Maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė, atlikusi dviejų Vilniaus mokyklų vaikų maitinimo vertinimą, nustatė ne tik vaikų maitinimo aprašo netobulumus, bet rado ir vaikų maitinimo organizatorių pažeidimų.

Ką daryti, kad vaikų kasdieninė mityba būtų palanki sveikatai? Apie atliktą tyrimą ir įspūdžius iš mokyklos papasakojo R. Bogušienė.

Mokyklose vaikai valgo ledus

Mokyklose rasta ir grietininių, ir pieniškų, ir kitų ledų rūšių. „Žinoma, visų svarbiausia, kad ledai netaptų kasdienine vartojimo preke, bet kaip jie netaps, jei siūlomi mokyklų valgyklose?“ – stebėjosi specialistė.

Pirmoje mokykloje, kuri pati organizuoja maitinimą, įvertinus sriubos skonį nustatyta, kad  ji stipriai sūri, tad spėta, kad druskos kiekis viršijo 1 g/100 gramų patiekalo, kas reikalaujama vaikų maitinimo apraše. Sriuba pasirodė gana riebi. Grietinės kiekis, vizualiai vertinant, – visas valgomasis šaukštas, t.y. apie 25 g. Lietinius blynelius su varške, džemu ir grietinės padažu R. Bogušienė įvardintų kaip sveikatai nepalankų desertą ir tikrai ne kaip kasdienį patiekalą, nes maistinė vertė menka, taip pat patiekale ir jo pagarduose labai daug cukraus. Pridėtinis cukrus jautėsi ne tik lietiniuose blynuose, varškės įdare, džeme, bet ir grietinės padažas buvo labai saldus. Be milžiniškos cukraus dozės, jautėsi į blynus įsigėrę rafinuoti riebalai, blynai buvo pakankamai stipriai apskrudę, dėl ko galėjo susidaryti ne tik didelis kiekis riebiųjų rūgščių transizomerų, bet kancerogeninių medžiagų – akrilamidų.

Bandelė su karamele – rafinuotų miltų ir rafinuoto cukraus užkandis. Jei vaikas renkasi tokį patiekalą pietums, suteikiamas organizmui trumpalaikis sotumas, bet organizmas negauna vertingų maistinių medžiagų: vitaminų, mineralinių medžiagų, tai – tik tušti angliavandeniai. Valgyklos vadovė patikino, kad bandeles perka iš tiekėjų, šviežiai nekepa. Degustuotas sulčių gėrimas buvo be galo saldus, nors virtuvės vadovė teigė, kad šios sultys skiestos vandeniu, iškyla klausimas, ar saldūs gėrimai vaikams atitinka teisės aktuose nustatytus ne daugiau 5 g cukraus 100 gramų gėrimo.

Antroje mokykloje, kur maitinimą organizuoja samdoma iš šalies maitinimo įmonė, patiekalai buvo nei per sūrūs, nei per saldūs, neriebūs, tačiau jei vaikas pasirenka blynelius ar bandelę su dešrele, tai jo maitinimas bus nesubalansuotas, menkavertis patiekalas yra ir nepalankus sveikatai.

Bendras užkandžių įvertinimas: dominuoja – rafinuoto cukraus, rafinuotų kvietinių miltų ir maisto priedų gaminiai. Abiejose mokyklose rasta sausainių su draudžiamais vaikų maitinime iš dalies hidrintais riebalais. Vaikai gali įsigyti įvairiausių nektarų, sulčių gėrimų, saldintų arbatų – pasirinkimas iš tiesų didelis. Padėklai bandelių, keksiukų, vaflių, vienoje iš mokyklų šviežių vaisių (obuoliai, kriaušės ir bananai) – tik vos įžiūrimas dubenėlis, kitoje šviežių vaisių prekyboje nėra. Vaikas tarp visų siūlomų spalvingų etikečių tikrai nepasirinks šviežių vaisių, nes jų faktiškai net nesimato ir dažniausiai esant tokiai gausybei sveikatai nepalankių užkandžių vaikas automatiškai negali pasirinkti sveikatai palankaus. Ar ledus valgyti ar obuolį, žinoma, kad ledus, atsakys turbūt dažnas moksleivis, o kad pasirinktų obuolį, pirma turi būti ne tik patrauklus pateikimas, bet ir sąmoningumas, kodėl obuolys geresnis pasirinkimas nei ledai.

Vaikų mityba nėra subalansuota

„Valgiaraščiuose ir užkandžiuose mokyklose dominuoja rafinuotas cukrus, rafinuoti miltai, rafinuoti riebalai, mėsa. Šviežių daržovių, vaisių kiekis išlieka vis dar mažas. Tausojantys patiekalai – virti garuose, gaminti konvekcinėse krosnyse ar tiesiog virti – nėra pirmoje vietoje. Gazuoti saldinti gėrimai, sulčių gėrimai, nektarai, greito paruošimo gaminiai ir kiti žaismingomis pakuotėmis traukiantys vaikų akis maisto produktai nėra palankūs vaikų sveikatai. Vartojant šiuos menkaverčius produktus vaikams viršyti cukraus dienos normą, kuri yra 12 g per dieną, ir kurią rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, yra labai paprasta. Todėl kyla klausimas, ar tikrai užtikrinama vaikų sveikatos apsauga nuo menkaverčio maisto?“, – klausia sveikatai palankaus maisto ir mitybos specialistė R. Bogušienė.

Teisės aktuose numatyta, kad karštas pietų patiekalas turi būti iš daug baltymų turinčių produktų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai, pienas ir pieno produktai) ir angliavandenių turinčių produktų. Su karštu patiekalu turi būti patiekiamos daržovės ar vaisiai arba jų salotos.

R. Bogušienė pastebi, kad mokyklose neorganizuotame maitinime leidžiamas laisvas patiekalų pasirinkimas, taip neugdant vaikų sąmoningumo ir suaugusiems neužkertant kelio nesveikų produktų pasirinkimui. Aišku, vaikas rinksis picą, ledus, sausainius, bandeles, kibinus, kurie dažnu atveju bus sveikatai nepalankūs ir mityba nebus subalansuota. Maistas turi būti ruoštas šviežiai, bet jei vaikas rinksis bandelę su dešrele, tai kur yra šviežio maisto pasirinkimas? Vaikų maitinimo aprašas riboja cukraus, druskos kiekius, o realiai gaminama sūriai ir saldžiai. Uždrausti iš dalies hidrinti riebalai, bet jų randama.

Valgiaraščiai organizuotam maitinimui sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros normas, kalorijų kiekius, tačiau nėra vertinama rekomenduojamų vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulinių medžiagų kiekiai ir tas įtakoja, kad vaikai valgo tarybinių laikų patiekalus, kurie ne retai yra menkaverčiai.

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas šią analizę įvertino taip :

„Labai įdomi profesionali analizė. Bandysime suvaldyti jūsų pastebėtas blogybes sisteminiu būdu per dabar rengiamą naująjį vaikų maitinimo aprašą. Būtų gerai, jei ir toliau tyrinėtumėte, kuo realiai vaikai maitinami, ir pabandytumėte susisteminti tas blogybes. Vienos iš jų – pažeidimai, kitos – mūsų aprašo netobulumai. Vaikų ugdymo įstaigų valgiaraščius derina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Ji taip pat tikrina, kaip jų laikomasi. Visuomenės sveikatos specialistai taip pat tikrina vaikų maitinimą, todėl keista, kaip virėjos, tarp visų tų tikrinimų, sugeba sugadinti produktus. Gal reikėtų joms pasikabinti virtuvėje priminimo plakatą „Mažiau cukraus, druskos, riebalų“?

Be to, matau, kad nauja įsigalinti blogybė mokyklose yra ledai. Jau vien tuo, kad sergamumas peršalimo ligomis bei angina sudaro ir taip didžiausią visų vaikų susirgimų dalį. Ledai šią sergamumo situaciją tik pagilina. Iš mitybinės pusės ledai yra menkavertis produktas, kurio vienintelė nauda – kaip pieno kalcio šaltinio – yra labai menka, nes juose dominuoja cukrus, sotieji riebalai, transriebalai ir šaltis. Šiuo metu rengiami nauji vaikų maitinimo reikalavimai, tikėkimės, situaciją pagerins“.

R. Bogušienės vaikų maitinimo organizavimo pokyčių rekomendacijos

1. Ugdyti vaikų sąmoningumą ir auginti mitybos raštingumą ne draudimais, o suteikiant žinių apie sveikatos ir nesveikatos šaltinius ir jų įtaką sveikatai, mokslo ir sporto rezultatams. Atėjus pasirinkimui, sąmoningas vaikas teiks pirmenybę geram maistui, o prastą atmes.

2. Formuoti sveikatai palankius įpročius namuose, viešojo maitinimo įstaigose ir vaikų ugdymo įstaigose tiekiant šiuolaikiškus, patrauklius ir sveikatai palankius patiekalus. Taip pat svarbus suaugusiųjų pavyzdys, o mitybos vienodumas turi būti nuo namų iki viešosios erdvės.

