Daugybę metų, gimus kūdikiui, nukirpta virkštelė kartu su placenta buvo išmetama kaip medicininė atlieka. Dabar iš jų įmanoma surinkti kraujodaros ir kitų kamieninių ląstelių, kurios gali būti neįkainojami biologiniai vaistai naujagimiui ar jo šeimos nariams. Išsisaugoti juos galima tik kartą gyvenime – gimimo metu.

Unikali galimybė besilaukiančioms šeimoms

Audinių banko „Placenta“ atsakingojo asmens, pediatrės ir vaikų hematologės Ignės Kairienės teigimu, kiekviena šeima, besilaukianti vaikelio, turėtų pagalvoti apie kamieninių virkštelės ląstelių išsaugojimą. Virkštelėje ir placentoje gausu naujagimio kamieninių ląstelių – jos gali būti surinktos, užšaldytos ir vėliau sėkmingai panaudotos užklupusioms ligoms gydyti.

Gydytojos teigimu, virkštelėje cirkuliavęs naujagimio kraujas – itin naudingas kraujodaros kamieninių ląstelių šaltinis. Kraujodaros kamieninės ląstelės yra kraujo kūnelių pirmtakės, užtikrinačios adekvačią kraujo ląstelių gamybą ir imuninės sistemos funkciją.

Placenta – tai organas, kuris suteikia gimdoje besivystančiam kūdikiui maisto medžiagų ir deguonies, pašalina medžiagų apykaitos produktus. Mamos ir vaiko kraujo apytakos placentoje yra visai šalia, tačiau jos nesusimaišo, tad iš esmės po gimimo placentos kraujagyslėse likęs kraujas – tas pats virkštelės kraujas. Todėl audinių bankas „Placenta“ siūlo Lietuvoje unikalią galimybę – surinkti tiek virkštelės, tiek placentos kraują, kad būtų išsaugotas maksimalus įmanomas kraujodaros kamieninių ląstelių kiekis.

180 – tiek atliekama klinikinių tyrimų, tiriančių virkštelės audinio kamieninių ląstelių pritaikymo galimybes regeneracinės medicinos srityje.

Be to, pačiame virkštelės audinyje yra gausu kiek kitokių – mezenchiminių – kamieninių ląstelių, iš kurių vėliau vystosi kiti audiniai: kaulinis, riebalinis, kremzlinis.

Pasak gyd. I.Kairienės, kamieninių ląstelių surinkimas iš virkštelės ir placentos yra visiškai neinvazyvi procedūra, kuri atliekama iškart gimus kūdikiui. Gimdymo eiga, mamos ir vaiko sveikata nė kiek nesutrikdoma. Surinkimo procedūra sėkmingai atliekama ir cezario pjūvio operacijos atveju.

Pažeistas ląsteles keičia sveikomis

Kamieninių ląstelių terapija gali būti taikoma atliekant kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją, panaudojant donoro ląsteles sergančiam asmeniui, arba regeneracinės medicinos procedūroms, taikant gydymą savomis arba donoro mezenchiminėmis kamieninėmis ląstelėmis (šis būdas kol kas dar klinikinių tyrimų stadijoje).

Virkštelės kraujas buvo pradėtas naudoti 1988-aisiais, o šiuo metu tai gali būti alternatyvus kamieninių ląstelių šaltinis tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, atsižvelgiant į konkrečias medicinines situacijas.

Agnė Vilkocaitė. / „Placenta“ nuotr.

Iš virkštelės ir placentos išskirtos kamieninės ląstelės yra jaunesnės, nei išgaunamos iš suaugusiųjų kaulų čiulpų, todėl jos auga ir dauginasi greičiau nei suaugusiųjų kamieninės ląstelės, kurių skaičius ir efektyvumas su amžiumi mažėja. Virkštelės kamieninės ląstelės yra mažiau imunogeniškos – mažesnė pagrindinės potransplantacinės komplikacijos (transplantato prieš šeimininką ligos) rizika, tačiau kiek ilgesnis periodas iki ląstelių prigijimo.

„Kamieninės virkštelės kraujo ląstelės, kaip alternatyvus šaltinis, gali būti naudojamos atliekant kamieninių kraujodaros ląstelių transplantaciją, gydant piktybines ir nepiktybines kraujo ligas, imuninės sistemos ir genetines ligas, kai kraujodaros ląstelių transplantacija yra vienintelis būdas pagydyti pacientą“, – aiškina I.Kairienė.

Anot jos, įprastu atveju, kai prireikia atlikti kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją, pirmiausia donoro ieškoma tarp recipiento brolių, seserų, jei tokio nėra ar jis netinkamas – ieškoma tinkamo negiminingo donoro pasauliniuose kaulų čiulpų donorų registruose. Dažniausiai vienu ar kitu būdu donorą surasti pavyksta, bet tai užtrunka, o laikas kritinėse situacijose yra labai brangus. Kadangi kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija gydomos ligos yra retos, tad mažai tikėtina situacija, kad paciento šeima turės išsaugojusi kito vaikučio virkštelės kamieninių ląstelių. Jei šeima tokių ląstelių turėtų, medikai, įvertinę visus medicininius faktorius, svarstytų, kurį prieinamą ląstelių šaltinį rinktis transplantacijai.

Išsaugotos virkštelės audinio ląstelės ateityje gali turėti žymiai platesnį panaudojimo spektrą regeneracinės medicinos srityje. Gydymas kamieninėmis ląstelėmis, kai pažeistos organizmo ląstelės keičiamos sveikomis, vadinamas regeneracine medicina. Šiuo metu atliekama daugiau nei 180 klinikinių tyrimų, tiriančių virkštelės audinio kamieninių ląstelių pritaikymo galimybes yra šioje srityje. Labai geri gydymo rezultatai pastebėti taikant mezenchimines kamienines ląsteles neurologinėms ligoms, pvz., cerebriniam paralyžiui, hipoksiniam-išeminiam smegenų pažeidimui, net autizmui, gydyti. Ligų, kurios galėtų būti gydomos virkštelės audinio ląstelėmis, spektras labai platus: autoimuninės, kardiodiovaskulinės, kvėpavimo takų, kepenų ligos ir t.t. Šiuo tikslu pacientui gali būti naudojamos tiek jo paties po gimimo surinktos virkštelės kamieninės ląstelės, tiek donoro. Nereikalingas griežtas ląstelių ir recipiento suderinamumas, priešingai nei atliekant kamieninių kraujodaros ląstelių transplantaciją.

„Placenta“ nuotr.

Kamieninės virkštelės kraujo ląstelės gali būti naudojamos atliekant kamieninių kraujodaros ląstelių transplantaciją, gydant piktybines ir nepiktybines kraujo ligas, imuninės sistemos ir genetines ligas.

Investicija į ateitį

Audinių banko „Placenta“ kokybės vadovė Agnė Vilkoicaitė džiaugiasi, kad pastaraisiais metais daugėja šeimų, kurios žino apie galimybę surinkti kamienines ląsteles iš virkštelės ir placentos. Susidomėjimas auga tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, dėl to steigiama vis daugiau audinių bankų, kuriuose šeimos gali saugoti savo ląsteles.

Labai pažengusios šioje srityje yra JAV, taip pat kai kurios Europos valstybės, kuriose jau įsteigti ir viešieji audinių bankai virkštelės kraujui. Šeima į šį banką atiduoda savo naujagimio virkštelės kraują ir palieka jį kaip donoro audinį. Lietuvoje viešojo virkštelės kamieninių ląstelių banko kol kas nėra. Naudodamiesi audiniais iš viešojo banko, gydytojai gali atlikti įvairias terapijos procedūras, jei ląstelės tinka kuriam nors sunkiai sergančiam pacientui. Kai šeima turi savo ląstelių, vaikui, kuriam gimstant jos buvo surinktos, jos tinka 100 proc., tėvams, broliams, seserims, seneliams – nuo 25 iki 75 proc. Tad panaudoti tas ląsteles savo šeimoje tikimybė labai didelė.

„Viešojoje erdvėje vis dažniau galima rasti sėkmės istorijų, kaip tos ląstelės buvo pritaikytos. Pavyzdžiui, broliuko ląstelės išgelbėjo vyresnės sesutės gyvybę, anūkės kamieninės ląstelės buvo persodintos seneliui, kuris patyrė insultą ir pan., – sako A.Vilkoicaitė. – Tų istorijų daugėja, nes populiarėja pats gydymas virkštelės kamieninėmis ląstelėmis. Modernios medicinos technologijos didina galimybes pasveikti ar net išgyventi, nes

kamieninių ląstelių pritaikomumas smarkiai plečiasi. Nors tai vis dar gana nauja sritis, atliekama vis daugiau klinikinių tyrimų ir vis daugiau ligų, kurias galima gydyti virkštelės kraujo kamieninėmis ląstelėmis, įtraukiama į sąrašą. Vis daugiau šeimų supranta, kad tai yra investicija į ateitį.“

„Placenta“ nuotr.

Ką reikia žinoti tėvams?

A.Vilkoicaitės teigimu, šeimai, kuri nusprendė išsaugoti virkštelės kraujo ląsteles, reikėtų tuo pasirūpinti iš anksto, kad viskas vyktų sklandžiai. Likus maždaug vienam dviem mėnesiams iki numatyto gimdymo termino, reikėtų kreiptis į licencijuotą audinių banką.

„Placenta“ yra licencijuotas Lietuvoje veikiantis audinių bankas, turintis visas akreditacijas ir leidimus šioms procedūroms atlikti, – sako pašnekovė. – Reikia užpildyti tam tikras anketas: nėščiosios medicininį klausimyną, Nacionalinio transplantacijos biuro anketą ir kt., pasirašyti sutartį, pasirinkti paslaugų tipą – kiek ir kokių audinių norima saugoti ar net kiek ląstelių padauginti, kad šeima jų turėtų pakankamai. Žinoma, kartais turime išimtinių atvejų, kai šeimos nusprendžia saugoti ląsteles jau pakeliui į gimdymo namus – tokiais atvejais taip pat sureaguojame, bet suspėti ne visada įmanoma. Tad kur kas paprasčiau ir mažiau streso, kai šeima iš anksto pasirašo sutartį ir pasiima specialų biologinių medžiagų paėmimo rinkinį, kurį reikia vežtis į gimdymo namus.“

Biologinių medžiagų paėmimo rinkinys – tai priemonės, reikalingos surinkimo procedūrai, taip pat instrukcijos, dokumentacija, kurią užpildo ląsteles surenkanti akušerė arba gydytojas. Daugybėje šalies ligoninių ir gimdymo namų medikai yra apmokyti surinkti šias biologines medžiagas.

Prie rinkinio pridedamas ir audinių siuntimo dokumentas. Surinktos ląstelės turi pasiekti laboratoriją per tris paras, bet dažnai pasiekia ir greičiau, nes siunčiamos skubia oro siunta. Jeigu susiklosto tokia situacija, kad dėl kokių nors priežasčių tai neįmanoma, jų pasiimti atvažiuoja audinių banko atstovas ir skubiai nugabena mėginius į banko laboratoriją. Tėvams išsiunčiamas patvirtinimas, kad jų ląstelės sėkmingai pristatytos. Belieka sulaukti, kol audiniai bus apdoroti ir paskelbti jų tyrimo rezultatai. Galiausiai tėvai gauna sertifikatą su informacija, kiek ir kokių ląstelių išsaugota ir galima naudoti transplantacijai – gydytojams transplantologams ši informacija svarbi, kad žinotų, kiek ir kokių procedūrų jie gali atlikti su tomis išsaugotomis ląstelėmis.

Pasak A.Vilkoicaitės, audinių banko klientai gali rinktis ir tai, kur biologinė medžiaga bus apdorota – specializuotose laboratorijose Lenkijoje arba Šveicarijoje. Kai audiniai jau yra sutvarkyti, apdoroti ir užšaldyti, jie visuomet transportuojami ir saugomi Šveicarijos „FamiCord

Mes siūlome tyrimą net dėl 390 ligų. Jei nustatoma, kad yra genetinis pagrindas kuriai nors iš tiriamų ligų, labai svarbu apie ligą sužinoti kuo anksčiau ir laiku pradėti gydymą.

Suisse“ audinių banko saugykloje. Ląstelės pervežamos skysto azoto konteineriuose ir saugomos – 196 °C temperatūroje 20, 25 metus ar dar ilgiau, jei klientas pageidauja. Tokioje žemoje temperatūroje naudingosios ląstelių savybės išlieka nepakitusios daugybę metų.

Naujagimio genetinis tyrimas

A.Vilkoicaitė informuoja, kad audinių banko „Placenta“ specialistai ne tik padeda surinkti ir saugoti virkštelės bei placentos audinius, bet ir atlieka įvairius genetinius tyrimus.

„Placenta“ nuotr.

Kai surenkamas virkštelės kraujas, galima į mėgintuvėlį paimti keletą mililitrų to paties virkštelės kraujo, kuris bus skirtas naujagimio genetiniams tyrimams. Mėgintuvėlis siunčiamas į genetikos laboratoriją, kur atliekamas naujagimio viso genomo tyrimas – vertinama rizika dėl ankstyvajame vaikystės amžiuje prasidedančių medžiagų apykaitos sutrikimų, kai kurių genetinių ligų, sindromų ir kai kurių onkologinių ligų.

„Įprastai Lietuvoje atliekamas vadinamasis kraujo iš naujagimio kulniuko tyrimas (visuotinis naujagimių tikrinimas), bet šis tyrimas yra biocheminis ir tik dėl keturių ligų, o jei tėvai savanoriškai pasirenka papildomai sumokėti – dėl 30 medžiagų apykaitos ligų, – sako audinių banko atstovė. – Mes siūlome tyrimą net dėl 390 ligų. Jei nustatoma, kad yra genetinis pagrindas kuriai nors iš tiriamų ligų išsivystyti, labai svarbu apie ligą sužinoti kuo anksčiau ir laiku pradėti gydymą.“

Ištirti virkštelės kraują, A.Vilkoicaitės teigimu, yra geriausias ir sparčiausias būdas žinoti situaciją ir, jei reikia, imtis prevencinių priemonių, kurios užkirstų kelią kai kurioms ligoms ar neleistų joms progresuoti nuo pat kūdikystės. Todėl nemažai šeimų, nusprendusių išsaugoti virkštelės kamienines ląsteles, pasirenka atlikti ir išsamų naujagimio sveikatos tyrimą.