Ar už potvynio padarytą žalą mokamos draudimo išmokos?

– Pradėkime nuo to, ar už potvynį iš viso yra mokamos draudimo išmokos, o gal tai yra vadinamasis force majeure?

– Kad suprastume, draudimo išmoka mokama už staigų ir netikėtą įvykį. Jeigu potvynis yra staigus ir netikėtas, jo nebuvo tikėtasi, tuomet tai yra draudiminis įvykis. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad, deja, žmonės, gyvenantys Rusnėje, kur potvyniai kartojasi kasmet, negali apsidrausti nuo potvynio rizikos, nes ten potvynis nėra netikėtas – tai pasikartojantis reiškinys. Esminis dalykas gyventojams, gyvenantiems potencialiai užliejamose teritorijose, yra bendrauti su savo draudikais ir išsiaiškinti, ar jie nepatenka į pasikartojančios rizikos zoną.

– Kaip skaičiuojama ta rizika? Jeigu, tarkime, prie Kauno gyventojai perspėjami, nors ten potvynio nebuvo dešimtmečiais, kur tokie gyventojai patenka – į tą pačią grupę kaip Rusnės gyventojai ar ne? Ir jeigu gyventojai iš anksto perspėjami miesto, kad bus potvynis, ar draudikas gali sakyti, kad jie žinojo ir galėjo pasiruošti?

– Pats žinojimas nieko nereiškia. Svarbiausia, kad įvykis būtų staigus ir netikėtas, kad niekas nesitikėjo, jog ten įvyks potvynis. Yra sudaryti potvynių žemėlapiai – Hidrometeorologijos tarnyba yra suklasifikavusi teritorijas pagal riziką. Rekomenduočiau gyventojams, taip pat ir tiems, kurie planuoja pirkti turtą, pasitikrinti, ar jų gyvenamoji vieta nepatenka į didelės rizikos teritoriją. Bet kuriuo atveju reikia bendrauti su draudikais. Taip pat svarbu pirmiausia bandyti apsaugoti savo turtą, kad potvynis jo nesugadintų.

– Jeigu gyventojai pasirūpina apsauga, bet vis tiek patiria nuostolių, ar tada būtų išmokama draudimo išmoka?

– Kaip minėjau, jeigu tai staigus ir netikėtas veiksmas, o toje teritorijoje potvyniai nėra pasikartojantys, tuomet tai yra draudiminis įvykis. Tačiau jeigu toje pačioje vietoje potvyniai vyksta labai dažnai, rizika tampa beveik neišvengiama, artėja prie 100 proc., ir draudikas tokių nuolat pasikartojančių rizikų negali prisiimti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Yra dar toks sveiko proto principas. Jeigu gyventojas pirmame aukšte laiko labai brangų televizorių, nors galėtų jį perkelti į antrą aukštą, bet to nepadaro ir jis paskęsta, ar draudikas gali atsisakyti kompensuoti, sakydamas, kad žmogus galėjo apsaugoti savo turtą?

– Jeigu kalbame apie staigų ir netikėtą veiksmą, draudikas netampa detektyvu, kuris aiškinasi visas aplinkybes. Vis dėlto bendras principas toks, kad pirmiausia žmogus turi stengtis apsaugoti savo turtą. Tačiau ne visada tai įmanoma – galima būti išvykus, o potvynio žala gali būti didesnė nei tikėtasi. Draudimas yra paskutinė finansinės apsaugos priemonė. Žmonės turėtų elgtis atsakingai ir patys rūpintis savo turtu. Dabar matome, kad į situacijos valdymą įsitraukia ir savivalda, ir net kariuomenė – visi ruošiasi ir tikimasi, kad žala nebus tokia didelė, kaip prognozuojama.

– Kaip draudimo bendrovės vertins tuos žmones, kurie šiomis dienomis apsidraudė savo turtą?

– Draudimo bendrovės taisyklėse aiškiai nurodo, kada rizika prisiimama, o kada ne. Kai kuriose teritorijose gyventojams gali būti aiškiai pasakyta, kad draudikas negali prisiimti tam tikros rizikos. Jeigu turtas apdraudžiamas vietoje, kur rizika nelaikoma nuolatine, bet dėl klimato kaitos netikėtai įvyksta potvynis ar vandens užliejimas, draudikas tokią riziką prisiims ir žalą atlygins.

– Jeigu žmogus apsidraudžia būtent toje vietoje, kur jau kraunami smėlio maišai ir akivaizdu, kad yra rizika, o po savaitės ar kelių įvyksta potvynis – kaip tada?

– Pats faktas, kad kaupiami smėlio maišai, dar nereiškia, jog tai nuolatinė rizikos zona. Bet ar gali pasakyti, kad apsidraudė per vėlai ir išmokos negaus, ar jeigu šiandien apsidraudžiau ir rytoj potvynis, išmoką gausiu? Tokio laikotarpio nėra. Jeigu žmogus bandytų apsidrausti jau po įvykio, tai būtų nesąžininga. Tačiau jeigu apsidraudžiama prieš įvykį, net ir iš vakaro, draudimas galioja. Draudikas vertins, ar toje vietoje rizika yra nuolatinė, ar žmogus tiesiog, pamatęs informaciją žiniasklaidoje, nusprendė apsidrausti, o vėliau netikėtai įvyko nelaimė.

– Kokios galimos išmokos, ar yra nustatytos lubos, kaip jos apskaičiuojamos?

– Skirtingos bendrovės taiko skirtingus dydžius, tačiau pagrindinis principas – atstatomoji vertė. Sutartyje nurodoma, kiek lėšų reikia turtui atkurti tokios būklės, kokia ji buvo prieš įvykį. Pavyzdžiui, po gaisro Viršuliškėse draudimo bendrovės pilnai atlygino ir finansavo turto atstatymą tiems žmonėms, kurie buvo apsidraudę.