– Romai, vis dėlto sklando tokios nuotaikos ir nuomonės, kad valstybė skriaudžia pati save. Jūs pritariate tokiai nuomonei?

Romas: Tikrai taip. Aš dar gal pasakyčiau kitaip. Lietuva yra katalikiška, krikščioniška valstybė. Lenkai – dar labiau krikščioniška valstybė. Mes pripratę, kad dovanos būna per Kalėdas: kažkas jų atneša, mes duodam, gaunam. Tai Lietuva lenkams dovanas duoda visus metus. Mes pasikėlėm akcizus savo, kuro neperkam. Iš pravažiuojančio transporto nieko neuždirbam iš tranzito. Pieno perdirbėjai ir vežėjai kainą pieno didina, miltų taip pat. Viskas brangu.

– Ir reikia žiūrėti plačiau, ar ne? Ne tik kad mes padovanojome lenkams, bet dar ir patys savo kainas pasikėlėm.

Romas: Mes padarėm vienu ėjimu du žingsnius: lenkams padėjom, valstybę nuskriaudėm ir padidinom kainas viduje. Ar tai išmintinga? Galvočiau, kad ne. Ar tai atleistina versle? Tai vadinasi labai neatsargūs sprendimai, vedantys prie bankroto, o valstybė, matyt, negautų pajamų, kurios irgi kažkur prapuola. Valstybė negali taip veikti.

– Vis tiek bandyta mąstyti, ką reikėtų daryti. Kaip sako, nebūtina gyventi klaidoje, jeigu nuspręstume. Bet ar klaidą, jūsų akimis žiūrint, ruošiamasi taisyti ar ne?

Romas: Tai mes tą klaidą siūlėm keisti nuo pat pirmo ketvirčio, nuo pat pirmų mėnesių, matydami, kad taip yra. Gal pirmas ketvirtis dar reikalingas buvo palaukti, gal čia lenkai padidins parašę. Sutinku su tuo, kad dyzelino kainų skirtumas dabar yra apie 10 euro centų. Ir skaičiuokim, kad kiekvienas vilkikas, įmonė, kuri dirba Lietuvoje ir važiuoja per Lenkiją, užpila per mėnesį apie 3000 litrų. Tai 3000 litrų iš 10 centų – tai reiškia 300 eurų nuo vieno automobilio. Padauginkim iš automobilių kiekio ir sužinosim pinigų sumą. Tai yra įmonės sutaupoma. Kitas dalykas – valstybė negauna PVM ir akcizo. Nes tą kurą pirkdami Lenkijoje, vežėjai, kad ir kaip mylėtų savo valstybę, vis tiek konkuruojame, ir mes visada žiūrėsim sutaupyti ten, kur galima pigiau įsipilti – ten ir pilsimės. Tai pildami kurą Lenkijoje, mes nemokam PVM, ten viskas parduodama be PVM, o paskui PVM susitvarko kitos įmonės. Šiai dienai kuro kortelių išduodančių įmonių Lietuvoje yra gal 10-12, kurios sako, tik pirk, tik laiku atsiskaityk, ir yra visos tos sąlygos. Padaryta klaida, kurios negalima buvo daryti. Reiškia, mūsų argumentai verslo buvo per silpni, kad valdžios vyrų neįtikinom, jog reikia padaryti kitą sprendimą.

– O gal įtikino moteris, kaip jums atrodo, Birute?

Birutė: Žinot, peržiūrėjus devynių mėnesių statistiką, skaičiai kalba patys už save ir aš pritariu vežėjams. Iš tikrųjų nesurinkta tiek, kiek buvo planuota, surinkta beveik perpus mažiau. Kadangi dabar biudžeto svarstymas perėjo – pagal statutą jis yra grąžintas Vyriausybei po vakar pateikimo Seime – ekonomikos komitetas perima būtent degalų akcizus. Tai mes pačiupinėsime praktiškai iš visų pusių. Manyčiau, kad galbūt pavyks įtikinti ir Vyriausybę. Jeigu pasiliktų tai, kas buvo suplanuota, tarkime, dar konservatorių Vyriausybės, tai dyzelino kaina būtų dar 10 centų didesnė negu šiandien. Manome, kad tikrai nėra prasmės likti tokioje klaidoje. Dabar Vyriausybė siūlo nedidinti vadinamosios anglies dvideginio dedamosios, bet siūlo didinti tą pastoviąją dalį. Tai reiškia, kad prie šiandieninės kainos dar prisidėtų 4 centai už litrą.

– Tai dideli pinigai?

Birutė: Nemaži pinigai. Iš tikrųjų pritariu, nes vis dėlto pagrindiniai vartotojai yra tie tranzitiniai vilkikai. Jei jie, pasinaudodami kainomis, kaip automobiliai, važiuoja į Lenkiją – čia jokia paslapti. Juolab, kad pagal statistiką degalų vartojimas Lietuvoje sumažėjo 209 mln. litrų. Statistika kalba pati už save. Mes tikrai ekonomikos komitete apsvarstysim iš visų kampų ir labai gerai, kad kviečiate ministrą – jam reikia parodyti skaičius. Iš kitos pusės, žiūrėkite, ką sako biudžeto komiteto pirmininkas. Mes visi sutinkame, kad mums reikia didesnio biudžeto gynybai. Tie 5,3 proc. nuo BVP jau yra tiesiog įkalti į akmenį ir reikia iš kažkur juos surinkti. Kaip sako biudžeto komiteto pirmininkas, ir statistika tai rodo: vis dėlto buvo surinkta, palyginus su 2024 metais, per 9 mėnesius 8 proc. daugiau akcizų iš dyzelino. Suprantate, mes esame tarp girnų – turime tenkinti valstybės socialinius poreikius, nes ir gydytojai, ir mokytojai, ir kultūros darbuotojai reikalauja didesnių atlyginimų, pareigūnai taip pat, o iš kitos pusės mus spaudžia įsipareigojimas gynybai.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:

– O kokiais argumentais bandytumėte įtikinti, kad reikia keisti arba ne?

