kartą per metus, nebent gydytojas dermatologas rekomenduoja kitaip.
(be temos)