Jau nuo Naujųjų metų antroji pensijų pakopa taps lankstesnė, nebeprievartinė, paliktas dvejų metų langas iš jos pasitraukti atsiimant dalį sukauptų lėšų.
Tačiau ar „Sodroje“ savo asmeninėje paskyroje žmonės gali rasti argumentų, kas jiems labiau apsimoka: likti šioje sistemoje ar iš jos trauktis? Ar aiškiai ir suprantamai žmonėms aiškinama, kiek pasitraukdami jie praras jau sukauptų lėšų?
Galų gale ar nežlugs antrosios pensijų pakopos sistema, iš jos, kaip prognozuojama, pasitraukus apie 40 proc. dalyvių?
Šias ir kitas dilemas „Kauno diena“ aiškinosi su socialinės apsaugos ir darbo ministre Jūrate Zailskiene.
Sprendimai – individualūs
– Ministre, ar Jūs pati kaupiate antrojoje pensijų pakopoje? Jūsų pirmtakė, dabartinė premjerė Inga Ruginienė, yra sakiusi, kad ne.
– Kaupiu.
– Liksite, o gal pasinaudosite galimybe iš jos pasitraukti?
– Daviau pažadą niekam to nesakyti.
– Vadinasi, dar svarstote?
– Ne. Tačiau nenoriu, kad mano sprendimas darytų įtaką kitų žmonių sprendimui, nes tai labai individualu. Kiekvienas turėtų pasižiūrėti savo asmeninėje paskyroje „Sodroje“ ataskaitą, kiek jis pats įmokėjo pinigų, kiek valstybė pridėjo, kiek „Sodra“. Jei susėstų dešimt žmonių su savo ataskaitomis, kiekvieno sumos ir dydžiai procentais būtų absoliučiai skirtingi. Todėl kiekvienas sprendimą turi priimti individualiai.
Kaip kad sakoma tėvams: nepatarinėkite vaikams, ką daryti, nes paskui jie jus kaltins. Taip ir čia – kiekvienas turi priimti sprendimą pats, kad paskui nesakytų, jog jam sakė nesąmonę. Tikrai siūlau kiekvienam kreiptis ir į „Sodrą“ gyvai ar telefonu, visa informacija bus ir internete, nueiti ir į savo pensijų fondą, viską išsiaiškinti ir nepriimti skubotų sprendimų, nes tam skiriami dveji metai. Juo labiau kad valstybė palieka 1,5 proc. užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio skatinamąjį rėmimą liekantiems kaupti.
Skaičiuoklės – tuoj
– Buvo žadėta, kad visi apdraustieji savo „Sodros“ paskyroje matys skaičiuoklę, kuri padės jiems priimti pagrįstą sprendimą dėl pensijos kaupimo. Tačiau tik lapkritį Seimas priėmė įstatymo pakeitimus, kuriais pensijų kaupimo bendrovėms nustatyta pareiga teikti tam reikalingus duomenis „Sodrai“ ne nuo 2028 m., o nuo 2026 m. Kaip čia taip nesužiūrėta? Kada tos skaičiuoklės bus?
– Taip, čia buvo pražiopsota. Tačiau ir dabar galima matyti savo duomenis.
Skaičiuoklė bus vėliausiai gruodžio viduryje. Ji jau rengiama, testuojama ir labai tikimės, kad gruodžio 10-ąją ar 15-ąją viešai ją pristatysime.
– Sakote, kad galima ir paskambinti, ir gyvai kreiptis į konsultantus, nes iš tiesų kiekvieno atvejis individualus. Didmiesčiuose konsultantų daugiau, tačiau ar neplanuojate steigti kokių nors laikinų, dvejiems metams, judrių konsultantų komandų, kurios važinėtų ir po atokesnius miestelius?
– „Sodros“ skyriai yra beveik visuose rajonų centruose, tad galima paskambinti, o telefoną šiais laikais visi turi: ar laidinį, ar mobilųjį. Paskambinus bus teikiama visa informacija, kaip ir atvykus į „Sodrą“ ar internete. Visi galės pasižiūrėti skaičiuoklę „Sodros“ puslapyje ar pasiskambinti telefonu.
Čia juk kalbama apie žmones, kurie yra iki 65-erių ar iki 67-erių, kurie išėjo į pensiją, bet dar nepasirašė sutarties. Jei kam nors tai bus sudėtinga, gali vaikų paprašyti padėti.
– Ar bus realu prisiskambinti į „Sodrą“? Ar neplanuojama padidinti personalo skaičių?
– Mane patikino, kad viskas realu ir žmonės tikrai bus pakonsultuoti. Jei išgirsime, kad kyla problemų, ieškosime sprendimų. Tačiau dabar „Sodra“ yra užtikrinusi, kad viską padarys.
– Reforma startuoja jau nuo Naujųjų, tačiau kai kurių galutinių sprendimų dar nėra. Kodėl dar nepatvirtintas sunkių ligų sąrašas, kuriomis sergantis asmuo galės atsiimti visą sukauptą sumą? Kada tai bus padaryta?
– Mūsų – Socialinės apsaugos ir darbo – ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pastaruosius du mėnesius tikrai labai nuosekliai dirba rengdama sunkių ligų sąrašą. Pati buvau susitikusi su ministre, susitiko ir abiejų ministerijų komandos. Buvo sudaryta darbo grupė, ji dirbo ir ligų sąrašas jau derinamas elektroninėje sistemoje. Iki gruodžio 9 d. bus teikiamos paskutinės pastabos ir tada bus įvertinta, ar į jas atsižvelgti. Gruodžio 15 d. spaudos konferencijoje pristatysime šį sąrašą. Viską darome pagal planą ir laiku.
Tai didžiulis darbas. Elektroninėje sistemoje reikia viską sutvarkyti, kad sklandžiai veiktų, duomenis iš SAM elektroninių sistemų susieti su „Sodra“. Nors, kaip sakoma, neperšokęs griovio nesakyk op, bet tikrai galiu pasidžiaugti, kad šį darbą sėkmingai darome.
– Kokio ilgio tas sąrašas?
– Tai bus aišku tik galutinai jį patvirtinus. Beje, jį rengiant patarinėjo ir medikai praktikai – jie pateikė labai svarių argumentų.
– Ar jau patvirtinta pensijų fonduose sukauptos sumos riba, iki kurios asmenys, kuriems lieka penkeri metai iki pensijos, palikdami antrąją pakopą galės iš karto atsiimti savo sukauptus pinigus? Vienur minima 14,8 tūkst. eurų, kitur – beveik 16,8 tūkst.
– Jei asmuo, kuris dabar išeina į pensiją, bus sukaupęs iki 16,8 tūkst. eurų, išeidamas iš antrosios pakopos sistemos galės iš karto atsiimti visą sukauptą sumą.
Praras kelis tūkstančius
– Žmonėms aiškinama, kad galės atsiimti tik savo įmokėtas lėšas, be „Sodros“ ir valstybės pervestos sumos. Tačiau kodėl neakcentuojama, kad jie praras net trečdalį ar daugiau dabar sukauptos sumos, net kelis tūkstančius eurų? Taip, neišmokėta dalis virs apskaitos taškais prie „Sodros“ pensijos. Tačiau kiek nuo to pakils pensija per mėnesį? Kai kas skaičiuoja, kad gal vos 10 eurų.
– Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad negalima atiduoti to, ko žmogus nesumokėjo. Atiduodama tai, ką jis pats įmokėjo ir ką priaugino jo ir valstybės bei „Sodros“ įnešti pinigai. Taigi jis atsiims ne tik tai, ką pats įnešė, bet ir prieaugį.
Suma, kurią sumokėjo valstybė ir „Sodra“, grįš į „Sodros“ biudžetą, bet virs dalimi apskaitos taškų. Tikėtina, kad gal ne 10 eurų, nors tai nebus koks nors stebuklingai didelis pensijos padidėjimas, bet vis tiek yra šiokia tokia kompensacija, kad žmogus, kuris grįžta į pirmosios pakopos sistemą, atgautų bent jau dalį to, ką galėjo sukaupti nebūdamas antrojoje pensijų pakopoje, tai jam grįžta taškais.
– Susidaro įspūdis, kad valstybė vos nesuinteresuota, kad kuo daugiau žmonių išeitų iš antrosios pakopos, nes jau skaičiuoja, kiek gaus į biudžetą, kai atsiėmę sukauptas lėšas žmonės ims išlaidauti. Tačiau kaip atrodys pensijų antrosios pakopos sistema, ar ji negrius, jei tikrai beveik pusė žmonių iš jos pasitrauks, kaip kad rodo apklausos? Ar tai vėliau netaps našta valstybei, nes dalį pasitraukusių iš jos paskui gali tekti remti?
Teiginys, kad valstybė nori sugriauti pensijų antrąją pakopą, neteisingas. Tai rodo ir tai, kad valstybė paliko 1,5 proc. savo skatinamąją įmoką tiems, kurie lieka sistemoje.
– Apklausos yra tai, apie ką sakoma, kad žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Ir mes planuojame pagal specialistų prognozes, kurie apskaičiavo, kad pirmais reformos metais pasitrauks apie 20 proc. šios pensijų sistemos dalyvių, o antraisiais – dar apie 20 proc. Pagal prognozes, didžioji dalis planuojančių pasitraukti yra per 60 metų, kuriems jau nedaug likę iki pensijos.
Dabar apie griovimą. Nuo sausio 1-osios prasideda naujų dalyvių kvietimas į antrąją pensijų pakopą. „Sodra“ pagal prognozes vertina, kad per dvejus trejus metus antroji pensijų pakopa turėtų atsistatyti, o paskui – net ir augti, nes kai nėra prievartinio įtraukimo, nėra ir noro iš jos išeiti; kai žmogus laisvai priima savo sprendimą, jis jo daugmaž ir laikosi. Ir tie, kurie dabar lieka, skaičiuoja, ir mes tikimės, kad tie dveji metai bus labai svarbūs, kad jie ramiai galėtų tai padaryti.
Teiginys, kad valstybė nori sugriauti pensijų antrąją pakopą, yra neteisingas. Tai rodo ir tai, kad valstybė paliko 1,5 proc. savo prisidėjimą kaip skatinamąją priemonę tiems, kurie lieka sistemoje, nors yra ir Seimo narių, ir kitų politikų, ir ekonomistų, sakančių, kad antroji pensijų pakopa turi būti vykdoma visiškai be valstybės įsikišimo. Mes kaip tik to nedarėme, o palikome 1,5 proc. valstybės prisidėjimą.
– Tačiau ar Jums neatrodo, kad daugiau koncentruojamasi į aiškinimą, kokią sumą bus galima atsiimti, negu kiek mažesnę pensiją gaus žmogus, išėjęs iš antrosios pakopos?
– Ne. Šį darbą turi daryti visi. Mes aiškiname visas alternatyvas, ruošdami reformos informacinę sistemą, nurodėme keturis variantus. Pirmas – lieku sistemoje. Aiškiname, kad ji bus lankstesnė, vieną kartą iki pensijos galima išsiimti iš savo sukaupto krepšelio iki 25 proc. (bet ne didesnę kaip paties įmokėtą sumą), sustabdyti kaupimą tiek kartų, kiek nori, valstybė prisideda 1,5 proc. ir pan. Antras – išeinu iš antrosios pakopos pensijų sistemos. Tada aiškiname, ką gali ir ko negali žmogus atsiimti. Trečias variantas – naujai pradedu kaupti antrojoje pensijų pakopoje, esu naujas dalyvis ir kokios tada sąlygos. Ketvirta, informuojame, kokios sąlygos žmonėms, kurie jau išėjo į pensiją, tačiau nepasirašė sutarties.
Antra vertus, valstybė turi pasirūpinti pirmąja pensijų pakopa, kur valstybė moka viską. Tačiau labai svarbu, kad prie pensijų kitose pakopose prisidėtų ir darbdaviai, kaip kad yra visame pasaulyje. Pavyzdžiui, antrojoje pensijų pakopoje yra galimybė, kad darbdaviai daugiau mokėtų už savo darbuotojus arba kiti net turi savo privačius fondus, kur darbuotojus draudžia darbdavys. Tai didžiulė pridėtinė vertė. Reikia garsiai kalbėti, kad negali pensija pasirūpinti vien valstybė. Turi būti ir kitų priemonių.
– Gal planuojate siūlyti kokias nors pataisas, kad darbdavių prisidėjimas taptų jiems prievole?
– Nemanau, kad galėtume tai padaryti prievole, tačiau galvoju, jog darbdaviai galėtų konkuruoti savo siūlomu papildomu pensijų kaupimu, kas būtų kaip primokėjimas darbuotojams, kaip kad dabar kai kas apmoka už degalus automobiliams, duoda kuponų pietums ar dar ką nors.
– Ar neplanuojamos dar kokios nors pensijų antrosios pakopos pataisos? Ar žmonės gali būti ramūs, kad po kokių metų vėl kas nors nebus keičiama?
– Tikrai neplanuojame, nebent pamatytume kokių nors techninių neatitikimų. Dabar labai ruošiamės įgyvendinti šią reformą.
Augs 12 proc.
– Daliai žmonių pasitraukus iš antrosios pakopos, bus sutaupyta valstybės mokamos subsidijos antrosios pakopos dalyviams lėšų. Kokios prognozuojamos iš to sumos kitąmet ir kam jos bus panaudotos?
– Tos sumos kitų metų biudžete jau yra suplanuotos. Pagal mūsų planą apie 550 mln. eurų per metus atkeliaus į „Sodrą“ ir jos planuojamos pensijoms didinti ir visiems kitiems dalykams.
– Kokie pokyčiai laukia „Sodros“ pensijos sistemoje?
– „Sodros“, vadinamoji pirmosios pakopos, pensija 2026 m. padidės vidutiniškai apie 12 proc. tiems, kurie turi darbo stažą, apie 80–90 eurų. Kitais metais vėl žiūrėsime, kiek galime naudoti rezervo perviršio. Planas – didinti pensijos individualiąją dalį.
Pensijos turi didėti, nes pagal skurdo rodiklius pensininkai yra viena tų grupių žmonių, kurie skursta labiausiai. Mes turime pasirūpinti tais, kurie iškovojo ir Lietuvos nepriklausomybę, dirbo visą gyvenimą, užaugino Lietuvai vaikus. Dabar negalime pasakyti, kad mums neįdomu, kaip jie gyvena. Mums tai labai svarbu.
– Ar pensijos didinamos ne ištaškant „Sodros“ rezervinį fondą ar jo perviršį? Kaip praktiškai atrodys Vyriausybės programoje numatyta „socialiai teisinga pusiausvyra tarp lėšų kaupimo ir pensijų indeksavimo?“
– Rezervinis fondas nebus ištaškytas, jis yra neliečiamas. Čia kalbama apie jo perviršį, kai yra surenkama papildomų lėšų, kurios nenumatytos rezervui kaupti.
Rezervas tikrai kaupiamas ir jis po metų pasieks tokį dydį, kad būtų užtekę suvaldyti, pavyzdžiui, 2009-ųjų ekonomikos krizę. Jis turi pasiekti bent jau tokį lygį, kad būtų galima susitvarkyti su didele krize, o tada jau bus galima galvoti. Tačiau dabar jis tikrai neliečiamas, kalbama tik apie rezervo perviršį.
Mūsų požiūris toks: augs ekonomika, augs ir darbo užmokestis, labiau didės ir bazinė pensijos dalis, kuri labai svarbi didinant pensijas.
– Kiek, baigiantis šiai Seimo kadencijai, senatvės pensija sudarys vidutinio darbo užmokesčio atskaičiavus mokesčius?
– Labai tikimės, kad bent jau 50–51 proc., dabar apie 47 proc.
– Tarptautinis valiutos fondas yra siūlęs pensinio amžiaus ribą didinti iki 70 metų. Kokia Jūsų pozicija? Ar svarstomi kokie pokyčiai?
– Jokie rodikliai Lietuvoje nerodo, kad pas mus reikėtų didinti pensinį amžių, nes mūsų gyvenimo trukmė gerokai atsilieka nuo Europos vidurkio. Todėl šio klausimo nesvarstome, mūsų darbotvarkėje jo nėra.
– Pabaigai – ar nesigailite sutikusi tapti ministre? Jums patikėta sritis labai plati ir sudėtinga, pinigų valstybei stinga, Vyriausybėje – chaosas.
– Nesutikčiau, kad Vyriausybėje – chaosas. Mes, kaip Vyriausybė, dirbame tikrai kryptingai. Taip, šurmulio yra, vieni jį kelia, kiti truputį pakursto.
Kalbėdama apie save galiu pasakyti taip: kai man pasiūlė tapti ministre, pagalvojau – vadinasi, manimi pasitiki, tokiu atveju viskas gerai. Iš pradžių galvojau, kaip čia bus. Dabar matau, kad man labai padeda patirtis, įgyta dirbant administracijos direktore savivaldybėje.
Kartais, kai paršliaužiu namo, tikrai galvoju: o Dieve, kur aš patekau. Tačiau nebėra laiko galvoti apie tai, kad pavargstu, kad sunku, reikia eiti miegoti. Ryte atsikeli – vėl galva šviesi, nuotaika gera, eini ir darai tuos darbus. Prisiimti atsakomybę – stiprybės požymis, o atsakomybės aš nebijau. Man atrodo, mes procesus valdome, komanda dirba ir todėl kol kas tikrai nesigailiu atėjusi čia dirbti, nes manau, kad galime padaryti daug gerų darbų žmonėms.
Naujausi komentarai