Birutė: Reikia žiūrėti skaičius, statistiką ir, tiesą sakant, tas akcizo didinimas nepasiteisino, nedavė tokių rezultatų. Kaip sako vežėjai, mes pildome Lenkijos biudžetą, o tai nėra gerai.

– Bet, kaip suprantu, socialdemokratai – didžiausia partija – nėra pati vieninga šiuo klausimu. Jūs turite tokią nuomonę, Algirdas Sysas kitaip gal mąsto…

Yra klasikinė teorija – Laffero kreivė: kai pradedi didinti mokesčius ir efektas mažėja, o galiausiai, padidinus per daug, gali surinkti net mažiau. 

Birutė: Žinote, kiekvienas nori, jog į biudžetą suplauktų daugiau lėšų. Buvo vienas matymas. Mes kviesimės ministrą į Ekonomikos komiteto posėdį, rimtai susėsime pasvarstyti ir, sakyčiau, optimaliausias sprendimas būtų apskritai nieko nekeisti – tai, ką turime šiandien, palikti ir nieko nedaryti: nei dedamosios, nei pastoviosios dalies didinti. Jeigu jau Vyriausybė labai tvirtai bus apsisprendusi, tada žmonės tegu išgirsta – dyzelinas brangs 4 centais už litrą. Tai būtų ta kaina, kurią mokėtume dėl gynybos biudžeto.

– Bet čia jau viršutinė riba – 4 centai?

Birutė: Tai, ką pateikė Vyriausybė. Aišku, priklauso nuo to, kokios bus naftos kainos biržoje – dar pamatysime.

– Mariau, ekonomisto požiūris į tai, kas čia buvo pasakyta.

Marius: Požiūris labai paprastas. Ketvirčiu pakelti akcizą reiškia, kad verslas iš esmės buvo išstumtas iš Lietuvos. Ir prie tų šimtų milijonų eurų, kuriuos išleidžia lietuviai, pirkdami dešrą ir alų Lenkijoje, dabar dar ir kuras prisideda šimtais milijonų eurų. Tai reikšminga pinigų suma. Labai gaila, kad tie pinigai iškeliauja iš Lietuvos ir nebesisuka Lietuvos sistemoje. Nes, vėlgi, įvairiais aspektais galime žiūrėti: lietuviai Lenkijoje išleidžia pinigus ar Ispanijoje nusiperka butą – pinigus mes ištraukiame iš Lietuvos. Mūsų nedraugai tikrai norėtų, kad kuo daugiau kapitalo trauktųsi į išorę. Dabar kitas kritinis taškas – tolimesnis akcizų kėlimas didina atstumą nuo Lenkijos. Latvija taip pat šiek tiek didins akcizą, bet mažiau negu Lietuva. Tai skirtumas irgi kažkoks susidarys. Vadinasi, visas akcizų krūvis, jei bus pakeltas pagal planą, guls ant vietinių gyventojų, tų, kurie naudoja dyzeliną. Tai yra mokestis privačiam sektoriui, privatiems žmonėms. Tik jiems jis bus padidintas, nes verslo čia praktiškai nebeturime. Nes sutikime – dabartiniai 10 centų, potencialūs 14 centų kitais metais – iš esmės nieko nekeičia. Dar kas svarbu – šiandieninės valdžios iš tiesų priprato didinti mokesčius ir gauti vis didesnes pajamas. Tai tęsėsi praktiškai 10 metų. Įsivaizduokime, Lietuvos biudžetas kasmet, prie įvairių valdžių, gaudavo nuo vieno iki dviejų milijardų papildomų lėšų viršplaninių, tų, kurios nebuvo numatytos. Mes jas tiesiog sugebėjome pravalgyti – nenukreipti gynybai ar kitur. Aišku, reikėjo skirti socialinėms reikmėms, sveikatai, mokytojams ir t. t., bet mes nesugebame suvaldyti biudžeto. Tas etapas, kai didini mokesčius ir vis daugiau surenki, baigėsi. Yra klasikinė teorija – Laffero kreivė: kai pradedi didinti mokesčius ir efektas mažėja, o galiausiai, padidinus per daug, gali surinkti net mažiau. Ta rizika yra. Tai situacija įtempta. Ne tik dėl šių degalų akcizų – tas pats liečia tabako, alkoholio akcizus. Ten matome vartojimo kritimą. Tabako pavyzdys – kas ketvirta cigaretė yra kontrabandinė. Klausimas, kaip ji pasiekia Lietuvą, bet esmė ta, kad mokesčių srityje prarandame komfortą juos didinti.