V. Kasiulevičius – apie karantiną, Lietuvą ir Jungtinę Karalystę | KaunoDiena.lt

V. KASIULEVIČIUS – APIE KARANTINĄ, LIETUVĄ IR JUNGTINĘ KARALYSTĘ

  • 0

Medikas Vytautas Kasiulevičius pasidalijo įžvalgomis apie karantiną ir koronaviruso situaciją Lietuvoje bei Jungtinėje Karalystėje. 

„Gera žinia Jungtinės Karalystės gyventojams:  91, 9 proc. anglų, 92, 6 proc. Velso, 90 proc. Šiaurės Airijos ir 88, 6 proc. Škotijos gyventojų turi antikūnus prieš SARS-CoV-2. Tai iš esmės reiškia labai svarbų dalyką: britų imuninė sistema pasirengusi susitikti su naujomis viruso atakomis, todėl ateityje bus išvengta daugybės mirčių. Aišku, su sąlyga, kad naujos atmainos nebus labiau virulentiškos ir neišvengs susiformavusio imuniteto“, – feisbuke antradienį rašė profesorius.

Anot jo, paskutinės savaitės statistika rodo, kad delta atmainos sukeltų mirčių Jungtinėje Karalystėje dešimtimis kartų mažiau negu buvo praėjusią žiemą. Medikas pasidalijo ir pamokomis, kurias iš Jungtinės Karalystės turėtų išmokti lietuviai.

„Lietuva pasiekė tik dalinį savo gyventojų apsaugos lygmenį, todėl COVID-19 mirčių rizika išliks ir ateinantį rudenį. Tikėtina, kad tų mirčių bus reikšmingai mažiau negu praėjusią žiemą, nebent, kaip minėjau aukščiau, naujos atmainos visiškai išvengs natūralaus persirgusių ar paskiepytų asmenų suformuoto imuniteto, – rašė medikas. –  Karantino tikslas 2020 metais buvo apsaugoti labiausiai pažeidžiamas vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergančių asmenų grupes. Šiuo metu turime skiepus ir valstybė jau keletą mėnesių sudaro sąlygas visiems norintiems pasiskiepyti, ypač rizikos grupėms, todėl nėra logiška įvedinėti griežto karantino, kurio metu visiškai sustabdomos veiklos. Šiuo metu daug svarbiau grįžti prie srautų ir žmonių skaičiaus ribojimo prekybos centruose, mokyklose, vėdinimo problemos sprendimo (ar nors vienas tablo su CO2 koncentracijos matavimu atsirado kur nors?), kaukių patalpose naudojimo. Gal pagaliau verta leisti dirbti nuotolyje daug didesniam ratui žmonių, jeigu jie to pageidauja? Kaip rodo patirtis, dirbant nuotoliu įvykdomos tos pačios užduotys kaip iki šiol. Nuotolyje vadovų įprotis be reikalo kontroliuoti reikšmingai sumažėjo, kaip ir nereikalingų susirinkimų.“

Nėra logiška įvedinėti griežto karantino, kurio metu visiškai sustabdomos veiklos. Šiuo metu daug svarbiau grįžti prie srautų ir žmonių skaičiaus ribojimo prekybos centruose, mokyklose, vėdinimo problemos sprendimo, kaukių patalpose naudojimo.

Profesorius mano, kad kontaktinės studijos universitete labai svarbios, bet į kontaktines paskaitas – paskaitos galėtų išlikti mokantis nuotoliniu būdu –  ar seminarus rugsėjo mėnesį turėtų grįžti tik paskiepyti studentai ir dėstytojai, kad rizika užsikrėsti, susirgti darbe ar studijose būtų minimali.

„Visiems kitiems turime užtikrinti nuotolinį mokymą, išsaugant juos studijų procese. Mano nuomone, mokyklose labai svarbu apsaugoti vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergančius mokytojus (kitų tiesiog nėra), todėl kontaktinio ir nuotolinio mokymo derinimas būtų visiškai logiškas. Mums visiems reikės siekti kompromisų, nes visi, kurie skiepijasi, ir kurie bijo yra mūsų piliečiai, mūsų bendradarbiai, draugai, giminės. Ir ko mums visiems reikia – tai tinkamos komunikacijos. Pridedu JK komunikacijos pavyzdį“, – rašė medikas.

 

 

Primename, kad praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 211 naujų koronaviruso atvejų, naujų mirčių nefiksuota penktą dieną iš eilės. 

14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 70,9, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą išliko nepakitusi ir siekia 2,2 procento.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 281 tūkst. 284 žmonės, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 1,8 tūkstančio.

Nuo šios ligos iš viso mirė 4411 žmonių, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 9018 mirčių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 48,7 proc. žmonių – 0,3 procentinio punkto daugiau nei para anksčiau. Skaičiuojant vien pilnamečius, paskiepyta 58 proc. gyventojų.

Iš viso Lietuva yra sulaukusi 3 mln. 501 tūkst. 625 skiepų dozių, iš jų sunaudotos 2 mln. 500 tūkst. 598 dozės.

Nepanaudota šiuo metu per 1 mln. vakcinos dozių.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS