Konkurencijos tarybos užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 33 proc. gyventojų kartelio atpažinti nesugebėtų, o 22 proc. nurodė nežinantys, kas tai yra. Apie susitarimus dažniau nežino moterys ir 18–25 metų jaunuoliai. Iš jų 42 proc. nežino, kas yra kartelinis susitarimas, pranešė taryba.

Anot tyrimo, trečdalis asmenų, pastebėjusių kartelinį susitarimą, apie jį praneštų, bet iš jų tik 7 proc. žino, kaip tai padaryti. 34 proc. nurodo, kad svarstytų, o 11 proc. nepraneštų. Dar 23 proc. šiuo klausimu nuomonės neturėjo.

51 proc. respondentų nurodė, kad pranešti juos motyvuoja faktas, jog dėl kartelių keičiasi prekių ir paslaugų kainos. 23 proc. motyvuotų piniginė paskata, tokia pat dalis respondentų jaustų pilietinę pareigą, dar 3 proc. nurodė, kad jiems svarbi sąžininga konkurencija rinkoje, nes patys yra verslininkai.

Iš žinančių, kas yra kartelis, 66 proc. nurodė, kad aiškiausias požymis – konkurentų apsitarimas, kokias prekių ar paslaugų kainas taikys. 54 proc. pažymėjo ir susitarimus dėl rinkos pasidalijimo ar gamybos apimčių, 48 proc. – komercinės informacijos apsikeitimą, o  44 proc. – dalyvavimą neoficialiuose susitikimuose su konkurentais.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad visuomenei mažiausiai įtarimų keltų atvejai, jeigu įmonės savo pasiūlymus viešuosiuose konkursuose atsiimtų be aiškios priežasties – tai pažymėjo 34 proc. respondentų. 26 proc. suabejotų darbe girdimais pasisakymais apie nesivaržymą dėl klientų su konkurentais.

38 proc. apklaustųjų tiki, kad pranešimai apie kartelius galėtų sumažinti prekių ir paslaugų kainas, 27 proc. mano, jog įtakos kainoms tai neturėtų, bet jiems svarbu, kad verslas veiktų sąžiningai, o 22 proc. nemano, kad kainos mažėtų.

Taryba kasmet nustato bent kelis įmonių susitarimus dėl kainų. Pavyzdžiui, 2024 metais buvo nustatyta, kad kainas tarpusavyje derino nekilnojamojo turto paslaugas teikiančios, taip pat maisto papildus ir šilumos siurblius parduodančios įmonės.

Apklausoje dalyvavo 1019 gyventojų nuo 18 iki 75 metų.