Kas ir kaip bando juos išvilioti, ir kokie ženklai gali demaskuoti sukčius, „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ pasakojo Lukas Apynis, „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius, ESET ekspertas.
– Su kokiais sukčių triukais žmonės susidurs artimiausiu metu?
– Programišių taktikos įprastai nelabai keičiasi. Bet kokioje sukčiavimo schemoje dominuoja suklastoti laiškai, skambučiai, žinutės.
– Ar juos galima sieti su Antrosios pensijų pakopos reikalais ar sukčiai atsitiktinai taikysis į žmones?
– Tikėtina, kad bus taikomasi ir į investavimą. Kai atsiranda dideli finansiniai pokyčiai, sukčiai greitai prisitaiko. Deklaruojant mokesčius, kuriami netikri VMI puslapiai. Panašiai bus ir su antrosios pensijų pakopos pinigais.
Sukčiai stebi tendencijas, kas vyksta kitose šalyse. Matome praėjusių ir šių metų tendencijas, kad investicinis sukčiavimas išlieka populiarus, o išviliojamos pinigų sumos – nemažos.
– Kuri žmonių grupė turėtų labiau suklusti?
– Visų amžiaus grupių žmonės gali norėti antrosios pensijų pakopos pinigus pasiimti ir investuoti. Su rizika būti apgautiems gali susidurti net jauni žmonės, nes ir jie nori greitesnės grąžos, užsidirbti.
Akiratyje gali pasirodyti investicinės platformos, kurios, kaip ir telefoniniai sukčiavimai, yra vienos pavojingiausių. Sukčiai naudoja įvairias schemas, bendrauja individualiai, geba išlaukti, kuria pasitikėjimą ir galiausiai žmonės, tuo patikėję, praranda nemažas sumas.
– Kas greičiausiai parodo, kad ryšys palaikomas su sukčiumi?
– Universalaus atsakymo šiuo atveju nėra. Reikia vadovautis šaltu protu, logika ir neskubėti. Kalbantis telefonu galima paprašyti atsiųsti oficialų pasiūlymą elektroniniu laišku – tuomet bus galima patikrinti siuntėjo paštą ir organizaciją. Nors sukčiai įprastai imasi psichologinių triukų ir skubina, svarbu nepasiduoti spaudimui.
Galima pastebėti, kad sukčiai lietuvių kalba bendrauja gana retai. Tačiau nereikėtų aklai pasitikėti ir tais, kurie kalba lietuviškai. Girdėjome atvejų, kai net ir bendraudami rusų kalba sukčiai išvilioja didžiules pinigų sumas.
Visa „Žinių radijo“ laida – vaizdo įraše:
– Kodėl žmonės patiki sukčiais? Iš godumo, o galbūt paprasto neišmanymo?
– Skubėjimas, geri pasiūlymai ir greito uždarbio pažadas tikrai vilioja – taip žmonės greitai susidomi. Net iš savo tikro banko esu gavęs pasiūlymą investuoti.
Sukčių pasiūlymai veikia panašiai, tačiau banko žinutėje buvo raginimas neskubėti. Sukčiai veikia atvirkščiai: jie skubina, prisidengia tuo, kad tai puikus pasiūlymas ir kito tokio nebebus, todėl veiksmus reikia atlikti čia ir dabar.
Žmonėms kyla adrenalinas, neapgalvoję jie suveda prisijungimus ar kitus duomenis, o praėjus valandai kreipiasi pagalbos, nes suvokia padarę klaidą.
– Ar sukčiai iškart siekia išvilioti didžiules sumas pinigų ar tai daro po truputį?
– Netikros investicinės platformos išties atrodo patraukliai. Investavus nedidelę sumą, galima realiu laiku matyti, kaip „auga“ jūsų pinigai. Taip atsiranda drąsos investuoti daugiau, o panorėjus išsiimti uždirbtą grąžą prarandamos didelės sumos, nes pinigų atsiimti nebepavyksta.
– Kur žmonėms reikėtų kreiptis, kad nepadarytų klaidų?
Galima kreiptis į jau žinomus Lietuvos banko prižiūrimus fondus, galima pasidomėti jų istorija arba pagalvoti apie investavimą į nekilnojamąjį turtą.
– Jei žmogus suprato, kad tapo sukčių auka, ką jam reikėtų daryti?
Jei prarasti finansiniai duomenys, geriausia kuo greičiau kreiptis į savo banką. Greitis labai svarbus: kuo anksčiau pavyks susitvarkyti, uždaryti banko sąskaitą ar ją apriboti, užblokuoti kortelę, tuo mažesnė rizika, kad bus išviliojama daugiau pinigų.
Kai kuriais atvejais bankas pirmiausia lėšas rezervuoja, todėl dar lieka šansas jas susigrąžinti. Taip pat reikėtų kreiptis į policiją, kad būtų atliktas tyrimas.
Galiausiai būtina pasikeisti turimus slaptažodžius ir atkūrimo paštą, jei buvo nulaužta paskyra. Įprastai sukčiai, nulaužę paskyrą, ne tik pakeičia slaptažodžius, bet ir prideda savo atkūrimo paštą.
Įprastai sukčiai, nulaužę paskyrą, ne tik pakeičia slaptažodžius, bet ir prideda savo atkūrimo paštą.
Praėjusių ir šių metų oficiali statistika rodo, kad tik vos daugiau nei pusė apgautų asmenų atgauna pinigus. Kuo ilgiau sukčiavimas nepastebimas ir kuo labiau delsiama susigrąžinti pinigus, tuo mažesnė tikimybė, kad pavyks.
Naujausi komentarai