– Tarptautinių santykių ekspertai teigia, kad D. Trumpas naudoja dar Makiavelio laikais išpopuliarėjusią „bepročio strategiją“, kuomet sukuriama situacija, kai neįmanoma nuspėti ir prognozuoti oponento elgesio, tad dėl baimės taikomasi prie jo ir jis laimi. Jūsų akimis, D. Trumpo atveju ši taktika pasiteisina?

– Manau, kad Amerikos prekybos partneriai perprato jų rinkos taktiką. Kalbant apie rinkas, S&P indeksas muša istorinius rekordus, nepaisant to, kad D. Trumpo administracija neseniai paskelbė ganėtinai didelius tarifus. Kitaip sakant, rinka jau nebijo tarifų rizikos tiek, kiek bijojo iš pradžių. Ir Lietuvoje, ir eurozonoje matome nemažą vartotojų pasitikėjimo atsigavimą. Tarifų rizika yra, jos nereiktų visiškai ignoruoti, bet didele dalimi rinka priprato.

– Rinkos prisitaikė prie nenuspėjamumo. O šalys? Matome labai skirtingų reakcijų. NATO partneriai išsigando ir sutiko su 5 proc. BVP gynybos finansavimui, Kinija turbūt visiškai neišsigando. Ką rodo šalių elgsena?

– Skirtingos šalys laikosi skirtingos derybų taktikos. Laimi tie, kurie nori eiti į kompromisą su D. Trumpo administracija ir kurie ant stalo deda nišines kortas. Pavyzdžiui, Kinija – jie ant stalo padėjo retųjų metalų eksporto ribojimą ir draudimus. D. Trumpo administracija buvo priversta sulėtinti tempą ir derėtis su Kinija. Kitas pavyzdys – Japonija. Jie derėjosi ganėtinai agresyviai, nebuvo linkę ieškoti kompromiso ir finale gavo ganėtinai didelius tarifus, bet manau, kad galų gale JAV ir Japonija susitars, dabartiniai tarifai laikini. Trečias pavyzdys – ES. Matome, kad kompromiso siekimas per derybas atsiperka. D. Trumpas išlaiko griežtą retoriką tarifų atžvilgiu, bet panašu, kad jo tikslas – susitarti.

– JAV paskelbė, kad nuo rugpjūčio 1 d. taikys naujus tarifus. Kaip manote, jie sieks 20, 30 proc., kaip norėtų JAV, ar bus atidėti?

– Mano prognozė, kad bus taikoma 10 proc. tarifas viskam, išskyrus kelis sektorius, kurie Amerikai jautrūs. Panašu, kad automobilių eksporto tarifas bus 25 proc., metalų (plieno, aliuminio, vario) – 50 proc., vaistų ir farmacijos gaminių tarifas, tikėtina, sieks 200 proc., bet bus taikomas metų ar pusantrų pereinamasis laikotarpis. Manau, kad Europa išsiderės šiems sektoriams nuolaidų. Jei tarifai bus taikomi, tai, tikėtina, tik pasiekus tam tikrą limitą, o ne nuo pirmosios prekės. Taip pat manau, kad kai kurie sektoriai gaus išimčių. Pavyzdžiui, alkoholio sektorius, ypač brangesnis alkoholis. Tikėtina, kad nemažai nuolaidų gali gauti aviadetalių gamintojai.

– Kur silpniausios D. Trumpo vietos? Ar ES turi kuo į tai atsakyti?

– Aš pastaruoju metu atsargiai žiūriu tiek į vienos, tiek į kitos pusės agresyvią retoriką. Manau, kad abiem pusėms apsimoka susitarti. 15 proc. tikimybė, kad nesusitars. Už agresyvios retorikos slypi noras pasiekti susitarimą. D. Trumpas turi kelias silpnas vietas. Pirmoji – akcijų rinka, jam labai svarbu, kad Amerikos akcijų rinka kiltų, nes tai siejasi su pensijų sistema. Antroji – ekonomika, darbo rinka ir infliacija, kadangi kitų metų lapkritį JAV vyks vidutinio termino rinkimai. Trečioji – Amerikos valstybinės obligacijos. Nemaža JAV skolos dalis yra užsieniečių rankose, nemažai užsienio bankų investuotojų perka JAV skolas ir tai yra rizika.

