Vaikų onkologinės ligos: ar jas gali sukelti 5G tinklo naudojimas? | KaunoDiena.lt

VAIKŲ ONKOLOGINĖS LIGOS: AR JAS GALI SUKELTI 5G TINKLO NAUDOJIMAS?

Anksčiau augęs, vaikų, sergančių onkologinėmis ligomis, skaičius kelis dešimtmečius lieka panašus. Vis dėlto manoma, kad ir anksčiau vaikų vėžio atvejų iš tiesų žymiai nedaugėjo. Tuo metu išaugusią vaikų vėžio statistiką esą lėmė pagerėjusios diagnostikos galimybės.

Gydytojai onkologai pastebi: vaikų vėžys gydymui pasiduoda geriau nei suaugusiųjų. Tik svarbu jį laiku pastebėti ir pradėti gydyti. „Laiku diagnozavus, onkologinė liga suvaldoma ir nebeatsinaujina daugiau kaip 80 proc. vaikų“, – sako Kauno klinikų Vaikų onkologijos ir hematologijos centro vadovė docentė Giedrė Rutkauskienė.

Tačiau net ir bendromis gydytojų, tėvų ir vaikų pastangomis nugalėjus ligą neretai vėžys ir jo gydymas ilgam laikui paveikia mažųjų pacientų sveikatą.

– Sakoma, kad vėžį gali sukelti ir aplinkos tarša, netinkama mityba, tačiau toks žalingas poveikis paprastai pasireiškia po ilgo laiko. Ar šie veiksniai gali lemti ir vaikų onkologines ligas?

– Sunki vaiko liga tėvams kelia daug baimių ir klausimų. Dažnai artimieji, kurių vaikas susirgo vėžiu, klausia gydytojų: kas atsitiko? Ką mes padarėme ne taip? Kur suklydome, kad mūsų vaikui – vėžys?

Norint atsakyti į šiuos klausimus, pirmiausia reikia įvardyti, kas tai yra vėžys ir kaip jis atsiranda. Vėžys – tai piktybinė įvairų organų ar audinių liga, kuri atsiranda dėl genų mutacijos ląstelėje. Tokia pakitusi ląstelė paprastai yra atpažįstama organizmo imuninės sistemos ir sunaikinama. Jei dėl kažkokių priežasčių ši ląstelė išgyvena, ji ima greitai daugintis, žymiai greičiau nei kitos, normalios, ląstelės, ir suformuoja supiktybėjusių ląstelių koloniją (auglį), o vėliau išplinta į kitus audinius, arba medicinos terminais – metastazuoja.

– Kodėl atsiranda ta pirma pakitusi ląstelė?

– Deja, nepaisant medicinos mokslų pažangos, tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra. Manoma, kad vėžį sukelia netinkama mityba, kenksmingi įpročiai (pvz., rūkymas), aplinkos užterštumas, jonizuojanti radiacija, tačiau šių veiksnių poveikis labai lėtas, ir visa tai vėžį sukelia ne vaikams, o jau suaugusiems vyresniems žmonėms. Yra virusinė teorija, sakanti, kad vėžio išsivystymą išprovokuoja virusai (pvz., gerai žinomas žmogaus papilomos virusas, sukeliantis gimdos kaklelio vėžį). Vis daugiau kalbama apie genetinį polinkį sirgti vėžiu, yra žinoma apie keliasdešimt įgimtų sindromų, kuriuos paveldėję jauni žmonės, sykiu ir vaikai, turi žymiai didesnę riziką susirgti vėžiu. Didesnę riziką susirgti vėžiu turi vaikai, jau anksčiau gydyti vaistais nuo vėžio (antrinis vėžys). Tokių veiksnių, kaip mobiliojo bevielio ryšio ar 5G tinklo naudojimas, įtaka vaikų vėžio vystymuisi nenustatyta.

Galimybės: pasak gydytojos G.Rutkauskienės, per pastaruosius dešimtmečius vaikų onkologinių ligų gydymas labai patobulėjo, pradėta taikyti taikinių terapija, imunoterapija, biologinė terapija ir saugesnės spindulinio gydymo technologijos. / Vilmanto Raupelio nuotr.

– Kokiomis onkologinėmis ligomis vaikai serga dažniausiai?

– Dažniausia vaikų piktybinė liga – leukemija, kuri sudaro apie trečdalį visų onkologinių vaikų ligų. Antroje vietoje – smegenų navikai, kurie sudaro ketvirtadalį visų vaikų vėžio atvejų, retesni (dešimtadalį visų vaikų vėžio atvejų) sudaro limfmazgių vėžys (limfoma), kaulų ir minkštųjų audinių vėžys ar embrioniniai navikai.

Vaikų onkologinių ligų dažnis kinta, priklausomai nuo vaiko amžiaus. Maži vaikai dažniausiai serga vadinamaisiais embrioniniais navikais (blastomomis) – inksto, nervinės sistemos, jie dažniausiai nustatomi iki penkerių metų amžiaus vaikams. Mokyklinio amžiaus vaikams dažni smegenų navikai, limfomos, paaugliams dažnas kaulų ir minkštųjų audinių vėžys. Kraujo vėžys (leukemija) gali būti nustatomas bet kuriame amžiuje.

– Vaikų onkologinių susirgimų daugėja ar jų skaičius yra stabilus?

– Dar prieš kelis dešimtmečius buvo pastebimas vis augantis vaikų vėžio atvejų skaičius, tačiau tai greičiausiai buvo nulemta gerėjančios diagnostikos, nei realaus atvejų augimo. Dabar jau kelis dešimtmečius vaikų onkologinių susirgimų dažnis jau lieka stabilus.

– Kokios dabar yra vaikų onkologinių ligų gydymo galimybės?

– Vaikų onkologinių ligų gydymas labai patobulėjo per pastaruosius dešimtmečius. Dar prieš dešimtmetį ar daugiau taikytą chirurginį, spindulinį gydymą ir chemoterapiją dabar papildo taikinių terapija, imunoterapija, biologinė terapija ir saugesnės spindulinio gydymo technologijos (pvz., gama peilis). Šie gydymo metodai leidžia ne tik efektyviau gydyti vaikus, sergančius onkologinėmis ligomis, bet ir išvengti sisteminių chemoterapijos komplikacijų, nes jie nukreipti konkrečiai į piktybinę ląstelę, o ne į visą vaiko organizmą.

Tobulėja ir onkologinių ligų diagnostika. Atsinaujina vaizdinių tyrimų technologijos, jos tampa ne tik tikslesnės, bet ir saugesnės. Nauji branduolinės medicinos pasiekimai, radioizotopiniai tyrimai leidžia surasti net labai nedidelius navikus, įvertinti jų biologinį aktyvumą, surasti visas po kūną išsibarsčiusias metastazes. O molekuliniai genetiniai tyrimai atnešė naują supratimą apie vėžio išsivystymą, atnaujino jo klasifikaciją, rizikos grupes ir leido pritaikyti individualų – vadinasi, saugesnį ir efektyvesnį – gydymą.

– Kuri dalis vaikų pasveiksta, tai yra patiria ilgalaikę remisiją?

– Laiku diagnozavus, onkologinė liga suvaldoma ir nebeatsinaujina daugiau kaip 80 proc. vaikų. Žinoma, šis skaičius labai priklauso ir nuo pačios onkologinės ligos, jos kilmės. Labai didelė pažanga pasiekta gydant vaikų leukemijas, nes skiriant šiuolaikišką gydymą pasveiksta apie 95 proc. pacientų, taip pat limfomas, embrioninius navikus. Deja, yra tokių vėžio formų, kurios ir dabar (tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje) yra mirtinos. Pavyzdžiui, smegenų kamieno navikai. Net ir skiriant moderniausią gydymą, vaikai, sergantys šiuo naviku, teišgyvena metus ar pusantrų.

Apie 20 proc. vaikų piktybinių navikų atsinaujina, o tada pasiekti ilgalaikę remisiją labai sunku.

– Ar vaikų, mirštančių nuo onkologinių ligų, skaičius mažėja?

– Deja, ilgą laiką mažėjęs, vaikų, sergančių vėžiu, mirštamumas pasiekė stabilią fazę ir nebekinta. Dėl to ieškoma vis naujų gydymo metodų, stengiamasi kuo anksčiau diagnozuoti onkologines vaikų ligas.

– Jei liga nugalima, ar toks vaikas, vėliau – suaugęs žmogus, gali 100 proc. sugrįžti į aktyvų, visavertį gyvenimą?

– Tai priklauso nuo labai daug faktorių: koks ir kokios stadijos vėžys buvo diagnozuotas, kokiame amžiuje, koks gydymas buvo skirtas ir taip toliau. Iš praktikos galiu pasakyti, kad vaikų vėžys ir jo gydymas vienaip ar kitaip paveikia jei ne visus, tai tikrai didžiąją dalį pacientų. Kai kurie iš šių vaikų turės nežymių psichologinių problemų ar mokymosi sutrikimų, kiti gali likti nevaisingi, o nemaža dalis gali turėti labai žymių inkstų, vidaus sekrecijos liaukų, judėjimo ar nervų sistemos pažeidimų.

Kai kurie šių vaikų turės nežymių psichologinių problemų ar mokymosi sutrikimų, kiti gali likti nevaisingi, o nemaža dalis gali turėti labai žymių inkstų, vidaus sekrecijos liaukų, judėjimo ar nervų sistemos pažeidimų.

Kaip išvengti vėlyvųjų vaikų vėžio gydymo komplikacijų? Pirma, taikyti saugiausią vaikams gydymą, laiku pastebėti gydymo komplikacijas ir gydymą koreguoti. Antra, aktyviai stebėti vaiką po vėžio gydymo, atlikti reikiamus tyrimus, nukreipti reikiamiems specialistams, laiku pastebėti beprasidedančias komplikacijas ir jas gydyti. Noriu pasidžiaugti, kad Kauno klinikų Vaikų konsultacinėje poliklinikoje yra teikiama stebėjimo dėl vėlyvųjų vėžio gydymo komplikacijų paslauga visiems mūsų įstaigoje gydytiems vaikams, taip pat kviečiami kreiptis ir kitose įstaigose gydyti pacientai.

– Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria vaikų onkologai, mažieji pacientai ir jų tėveliai?

– Pirmiausia, tai didžiulės psichologinės problemos. Išgirdus ligos diagnozę vaiką ir šeimą apima didelis stresas, baimė, neviltis. Vaikus, ypač paauglius, labai slegia įprastos aplinkos praradimas, išvaizdos pasikeitimas, izoliacija. Reikalinga didelė psichologinė parama, ją teikia mūsų skyriuje dirbantys psichologai. Nors dabar yra galimybė tėvams slaugyti vaiką, sergantį onkologine liga, visus pirmuosius metus, tačiau daugelis tėvų susiduria ir su finansinėmis problemomis. Dažnos kelionės į ligoninę, papildomos išlaidos medikamentams, slaugos priemonėms, maistui ar tiesiog sergančio vaiko palepinimui sukelia nemažą iššūkį šeimos biudžetui. Vaiko onkologinė liga taip pat nemažas iššūkis ir santykiams šeimoje. Vienas iš tėvų, dažniausiai mama, nuolat būna ligoninėje, dėl to kartais nutrūksta ryšiai su kitais vaikais ir sutuoktiniu.

Dar viena didžiulė problema, jungianti pacientą ir medikus, tai geriausios diagnostikos ir gydymo prieinamumas mūsų mažiesiems pacientams. Medikai, gydytojai ir slaugytojai, jų padėjėjai vaikus, sergančius vėžiu, visada globoja, reikalingi tyrimai ar gydymas jiems skiriamas pirmiesiems, nelaukiant, tačiau kartais vis dar iškyla problemų. Naujoviško gydymo, plačiai taikomo kitose šalyse, kompensavimas Lietuvoje vis dar nepakankamas; dalis biologinių vaistų vaikams nekompensuojami. Reikėtų tobulinti ir geriau finansuoti vaikų, sergančių vėžiu, reabilitaciją, nes ji nėra pakankama, finansuoti vaikų vaisingumo išsaugojimą ir t.t.

Giedrė Rutkauskienė: Tokių veiksnių, kaip mobiliojo bevielio ryšio ar 5G tinklo naudojimas, įtaka vaikų vėžio vystymuisi nenustatyta. / Klinikų nuotr.

Kita problema – nuo vėžio gydomų vaikų ugdymas nėra pakankamas ir galėtų būti lankstesnis. Dažnai tokie vaikai atsilieka nuo bendraklasių, dėl to jiems sunkiau gerai išlaikyti egzaminus, gauti norimą išsilavinimą, palyginti su sveikais bendraamžiais. Todėl manau, kad reikalingas didesnis dėmesys ir finansavimas tiek vaikų, sergančių vėžiu gydymui, reabilitacijai, ugdymui, socialinei adaptacijai, tiek ir pagalbai paciento šeimai. Medicinos darbuotojai bus laimingi, kai pasveiks pacientas.

– Kokią įtaką vaikų onkologinių ligų gydymui turėjo pandemija?

– Laimei, pandemija vaikų onkologiją paveikė mažiau, nei bijojome. Teko planuoti papildomus pacientų ir juos slaugančių tėvelių patikrinimus dėl COVID-19 infekcijos, teko apriboti artimųjų lankymą mūsų skyriuje, aišku, tai nebuvo malonu nei darbuotojams, nei ligoniams.

Kai kuriems vaikams, susirgusiems COVID-19 infekcija, buvo atidėti planiniai tyrimai, tai pareikalavo didelio lankstumo ir greito reagavimo, teko gydyti ir užsikrėtusius COVID-19 onkologinius ligonius, dėl to išaugo krūvis skyriaus darbuotojams. Tačiau nebuvo sustabdytas nė vienas būtinas tyrimas ar gydymo kursas, vadinasi, ši pandemija bent jau nepaveikė mūsų pacientų gydymo rezultatų.

Tų rezultatų siekiame visi kartu. Noriu padėkoti visiems, kurie prisideda prie pagalbos vėžiu sergantiems vaikams: gydytojams, rezidentams, slaugytojams ir jų padėjėjams, psichologams, socialiniams darbuotojams, administracijai už didžiulį palaikymą ir pagalbą. Noriu padėkoti labdaros ir paramos fondams „Rugutė“ ir „Mamų unija“, Rimanto Kaukėno paramos grupei, Vytauto Kernagio fondui, „Lions“ klubui, išsipildymo akcijoms, taip pat didžiuliam skaičiui savanorių (žmonių ir šuniukų) ir individualių aukotojų – be jų mes negalėtume suteikti tiek daug pagalbos mūsų mažiesiems pacientams ir jų šeimoms. Labiausiai noriu padėkoti pacientams ir jų tėveliams už tvirtybę, tikėjimą ir pasitikėjimą.

GALERIJA

  • Galimybės: pasak gydytojos G.Rutkauskienės, per pastaruosius dešimtmečius vaikų onkologinių ligų gydymas labai patobulėjo.
  • Giedrė Rutkauskienė: Tokių veiksnių, kaip mobiliojo bevielio ryšio ar 5G tinklo naudojimas, įtaka vaikų vėžio vystymuisi nenustatyta.
Rašyti komentarą
Komentarai (3)

na

aisku kad 5g prisideda prie vaiku ir ne tik onkologiniu ligu bet ir prie coronos,spinduliuote ir bangu daznis ziauriai silpnina imuniteta.pristate virs namu net ir mokyklu galingu antenu ir dabar onkologijos ligonines pilnos vaiku ir jaunimo.kokiais laikais kada taip buvo.dabar vaika paguldyt i ligonine net jau zinant kad serga labai sunku.kodel pries 10 metu vaikai retai zimnojo apie liga kaip vezi.o ir suaugusiems gydytis vezi misija neimanoma.

Vartotojas

pradekim nuo to kam seimas padidino spinduliuotes normas 100 kartu?

taip

tai stipri spinduliuote kuri kaip katalizatorius suzadina lasteliu dnr pakitymus kurie jautresniam /vaiko/ organizmui issaukia pakitymus=== to galima tyketis ir is kaikuriu /kaimynu/ tarnaujanciu u spec t?'''

SUSIJUSIOS NAUJIENOS