Tuo metu kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklaustųjų šiai idėjai nepritaria ir mano, kad reikėtų išlaikyti galiojančią 5 tūkst. eurų ribą, pirmadienį skelbia naujienų portalas LRT.

Idėją didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą labiau palaiko 30-64 metų amžiaus asmenys, mažesnių miestų gyventojai, aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai. Tuo metu jai nepritaria jaunimas iki 30 metų ir pensinio amžiaus žmonės, gyvenantys didmiesčiuose, turintys vidutinį ar profesinį išsilavinimą.

Kas dešimtas (10 proc.) gyventojas teigė neturintis nuomonės.

Lietuvos banko teigimu, siūlymas didinti leistiną sandorių grynaisiais sumą prieštarauja pirminiam šio ribojimo tikslui – mažinti šešėlinę ekonomiką.

„Šis tikslas išlieka ypač aktualus šiandieniame kontekste siekiant didinti valstybės biudžeto pajamas užtikrinant gynybos finansavimo tvarumą. Be to, Lietuva viena iš regiono šalių, kur PVM atotrūkis vis dar pakankamai reikšmingas“, – portalui teigė LB.

BNS rašė, kad Seimas kovą priėmė svarstyti „Nemuno aušros“ frakcijos inicijuotas pataisas, kuriomis siūloma padidinti atsiskaitymų grynaisiais ribą iki 15 tūkst. eurų, o per pateikimo procedūrą partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis sakė siūlysiąs nustatyti 10 tūkst. eurų ribą.

Pagal 2022 metų lapkričio 1 dieną įsigaliojusį įstatymą atsiskaitymai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Taip siekta mažinti šešėlį ir pinigų plovimo riziką.