VAIKŲ PRASTA MITYBA, NES TAIP PATOGU TĖVAMS

Visuomenės sveikatos specialistei Sandrai Kapeliorienei svarbu ne tik tai, ką į burną deda jos penkiametė dukra Rūta. Metų specialiste pripažinta kaunietė siekia, kad sveikai maitintųsi ir kiti.

Gyvenimo būdas

Tuo metu, kai dalis miestiečių vietoje pusryčių renkasi kelias minutes saldaus miego arba puodelį kavos su šlakeliu pieno, Visuomenės sveikatos specialistė S.Kapeliorienė plaka špinatų, avokadų ir bananų kokteilį.

Beria į jį ispaninio šalavijo sėklų žiupsnelį, dilgėlių ar linų sėklų. Dar prieš kelerius metus be stiklinės tokio kokteilio Sandros dukra Rūta neišeidavo į lopšelį, dabar penkerių mergaitė mieliau renkasi avižinius blynus su bananais ir natūraliu jogurtu. Kelis kartus per savaitę kartu su tėčiu valgo grikių, avižų košes, gardintas riešutais, džiovintais vaisiais, šaldytomis arba šviežiomis uogomis. Retsykiais – nedideliu gabalėliu sviesto arba tyro alyvuogių aliejaus. Cukrus? Sandros virtuvėje jo nėra. Spintelėse taip pat nerasite batono, baltos kvietinės duonos, bandelių ar šokoladu glaistytų, kremu perteptų sausainių. Šeima mieliau renkasi speltos miltų duoną su grūdais, o saldėsius gamina patys – kepa nuostabius avižų sausainius ir dieviško skonio keksiukus, už kurių receptą atsakinga šeimos mažiausioji. Yra ir daugiau patiekalų, padiktuotų penkiametės. Antai, kalakutienos ir avinžirnių troškinys "Kalakuto sapnas" – šeimų gaminimo konkurso laimėtojas, tirštos sriubos su mėsos kukuliukais ir kruopomis, įvairių daržovių blynai arba varškės apkepas su morkomis.

"Kiekvienas mes esame labai individualus, skoniai skirtingi. Svarbiausia – subalansuotas, sveikas ir visavertis maistas. Kiek prisimenu, visuomet stengiausi rinktis sveikesnius produktus", – pašnekovė neslėpė apmaudo, kad sąvoka "sveikas" per daugelį metų smarkiai pakito.

Svarbiausia – subalansuotas, sveikas ir visavertis maistas.

Anksčiau dešrelės buvo iš mėsos, dabar jose belikęs tik pastarosios kvapas. Kaip ir duona, kurioje rasite ne tik ajerų, saulėgrąžų sėklų ir kanapių, bet dar ir citrinų rūgšties, natrio acetatų, emulsiklių tirštiklių ir kitų "skanėstų".

"Todėl nesutinku su nuomone: užaugome taip besimaitindami mes – užaugs ir vaikai. Dabar viskas kitaip", – pasakojimą apie sveikos mitybos sklaidą ugdymo įstaigose pradėjo S.Kapeliorienė, vasarį pripažinta "Metų specialistu 2019".

Pasibaisėjo požiūriu

Lietuvos sveikatos mokslų universitete Visuomenės sveikatos fakultete studijas baigusi S.Kapeliorienė pasakojo, kad didieji pokyčiai jos gyvenime įvyko būnant Didžiojoje Britanijoje. Ten gimė ir jos dukra Rūta. Pusės metų mažylę nuvežusi į gydymo įstaigą, kad būtų įvertinta raidos ir sveikatos būklė, po vieno medicinos sesutės sakinio lietuvė neteko žado.

"Paklausiau jos, ar jau galiu dukrą primaitinti trintomis bulvėmis arba morkomis. Atsakymas buvo maždaug toks, kad ne košytes, o gruzdintas bulvytes galiu duoti, – pirmąjį akibrokštą gydymo įstaigoje keitė kitas, artimesnėje aplinkoje. – Su viena bendradarbe kartu pagimdėme. Dukroms paaugus, retsykiais susitikdavome. Aš su savimi nešdavausi trintas daržovių košes, o ji – batoną su šokoladiniu sviestu. Supratau, kad mūsų šeimai ir vietiniams tikrai ne pakeliui."

Kai Rūtai buvo vieni, šeima grįžo atgal į Lietuvą. Mergaitė, kuri iki tol buvo ne itin valgi, čia šaukštu kabino įvairiausias košes, sriubas ir troškinius. Mėgautis tikru maistu, anot mamos, buvo sudarytos visos sąlygos – šeima šalia namų įsirengė daržą, augino įvairias daržoves ir netgi pasisodino persiką, kurio vaisius mergaitė raško iki šiol. Tiesa, Rūtai pradėjus lankyti vietos darželį, S.Kapeliorienė suprato viena – kad ir kaip teisingai ji stengtųsi dukrą maitinti namuose, priešmokyklinio ugdymo įstaiga jos įdirbį griauna. Vaikai darželyje valgė sumuštinius, juo užsigėrė ne viena, o net keliomis stiklinėmis saldintos arbatos. Iš spintelių traukė saldainius, sausainius ir bulvių traškučius.

"Vis dėlto didžiausia problema buvo maisto skaninimas. Tarkim, ant miltinių blynelių, kuriuos vaikai ir taip valgydavo, auklėtojos papildomai berdavo balto rafinuoto cukraus. Klausiu, kodėl taip daro, o jos man: toks meniu – privaloma surinkti būtiną kiekį kalorijų. Nors dabar, kai meniu jau kurį laiką pakeistas, vaikai pasigardžiuodami valgo speltos miltų blynus su morkomis ir graikišku jogurtu. Savo skoniu jie tikrai ne prastesni, užtai kur kas sveikesni", – prieš trejus metus pradėjusi dirbti Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialiste ir ėmusi keliauti po ugdymo įstaigas, S.Kapeliorienė prisipažino negalėjusi patikėti, kiek problemų burbuliuoja mokyklų ir darželių puoduose.

Palaikė bendruomenė

Kaunietė džiaugėsi, kad Palemone esančio darželio, kurį lankė ir tebelanko jos mažoji, bendruomenė buvo atvira mitybos pokyčiams. Žinoma, prieš tai teko kalbėti ir su ugdymo įstaigos vadovais, ir su virtuvės personalu, ir su tėvais.

Didžioji dalis jų buvo suinteresuoti keisti valgiaraštį. Taip darželyje atsirado daugiau tirštų sriubų, troškinių, daržovių, tiekiamų atskirai, o nesumestų į krūvą. Kotletų sudėtyje neliko batono – jį pakeitė avižos. Vaikų spintelėse nebesimėtė guminukai, šokoladiniai saldainiai ir kiti neleistini užkandžiai. Vietoje jų vaikams buvo siūlomos paprikų ar morkų lazdelės. Pradžioje jas grauždavo vos vienas kitas, o dabar stiklinės pakankamai greitai ištuštinamos.

"Pradėjome žaisti su darželinukais – lėkštėse apgyvendindavome ežiukus, geltonus ryžius, spalvintus ciberžole. Auklėtojos iš naujo turėjo mokytis, kaip vaikams vaizdingiau perteikti maistą", – Visuomenės sveikatos specialistė džiaugėsi, kad lopšelio grupės vaikai naująjį meniu pakankamai greit perkando.

Pradėjome žaisti su darželinukais – lėkštėse apgyvendindavome ežiukus, geltonus ryžius, spalvintus ciberžole.

Jie ir viso grūdo makaronus valgė, ir grikių blynus šakute gnybė. O su darželio ir priešmokyklinės grupės vaikais teko ilgiau paplušėti. Kaip ir su Palemono gimnazijos, kurioje nuo rudens dirba, pradinukais. Nors pokyčiai mokyklos valgykloje po pusmečio įdirbio akivaizdžiai matomi, besibaigiant ilgajai pertraukai Visuomenės sveikatos specialistei vis dar tenka patikrinti į ugdymo įstaigą grįžtančių mokinukų kuprines ir priminti, kad bulvių traškučiams ar limonadams čia ne vieta.

"Šalia mokyklos yra nedidelė parduotuvė. Per pertrauką vaikai prisiperka ir saldainių, ir saldintų gazuotų gėrimų. Pastarieji yra bene didžiausias blogis. Vaikai net neįsivaizduoja, kiek cukraus išgeria vienu metu!" – S.Kapeliorienė prabilo skaičiais.

Tarkime, vienoje 250 ml kokakolos stiklinėje yra 27 g cukraus, skardinėje "Sprite" – 33 g. O vaikams reikėtų suvartoti ne daugiau kaip 12 g, suaugusiesiems – iki 25 g cukraus per dieną.

Sandra Kapeliorienė

Pagrindai – šeimoje

Keisti vaikus, ypač tuos, kurių šeimose mitybos piramidė apversta aukštyn kojomis, ganėtinai sunku. Kelių užsiėmimų metu vaikų paprašiusi iš laikraščių ir žurnalų iškarpų sudėlioti savo pusryčių, pietų ir vakarienės lėkštes, specialistė liko apstulbusi – atsirado vos keli pradinukai, kurie į jas sudėjo sveikatai palankius produktus: šviežias daržoves, mėsą, žuvį, kiaušinius.

"Paklausus apie tokį pasirinkimą, vaikai atsakė, kad jie yra sportininkai ir šiukšlių nevalgo", – dideliam specialistės liūdesiui, likusieji minėtomis šiukšlėmis minta visą dieną.

Popiet užkandžiauja glaistu lietomis bandelėmis, kebabais, mažomis picomis, vakare – koldūnais, keptais žuvų piršteliais, pieniškomis dešrelėmis. Pusryčiai? Tik nedaugelis mokyklos mokinių renkasi kruopų košes ir šiltą nesaldintą arbatą, o likusieji pusryčių visai nevalgo arba renkasi sumuštinius, glaistytus varškės sūrelius, saldintus sausus pusryčius, kuriuose cukraus daugiau nei 40 g.

"Pusryčių nevalgymas yra dar viena blogybė. Kaip galvojate, kodėl po antros ar trečios pamokos vaikai pas mane ateina su skaudančiomis galvomis ir pilvukais? Todėl, kad nevalgo pusryčių, o jie juk yra svarbiausias dienos valgymas. Iš 100 apklaustų mokinių tik trylika valgo pusryčius. Visi kiti valgo pietus arba tik grįžę po pamokų vėlyvus pietus, – specialistė darsyk akcentavo, kad visi įpročiai ateina iš šeimos, todėl dėl visų pokyčių ji turi užimti ne stebėtojo, o dalyvio vaidmenį. – Taip, yra nemažai šeimų, kur toks maistas yra normalus. Todėl noriu pasakyti, kad kol tėvai patys taip valgys ir vaikus maitins taip, kaip jiems patogiausia, vaikai niekada nevalgys visko, kas duodama darželyje ar mokykloje."

Vieniems suaugusiesiems neteisinga mityba yra įprasta. Kiti taip elgiasi iš nežinojimo. Puikiausias pavyzdys, anot pašnekovės, koronaviruso baubas, dėl kurio prieš kelias savaites parduotuvių lentynose neliko kruopų ir makaronų. O prekių, žymėtų rakto skylute, nepalietė.

"Šie produktai brangesni, tačiau kur kas sveikesni mūsų organizmui. Deja, žmonės to nežino", – S.Kapeliorienės manymu, visuomenei vis dar stinga žinių tam tikrais klausimais.

Yra begalė skanėstų, kuriuos galima pasigaminti kartu su vaiku.

Skaitykite etiketes

Uždrausti saldumynų vaikui, S.Kapeliorienės teigimu, tikrai nereikėtų. Svarbiausia, kad jis suprastų, jog sūrelis yra ne kalcio šaltinis, o desertas.

"Yra begalė skanėstų, kuriuos galima pasigaminti kartu su vaiku. Tai ir naminiai ledai, ir viso grūdo keksiukai, ir pyragas su džiovintais vaisiais. Tarkim, mano dukra labai mėgsta liofilizuotus vaisius ar vaisių lazdeles. Juodasis šokoladas? Vaikai nelabai jį mėgsta, bet jis tinka ir jiems, ir mums – suaugusiesiems", – S.Kapeliorienė pabrėžė, kad viskas, kas valgoma su saiku, – sveika ir naudinga.

Net ir ta pati pica! Galima išsikepti su viso grūdo padu, ant viršaus pabarstyti salotų, saują kukurūzų ir kelis gabalėlius mėsos. O ir sumuštinis su viso grūdo duonele, daržovėmis ar virtu kumpiu nėra blogai. Tik ne rūkyta mėsa. Nors ir skani, dėl druskos kiekio vaikams ji nerekomenduojama.

"Kalbėdama su vaikais visuomet akcentuoju kelis skaičius. Tarkim, renkantis duoną joje turi būti iki 1,7 g druskos, iki 5 g cukraus ir daugiau nei 6 g skaidulinių medžiagų", – moteris kvietė užsukti į artimiausią vaistinę ir pažiūrėti į vaikystės skonio hematogeną, kurį tėvai mums bruko kaip geležies šaltinį. Dabar skanėsto, kuris neva dar papildytas ir vitaminu C, sudedamųjų dalių sąraše pirmuoju smuiku groja cukrus, po jo – sutirštintas pienas. Geležies – tik pėdsakai, o vitamino C – nė kvapo. Todėl keliaudama po Lietuvą ir bendraudama su moksleiviais ar jų tėvais S.Kapeliorienė visuomet primena, kad perkant produktus itin svarbu atkreipti dėmesį į pirmąją sudedamąją dalį.

"Žinoma, pirmiausia reikia žiūrėti į sudedamųjų dalių skaičių. Jei prie torto dėžutės priklijuota visa išklotinė – meskite jį į šalį. O svarbiausia, žiūrėkite į pirmą sudėtinę dalį. Jei perkate avižinius sausainius, o pirmoji sudėtinė dalis kvietiniai miltai, vadinasi, juos ir perkate", – specialistė kvietė nelikti abejingus ir visuomet galvoti, ką į burną dedate ne tik jūs patys, bet ir jūsų vaikai.