SMULKIOSIOS ĮMONĖS NEPAKELIA BIUROKRATINĖS NAŠTOS: NET MENKIAUSIOS SKOLOS DAŽNAI BAIGIASI BANKROTAIS

Lietuvoje ekonomikai smunkant, kai kuriems pramonės sektoriams stojant, palūkanoms augant Lietuvos smulkiojo verslo atstovai sako, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), „Sodra“ ir net valdžia galėtų susirūpinti ir atsisakyti skolų išieškojimo tvarkos, kuri gali labai greitai sužlugdyti mažas įmones. Už menkiausią skolą įšaldomos visos sąskaitos. Apie tai, kokia yra situacija, LNK žurnalistas kalbėjosi su Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininke Dalia Matukiene.

– Iš tikrųjų, aš net negalėčiau pasakyti, kad situacija yra labai neteisinga. Bet esmė yra tokia, kad šiandien yra veikiančios įmonės, kurios turi bent vieną darbuotoją, jų šiandien dienai yra 108270 vienetų. Apie 70 tūkst. įmonių yra nuo vieno iki keturių darbuotojų. Ir šita situacija, kai įmonėj dirba vienas arba keturi darbuotojai, jeigu ji susiduria su tam tikrais sunkumais, gauti skolų atidėjimą iš VMI ar „Sodros“ yra be galo sudėtinga. Todėl, kad pačiam užsipildyti, susitvarkyti visus dokumentus reiškia, kad turi mesti visus darbus mažos įmonės, nes samdyti buhalterius yra labai brangu. Ir tada ta skola tęsiasi dažniausiai dar baigiasi įmonės bankrotu.

– Tai kas tuomet įvyksta, jeigu yra bent menkiausia skola? „Sodra“ arba VMI užblokuoja visas sąskaitas?

– Taip, užblokuoja visas sąskaitas, ne vieną kurią nors sąskaitą. Ir jeigu neatsiskaitoma per tam tikrą nurodytą laiką, savo dalį pasiima ir antstoliai. Suprantat, pačiam mažiausiam verslui tai yra nepakeliami dalykai. Tuo tarpu, kai tos didžiosios įmonės turi finansų direktorius, turi visas komandas ir jiems atsidėti savo dideles skolas nėra labai sudėtinga. Mano žiniomis, jeigu tie duomenys yra teisingai, šiandien dienai Lietuvos įmonių skola „Sodrai“ yra 71 mln., o atidėtų dar papildomai yra 61 mln. Tai yra dideli skaičiai, iš tikrųjų, ir didelis skaičius įmonių, kurios susiduria su šitais sunkumais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūs minėjote, kad mažų įmonių yra apie 70 tūkst. Lietuvoje, įmonių, kurios turi mažai darbuotojų. Kiek iš jų turi vieną ar kitą skolą, kiek iš jų turi tokių problemų su užblokuotom sąskaitom?

– Iš tikrųjų, Lietuvoje su šita statistika yra nepaprastai sudėtinga ir tikrai nei „Sodra“, nei mokesčiai šitomis žiniomis nesidalija. Kiek mus pasiekė informacija, šiandien vidutiniškai kiekviena įmonė, jeigu skaičiuoti, yra skolinga 656 eurus. Lyg ir nedaug, ar ne? Bet kai tam tikras sąskaitų užblokavimas pasiekia įmonę, jinai nebegali visiškai veikti. Tai mūsų pasiūlymas, kurį mes tikrai keletą metų jau teikiam, yra tiesiog palikti įmonei tam tikrą dalį neužblokuotų lėšų ir blokuoti tik vieną sąskaitą. Tam, kad įmonė vis tiek galėtų atsiskaityti su savo darbuotojais. Nes dabar priimtam nemokumo įstatyme yra nemažai spragų, kurios leidžia dažniausiai dideliems ir protingiems... Nesakau, kad mažųjų įmonių vadovai yra kažkokie kitokie, bet jie tiesiog nebepajėgia panešti visos tos biurokratinės naštos ir dėl to mes sakom, palikit tą dalį, kuri praeito mėnesio išsimokėjimai buvo ir tik tada tą dalį blokuokit.

Nesakau, kad mažųjų įmonių vadovai yra kažkokie kitokie, bet jie tiesiog nebepajėgia panešti visos tos biurokratinės naštos.

– Kokios jūs tuomet reakcijos sulaukiat iš „Sodros“ ir VMI, kai kalbat apie šias problemas smulkaus verslo vardu? Nes visi „Sodros“ ir VMI paaiškinimai, kuriuos aš radau yra tokie, kad jie nesielgia labai žvėriškai ir galima atidėti tuos mokėjimus. Kai jūs pasakote apie šitas problemas, ar jūs sulaukiate kažkokios reakcijos arba atjautos?

– Na, nežinau, ar sulaukia įmonės atjautos, nes aš girdžiu įmonių skundus, kai jos turi tam tikrų problemų. O iš tikrųjų su VMI mes labai glaudžiai bendradarbiaujam ir tos problemos, kurias mes keliam yra vienaip ar kitaip sprendžiamos. Bet, matyt, čia vis tiek ne vien „Sodros“ ir mokesčių institucijų problema, čia yra ir Seimo problema, ir jie turėtų galvoti, kas bus, jei sustabdysim tam tikras įmonių veiklas, o jų kuo toliau, tuo daugiau. Nesakau, kad didėja tas bankrotų skaičius, iš tikrųjų jis yra maždaug, mūsų žiniomis, stabilizacijos stadijoj. Bet net jeigu, sakykim, mieste bankrutuoja dvi ar trys įmonės, kurios turi apie 200 darbuotojų, tai valstybei ir kiekvienai šeimai, kurią paliečia šita problema, yra labai skaudus smūgis. Nes tada įsijungia kiti mechanizmai ir reikia tiems darbuotojams mokėti socialines išmokas. Ir tada, kažin, kas geriau – ar iš tikrųjų padaryti lengvesnį tą atidėjimo procesą, ar palikti tam tikrą dalį lėšų tose jau sunkumų patiriančiose įmonėse, ar tiesiog tą įmonę pastūmėti į bankrotą ir siūlyti jos darbuotojams tapti socialiai remtinais žmonėmis. Kaip sakau, tiek Seimo, tiek Vyriausybės, tiek ministerijų turėtų būti klausimas, prognozė ir numatymas.