Apklausos duomenimis, padengti savo finansinius įsipareigojimus daugiau nei pusmetį nurodė galintys 27 proc. lietuvių, 14 proc. latvių ir 18 proc. estų.
Mažiau nei tris mėnesius padengti turimus finansinius įsipareigojimus galėtų 35 proc. lietuvių, 44 proc. latvių ir 48 proc. estų respondentų. Tuo metu 4–6 mėnesius save išlaikyti galėtų 16 proc. lietuvių, 12 proc. latvių ir 14 proc. estų apklaustųjų.
Vis dėlto, kas dešimtas Lietuvos apklaustasis ir 19 proc. apklaustųjų Latvijoje bei 14 proc. Estijoje neturi sukaupę jokio finansinio rezervo.
Norintiems sukaupti rezervą, „Citadele“ banko atstovė Sandra Gimžauskienė pataria laikytis 50–30–20 taisyklės. Ji numato, kad būtinosios išlaidos neturėtų viršyti 50 proc. mėnesio pajamų, laisvalaikio išlaidos – 30 proc., o taupymui ir investavimui kas mėnesį būtų atsidedama 20 proc. mėnesio pajamų.
Jos teigimu, siekiant sumažinti infliacijos įtaką sukauptoms lėšoms bei apsisaugoti nuo pagundų pinigus išleisti kasdieniam vartojimui, vertėtų apsvarstyti ir terminuotojų indėlių ar taupomųjų sąskaitų galimybę.
„Terminuotieji indėliai, nors ir neuždirba didelio pelno, palyginti su didesnės rizikos investavimo priemonėmis, gali apsaugoti lėšas nuo infliacijos. Be to, tai daug lankstumo suteikianti taupymo priemonė: žmogus gali rinktis įvairios trukmės indėlius, o prireikus – gana greitai atsiimti lėšas“, – teigė S. Gimžauskienė.
Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2025 metų kovą. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
(be temos)