3. Užkirsti kelią nekokybiškų, sveikatai nepalankių, draudžiamų maisto produktų pateikimui į vaikų maitinimą – kontroliuojant tiekėjus, ugdant atsakingą personalą. Be to, vaikai, tėvai ir pedagogai turi patys stebėti ir vertinti, kuo maitina ugdymo įstaigose, nes tiek reikalavimai, tiek valgiaraščiai privalo būti skelbiami mokyklos interneto svetainėje. Abiejose mokyklose užkandžių pasiūloje rasta iš dalies hidrintų riebalų.

4. Koreguoti technologines korteles ir apmokyti virtuvės darbuotojus, kad cukraus ir druskos kiekiai neviršytų rekomenduojamų normų, patiekalai nebūtų persismelkę aliejumi ir prikepę. Vertinimo metu degustuota sriuba labai sūri, blyneliai su varške labai saldūs ir persismelkę riebalais.

5. Patiekalus rekomenduočiau gardinti šviežiomis prieskoninėmis žolelėmis (bazilikas, čiobrelis, rozmarinas, raudonėlis, petražolės, krapai ir t.t.) ir naudoti įvairesnius prieskonius (cinamonas, ciberžolė, juodieji pipirai, kalendra, kuminas ir pan.), tuomet nereikės patiekalų persūdyti ar persaldinti, praturtinus prieskoniais ir prieskoninėmis žolelėmis patiekalai bus ne tik skanesni, vertingesni, bet ir patrauklesni vartojimui. Pavyzdžiui, ruošiant blynus su ciberžolėmis nustebins ryškiai geltona blynų spalva, nors blynai bus ir viso grūdo miltų.

6. Rekomenduočiau rafinuotą aliejų salotoms ir kitiems netermiškai apdorojamiems patiekalams keisti pirmo spaudimo alyvuogių aliejumi ar kitu nerafinuotu aliejumi.

7. Mokyklose naudojami tik rafinuoti kvietiniai miltai. Rekomenduoju įtraukti į valgiaraščius įvairesnius miltus ir bent 20 proc. miltinių patiekalų turėtų sudaryti viso grūdo miltai. Paįvairinti patiekalus ne tik viso grūdo kvietiniais miltais, bet kvietiniais speltos miltais, viso grūdo ruginiais miltais, grikių miltais, kukurūzų ar ryžių miltais.

8. Kiekvieno valgymo metu vaikas turi gauti daržovių, vaisių, uogų. Jei pavyzdžiui, varškės apkepas – bent žiupsnelį uogų ar vaisių patiekti tikrai galima, nes visi patiekalai turi būti subalansuoti.

9. Dominuojantys mokyklose užkandžiai nėra sveikatai palankūs, nesvarbu, kad daugelis telpa į vaikų maitinimo aprašo reikalavimus, bet ledai, saldūs sausainukai, saldinti gėrimai nėra palankūs sveikatai ir turėtų būti keičiami sveikatai palankiais. Jie galėtų būti ne tik iš įvairesnių miltų, bet ir daugiau skaidulinių medžiagų turintys gaminiai, įvedant daugiau riešutų, sėklų, džiovintų daržovių, vaisių, kad vaikas gautų visavertį užkandį. Rekomenduočiau keisti sveikatai palankiais užkandžiais (švieži ir sezoniniai vaisiai, uogos, daržovės, riešutai, sėklos, visavertės grūdinės kultūros ir jų gaminiai), o atsigerti – daugiau vandens, bet mažiau kitų gėrimų.

10. Ankštinių kultūrų, kaip mėsos alternatyvos, mokyklose nėra. Dominuoja mėsa, mažai žuvies patiekalų, dominuoja stipriai apdoroti grūdinių kultūrų patiekalai (rafinuotų kvietinių miltų blyneliai, apdoroti ryžiai). Garnyrui dažniausiai siūlomos bulvės, jaučiamas grūdų įvairovės trūkumas. Juk viena svarbiausių mitybos sąlygų – įvairumas, o kur sorų kruopos, miežiai, perlinės kruopos, nešlifuoti ryžiai, avižų kruopos ir t.t. Rekomenduoju mažinti gyvūninės kilmės produktų vartojimą įvedant ankštines ir įvairias grūdines kultūras į vaikų racioną.

11. Rekomenduočiau gaminti sveikatai palankius ledus šiltuoju metų laiku, mokyklų valgyklose, o ne prekiauti menkaverčiais ledais, kurių sudedamųjų dalių sąrašas nėra palankus vaikų sveikatai. O ledų improvizacijoms ribų nėra. Braškes ir bananus susmulkinti ir sudėti į formeles, sušaldyti. Štai ir viskas – skanūs ir sveikatai palankūs ledai.