D. Trumpas turi kelias silpnas vietas.

– Jau netrukus bus svarstomas naujas ES biudžetas. Koks Jūsų įspūdis, ko galima tikėtis?

– Mano manymu, ES ir eurozona tarifų problemą išspręs per didesnes išlaidas, ekonomikos augimą ir ekonomikos skatinimą. Manau, tai svarbiausias dalykas. Tikėtina, kad skatinimas nebus toks tiesioginis, kaip buvo kovido metu. Didelė pinigų dalis bus nukreipta į infrastruktūrą ir gynybą, bet vis tiek papuls ir į kitus sektorius. Europos centrinis bankas prognozuoja, kad eurozonos BVP kitąmet padidės 1,1 proc.

– Pasigirsta nuomonių, kad Europa nebėra ryškus ekonominės galios centras, kad investicijos palieka Europą. Kaip vertinate Jūs – Europa silpsta ar stiprėja?

– Europa turi problemų, kurias svarbu spręsti, bet nemažai tokių kalbų tėra tiesiog agresyvi komunikacija. Per savo karjerą pastebėjau, kad dažniausiai tokios agresyvios kalbos, kalbant apie ekonomiką, nepasitvirtina. Prisiminkime, kas buvo kalbama apie dujų kainas Europoje, kai prasidėjo karas Ukrainoje. Daug ekspertų sakė, kad dujų kainos niekad nesumažės, bet tai nepasitvirtino. Arba rinka Amerikoje. Nukrito 20 proc., o dabar 20 proc. pakilo. Šios kalbos neturi fundamentalaus pagrindo. Manau, kad kitąmet eurozonos ekonomika gali labai stipriai nustebinti. Žinoma, rinka nenumato žaibiško augimo, bet labai svarbu, kad matomas nuoseklus didėjimas. Tiesa, egzistuoja ir rizika – infliacijos grįžimas.

– Kaip šioje situacijoje atrodo Lietuva?

– Lietuva lieka stipriausia Baltijos regione, ekonomikos tinklas vienas stipriausių eurozonoje. Pirmą ketvirtį BVP didėjo virš 3 proc. Latvijoje ir Estijoje mažėjo 0,3 proc. Estijos ekonomika toliau kenčia dėl skolos ir mažėjančios palūkanos dar nespėjo išjudinti vartojimo. Latvija turi iššūkių su vidaus vartojimu, bet jų pramonė neblogai atsigauna. O Lietuvoje visi pagrindiniai sektoriai arba atsigauna, arba auga. Po truputį atsigauna transporto sektorius iš tikrai labai žemo lygio, sparčiai atsigauna nekilnojamojo turto (NT) ir statybų rinka. Pagal NT sandorių skaičių augimas primena pokovidinį piką. Pramonė ir mažmeninė prekyba muša rekordus, atmetus kainų poveikį. Lietuvos ekonomiką tempia labai daug sektorių.

– O kaip yra su nedarbo rodikliai, kodėl jie tokie aukšti?

– Darbo rinkos atsigavimas šiek tiek vėluoja. Manau, kad esant dabartiniam neapibrėžtumui, įmonės neskuba kurti darbo vietų, kol nežino, kokia bus galutinė tarifų politika ir koks bus Europos Komisijos atsakas. Tačiau problema – ir struktūrinė. Aukštą nedarbo lygio dalį sudaro ilgalaikiai bedarbiai. Taigi problema ne tik kaip mažinti nedarbą, bet ir kaip motyvuoti ilgalaikius bedarbius sugrįžti į darbo rinką. Dabar ekonomikos ciklas ganėtinai spartus, tad nedarbo lygis turėtų mažėti.

– Kokius reikšmingiausius rizikos rodiklius Lietuvai matote?

– Manau, tarifai. Rizika ta, kad trumpuoju laikotarpiu mūsų pramonės ciklas taps šiek tiek silpnesnis, nes avansinis eksportas iš Vokietijos į JAV netrukus pasibaigs. Tai gali laikinai sulėtinti eurozonos pramonę. Pagal BVP Lietuva yra gana arti Vokietijos, tad tarifai mums jautrus klausimas. Didžiausia rizika išlieka eksporto rinkoje, bet ne JAV, o Vokietijos eksporte.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: