Apklausos duomenimis, Lietuvoje 29 proc., Latvijoje 41 proc., o Estijoje – 32 proc. gyventojų permoką išleistų kasdienėms reikmėms, tokioms kaip maisto produktai, mokesčiai ir laisvalaikis.

Kelionėms lėšas panaudotų 10 proc. lietuvių, 12 proc. latvių ir 7 proc. estų, o labdarai – vos 2 proc. lietuvių ir estų bei 1 proc. latvių.

Tuo metu susigrąžintą permoką taupytų ar investuotų 20 proc. lietuvių ir estų bei 25 proc. latvių. Nedidelė dalis respondentų kauptų ateičiai pensijų fonduose ar pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį: 2 proc. lietuvių, 4 proc. latvių ir 5 proc. estų.

Anot „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovės Sandros Gimžauskienės, netikėtai gautos pajamos dažnai suvokiamos kaip galimybė spontaniškai išlaidauti, tačiau daug naudingiau priimti ilgalaikę naudą duodančius sprendimus.

„Jei nėra sukauptos finansinės pagalvės, verta skirti dalį lėšų santaupoms, o jei ji jau yra, apsvarstyti investavimo galimybes pagal priimtiną riziką, pavyzdžiui, terminuotus indėlius ar akcijų fondus“, – pranešime cituojama S. Gimžauskienė.

Susigrąžinti dalį mokesčių gali žmonės, mokantys gyvybės draudimo įmokas ir pensijų įmokas į trečios pakopos pensijų fondus, jei sutartis buvo sudaryta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Taip pat gyventojai, mokantys papildomas įmokas į antros pensijų pakopos fondus, viršijančias 3 proc. pajamų, įmokas už studijas ar profesinį mokymą, ir palūkanas už būsto kreditą, jei sutartis sudaryta iki 2009 m. sausio 1 d.

Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2025 metų vasarį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.