Aplinkos ministerija siūlo savivaldybėms perduoti apie 753 tūkst. ha valstybinės žemės

Kaip pranešė ministerija, savivaldybėms planuojama perduoti apie 186 tūkst. valstybinės žemės sklypų ar jų dalių, užimančių apie 312 tūkst. ha plotą, taip pat apie 441 tūkst. ha sklypais nesuformuotos valstybinės žemės.

Daugiausia valstybinės žemės sklypų ar jų dalių numatoma perduoti Šilutės rajono savivaldybei – beveik 7,4 tūkst., Šalčininkų rajono savivaldybei – 6,7 tūkst. Mažiausiai jų tektų Visagino (115) ir Birštono (151) savivaldybėms.

Tuo metu didžiausi sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotai būtų perduoti Šilutės rajono (34,8 tūkst. ha) ir Zarasų rajono (beveik 23 tūkst. ha) savivaldybėms. Mažiausias tokios žemės plotas numatytas Visagino savivaldybei – 699 ha.

Ministerijos teigimu, nutarimo projektas parengtas įgyvendinant praėjusių metų gruodį Seimo priimtus Žemės įstatymo pakeitimus. Pagal juos nuo 2027 m. sausio 1 d. savivaldybės patikėjimo teise valdytų ne tik miestų ir miestelių teritorijose, bet ir kaimiškose vietovėse esančią valstybinę žemę, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

Savivaldybėms nebūtų perduodama žemė, kuri jau patikėta kitiems subjektams, taip pat krašto apsaugai, valstybės funkcijoms ir strateginiams projektams įgyvendinti skirti plotai.

Tarp išimčių numatyta žemė, reikalinga karinio kontrmobilumo priemonėms pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi, Kauno oro uosto veiklai, gamtos ir kultūros paveldo apsaugai.

Savivaldybėms taip pat nebūtų perduodami valstybei svarbiems „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ projektams, „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos projektui bei regioninės svarbos projektams skirti žemės plotai.

Išimtys taip pat būtų taikomos Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai, valstybinės svarbos energetikos objektams, Valstybinių miškų urėdijai numatytai perduoti žemei bei rezervuotiems investiciniams valstybinės žemės sklypams.

Vis dėlto savivaldybėms būtų perduodama ir užteršta, apleista ar bešeimininkių statinių bei atliekų turinti valstybinė žemė.

Aplinkos ministerijos teigimu, savivaldybių išlaidos, susijusios su tokios žemės priežiūra, galėtų būti kompensuojamos iš joms tenkančios mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dalies, naudojamos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosioms programoms finansuoti.