– Netrukus langas, kada gyventojai galės pasiimti antros pakopos pinigus, atsidarys. Valdžia tikisi, kad pasitrauks nedaug žmonių, bet ar jūs matote kažkokią aiškią komunikaciją, ką žmonėms daryti su antros pakopos pensijų pinigais?

– Aš asmeniškai nematau aiškios komunikacijos, ką reikia daryti antroje pakopoje – ar reikia pasitraukti ir kokios yra pasitraukimo sąlygos. Kai yra toks neaiškumas, aš gyvenime naudoju tokią formulę „follow the money“. Pasižiūriu, kas iš tikrųjų planuojama daryti, koks yra realus valdžios planas, o tas planas atsispindi valstybės biudžete. Aš ten matau tokį planą, kad pasitrauks tikrai daug žmonių. Komunikacija yra pakankamai neaiški. Kiek pats įsigilinau, maždaug situacija tokia, kad šiandien, jeigu tu, pavyzdžiui, esi sukaupęs 10 tūkst. eurų savo antroje pakopoje, gali atsiimti apie 60 proc. Vėlgi, priklausomai nuo to, kiek esi sukaupęs. Bet gali atsiimti apie 60 proc., o 40 proc. padovanosi valstybei, „Sodrai“ ir dar kažkam. Tas yra įvardinama švelniau, bet iš esmės tai yra turbūt atidavimas valstybei.

– Ar yra blogai tai, kad žmonės pasitrauks ir, kaip liaudyje sako, prisipirks šaldytuvų? Nes iš principo juk tai yra tavo pinigai.

– Taip. Man kas labai nepatinka Lietuvoje – turbūt tai, kad čia formuojama nuomonė, jog žmonės yra finansiškai neraštingi ir negeba valdyti savo finansų. Su šia nuomone kategoriškai nesutinku. Ypač kalbant apie senjorus arba pensininkus, kurie valdo savo biudžetus. Mano asmenine nuomone ir kiek esu susidūręs, pensininkai yra tie žmonės, iš kurių reikėtų imti pavyzdį, kaip valdyti finansus. Vieni gauna 800, kiti 600, kiti 400 eurų pensijos ir visada sudeda balansą: kiek pajamų gauni, tiek ir išleidi. Arba išlaidos būna mažesnės negu pajamos. Ir paradoksalu, bet tai yra priešingai negu valstybė, kuri gauna ženkliai mažiau pajamų, negu išleidžia, ir nuolat turi biudžeto deficitą. Man iš finansų pusės labai įdomu, kad tie žmonės, kurie nesugeba susiderinti savo biudžeto, duoda patarimus tiems, kurie tą daro profesionaliai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet čia yra dvejopa situacija ir jausmai, kalbant apie antrąją pakopą. Emocinis pasitraukimas – „mano pinigai, aš jų šeimininkas, ką noriu, tą darau, pagaliau man juos atiduoda“. Pragmatiškas, kaip jūs sakot, tau atiduoda tik dalį pinigų, dalis keliauja į „Sodrą“, kitaip tariant, į valstybės biudžetą. Ką reikėtų daryti?

– Aš suprantu žmonių emociją. Iš kur ji kyla? Aš pats dirbu su „Sodros“ antros pakopos fondais nuo 2003 metų, nuo tada, kai prasidėjo antra pakopa. Pamenu, kai įtikinau žmones pasirašyti antros pakopos sutartis ir jie pasirašė. Pažadas tada buvo, ką žadėjau kaip kompanijų atstovas, – kad priedas prie pensijos bus apie 20–30 proc. Šiandien, jeigu tavo pensija yra apie 600 eurų, tai apie 200 eurų priedas maždaug turėjo būti. Žmonės šiandien natūraliai nusivylę, nes priedai nėra tokie, kokie buvo pažadėti. Jie tai pamena, todėl nusivylimas didelis. Mačiau kelias apklausas, kur apie 50 proc. arba daugiau žmonių nori pasitraukti iš antros pakopos, tai natūralu – žmonės nusivylę.

Tai natūralu – žmonės nusivylę.

– Vieni sako, kad nieko čia neįvyks, bet kiti teigia, kad ši reforma iš principo yra antros pensijų pakopos pabaigos pradžia. Pritariat ir ar tikrai „Sodra“ užtikrins mums pensijas?

– Šiandien faktas yra toks, kad turime 650 tūkst. pensininkų, kurie jau yra pensijoje, o antros pakopos priedus gauna keli tūkstančiai žmonių. Iš esmės šiandien antroje pakopoje turime tik kaupimą, o ne išmokas. Įeiti gali, o išeiti labai sudėtinga. Man atrodo, kad antra pakopa, kuri buvo suplanuota 2003 metais, žlugo 2010 metais, kai įmokos buvo sumažintos iki 1 proc. ir apie dešimtmetį beveik nedidintos. Dabartinė antra pakopa – naujas projektas, kur žmonės vėl gali apsispręsti, ar nori pakartoti tą nuotykį, kurį turėjo nuo 2003 metų, ar ne. Vyresni žmonės, kurie jau praėjo tą kelią, be abejo, nori pasitraukti ir pamiršti. O tie, kurie dar nepatyrė – jaunimas – dar turi didelius lūkesčius ir, manau, liks ir kaups. Čia tiesiog tokia istorinė patirtis.