J. Cvilikienės teigimu, tokių apklausų tikslas – suprasti, kaip padėti žmonėms pasirūpinti finansiniu saugumu. Komentuodama, kokie žmonės save priskiria vidurinei klasei, specialistė mini, kad dažniausiai tai didmiesčių gyventojai, jaunesni dirbantys žmonės, dažnai – vyrai. Ji atkreipia dėmesį, kad ir kitos apklausos rodo, jog vyrai dažniausiai savo finansinę situaciją vertina geriau nei moterys.

Apklausos dalyviams buvo užduotas ir kitas klausimas: kiek, jų nuomone, Lietuvoje yra vidurinės klasės atstovų. Respondentų manymu, šiai klasei priklauso 44 proc. šalies gyventojų.

„Iš apklausos matyti, kad kuo žmonės jaunesni, tuo optimistiškesni. Pvz., 18–25 m. amžiaus respondentai mano, kad net 59 proc. gyventojų galėtų būti vidurinė klasė. Vyresni sako, kad tokių yra apie 40 proc.“, – apklausos duomenis pristato „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad ši apklausa – subjektyvi. Specialistai taip pat vertina žmonių pajamas, o jų augimas rodo, kad objektyviai vidurinė klasė galėtų būti netgi didesnė.

„Net 58 proc. dirbančiųjų galėtume priskirti prie gaunančiųjų vidutines pajamas. Bet klasė nėra tik pajamos. Saugumo jausmas, pasiruošimas netikėtiems įvykiams, būsto turėjimas, galimybė keliauti, santaupų turėjimas – tai vidurinės klasės atributai“, – patikslina J. Cvilikienė.

Ji pabrėžia, kad pajamų rodiklis be išlaidų rodiklio praktiškai nieko nesako.

„Gali būti ir taip, kad vieniša motina, uždirbanti pusantro tūkstančio, turinti du vaikus, gali būti arti skurdo rizikos. Žmonės, kurie priskyrė save vidurinei klasei, nurodė, kad jų pajamos yra maždaug 500–700 eurų vienam šeimos nariui „į rankas“. Tie, kurių pajamos aukštesnės, priskyrė save aukštesnei klasei“, – sako „Swedbank“ specialistė.

Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas prof. Boguslavas Gruževskis sako, kad ši apklausa parodo, jog gerovė Lietuvoje didėja, tačiau, pabrėžia jis, ji auga netolygiai. Taip pat jis sako, kad svarbu kalbėti ne tik apie pinigus, bet ir apie bendrą gyvenimo lygį, apie galimybes uždirbamus pinigus prasmingai panaudoti.

„Vakarų kultūros laikosi nuostatos, kad valstybėms tikslinga turėti bent 50 proc., o geriau – net 60 proc. vidurinės klasės atstovų. Tai garantuoja visuomenės stabilumą. Lietuvos rezultatas džiugina, tačiau žiūrint į pasaulio tendencijas, nelygybė auga. Paradoksas, nes dabar nelygybė yra didesnė nei buvo XVIII a. Tai didelis pavojus visuomenėms“, – akcentuoja profesorius.

Jis pasakoja, kad dar po Pirmojo pasaulinio karo dokumentuose buvo užfiksuota, jog jei nesugebėsime užtikrinti socialinės harmonijos, nepavyks užtikrinti ir ilgalaikės taikos. Socialinė harmonija, jo teigimu, tai adekvatus pajamų paskirstymas.

„Swedbank“ duomenys rodo, kad 55 proc. gyventojų kaupia finansines atsargas senatvei, 24 proc. planuoja tai daryti. Investuojantys daugiau ar mažiau „laisvų“ lėšų teigia 51 proc. gyventojų. J. Cvilikienė informuoja, kad 70 proc. Lietuvos gyventojų gyvena nuosavame būste be paskolos, dar 20 proc. – su paskola. Be to, lietuviai turi rekordinį indėlių kiekį, lyginant su ES.

Nepaisant šių pozityvių skaičių, kalbant apie socialinę harmoniją ir tolygų pajamų paskirstymą, dėl visuomenės senėjimo ateityje gali kilti iššūkių ir vidurinė klasė gali nebeaugti taip sparčiai.

J. Cvilikienę neramina, kad neturime tvarios pensijos kaupimo sistemos. Visgi ji tikisi, kad dabartinė karta yra finansiškai raštinga ir sugebės apsirūpinti taip, kad senatvėje galėtų gyventi oriai.

„Swedbank“ atlikta apklausa atskleidė dar vieną įdomų aspektą: save elitu laikančių respondentų dalis nesiekia net 1 proc. (0,4 proc.). Visgi prof. B. Gruževskis mano, kad taip yra nebūtinai dėl per menkų pajamų.

„Elitas – tai ne geresnis automobilis, kurį matote mieste. Mes atbukinome savo suvokimą apie gyvenimą ir jo turinį. Nebesuvokiame, kas yra orus gyvenimas. Keliaujame į kitas šalis vien tam, kad galėtume parodyti nuotraukas kitiems. Elitas – tai gyvenimo būdas, o ne turtai ir ne daiktai. Elitiškumas yra širdyje“, – įsitikinęs profesorius.

Kalbėdamas apie tai, ką reikia daryti, kad vidurinė klasė sėkmingai augtų, jis sako, kad būtina tobulinti finansinius mechanizmus.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: