Seimas antradienį priėmė tai numatančias Pelno mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 96  parlamentarai, prieš buvo 19, o susilaikė aštuoni politikai.

Biudžeto pajamos iš mokesčių padidinimo bus skirtos krašto apsaugai.

Socialdemokratas Ruslanas Baranovas tikino, jog dėl geopolitinės situacijos ekonomika neaugs tiek, kad atneštų gynybai pakankamai lėšų, todėl reikalingas mokesčių didinimas.     

Prieš balsavęs „valstietis“ Valius Ąžuolas teigė, kad pataisomis siunčiama bloga žinia užsienio investuotojams, o liberalas Simonas Kairys teigė, kad didinamais mokesčiais Lietuva dalinama į dvi dalis.   

Skaičiuojant pelno mokestį jis nebebus siejamas su įmonės darbuotojų skaičiumi – dešimčia žmonių. 

Dabar smulkioms, iki 300 tūkst. eurų pajamų per metus gaunančioms ir iki 10 darbuotojų turinčioms įmonėms taikomas 6 proc. tarifas.   

Smulkiajam verslui nuo vienerių iki dvejų metų prailgintas laikotarpis, per kurį naujai įregistruotų įmonių uždirbtam pelnui bus taikomas „nulinis“ pelno mokesčio tarifas.

Kaip rašė BNS, pelno mokesčio didinimas yra platesnės Vyriausybės siūlomos mokesčių pertvarkos dalis.

Siūlomi mokesčių pakeitimai numato pridėtinės vertės mokesčio lengvatinio 9 proc. tarifo didinimą iki 12 proc., lengvatos šildymui naikinimą, draudimo sutarčių apmokestinimą 10 proc., nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimus bei vadinamojo cukraus mokesčio , o taip pat papildomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio šeimoms įvedimą.