Plačiau apie tai pasakojo vilnietis Artur Kirjakulov.
– Jūs sakote, kad niekam niekada nesakytumėte, jog baigti universitetą yra privaloma ir kad diplomas garantuoja didesnį atlyginimą ar sėkmingą karjerą. Kodėl?
– Apytiksliai taip, nes atėjo toks įsitikinimas, bent jau iš mano tėvų kartos, kad kiekvienas, baigęs mokyklą, turi toliau kilti karjeros laiptais link universiteto. Tuomet, kai baigi universitetą, jau tikrai turėsi gerą karjerą. Tiesa, kol kas, kaip teko įsitikinti, šis posakis neatlaiko kritikos. Matome, kad baigus universitetą, aukštuosius mokslus, gamtos mokslus, matematiką, inžineriją, su tam tikra sėkme tikrai galima pagerinti savo karjeros galimybes. Deja, jei paimtumėme statistinį vidurkį, tai neprideda tiek daug naudos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše;
– Savo socialiniuose tinkluose pasidalijote įrašu, kuriame lyginote darbo skelbimus. Kokie tai skelbimai ir kodėl nusprendėte juos palyginti?
– Tai buvo visai netikėtas atradimas. Tiesiog naršiau darbo skelbimus, susijusius su savo projektu ir pamačiau, kad yra gamtos mokslų pozicija, kuri man visai būtų įdomi, t. y. jaunesnysis biotechnologas. Pozicija man aiškiai per žema, bet tiesiog buvo įdomu pažiūrėti, kokie reikalavimai, kokia alga. Rašo, kad reikia bakalauro, bet gerai, jei yra magistras, metų patirtis laboratorijoje. Tai yra nemaži reikalavimai, ypač tokiai pozicijai. Ir tada – kasininko pozicija, kuriai reikia, cituoju, „mokėti lietuvių kalbą, būti vyresniam nei 18 metų“. Įdomiausia buvo tai, kad alga faktiškai identiška. Tai atrodo nelabai sąžininga, atsižvelgiant į pastangas ir reikalaujamą patirtį.
– Jūs esate mokslų daktaras. Ar jums atsipirko tie diplomai?
– Čia jau prasideda niuansai, nes labai sunku būtų įvertinti. Žinios, kurias įgijau, galima sakyti, gali būti panaudojamos ir vienoje, ir kitoje srityje. Vis tiek yra, tarkime, matematika, kaip tu mąstai, kaip apdoroji duomenis, kaip juos susirenki. Tai padeda faktiškai kasdien. Tiesa, jei žiūrėtume iš finansinės pusės, jei mano pozicija nebūtų finansuojama, tai iš viso yra aštuoneri metai. Aštuoneri metai, kai aš nedirbau, o studijavau. Jei finansiškai viską susumuotume, tuomet per visą savo karjerą maždaug iki pensijos išeičiau ant nulio. Būtina pabrėžti, kad ne tik baigęs mokslus turiu karjeros perspektyvų. Taip pat pradėdamas dirbti kitose pozicijose turėčiau karjeros perspektyvų. Jos yra skirtingos, bet tai nereiškia, kad negalėčiau užimti vadovo pareigų neturėdamas doktorantūros arba magistro laipsnio. Tiesiog tai būtų skirtingo pobūdžio darbai.
– Kokį kelią matote kaip tinkamiausią? Ką rekomenduotumėte mokiniams, kurie dar tik svarsto, ką daryti po mokyklos?
– Tikrai labai įdomus klausimas, ypač šiuo laiku, kai turime dirbtinį intelektą. Matome, kad vyksta kova tarp kompiuterio ir jaunesnių darbuotojų. Faktiškai, sakyčiau, yra du keliai. Vienas – jei tam tikra sritis yra įdomi ir yra galimybė ją studijuoti, tikrai verta eiti ir praleisti tą laiką universitete, nes tai yra kitokia patirtis, kuri tave ugdo kaip žmogų. Be to, bent jau išmoksti savarankiškumo arba pradedi jo mokytis universitete. Tiesa, jei žiūrėtume vien iš finansinės pusės, tuomet ne visi dėl tam tikrų priežasčių gali sau leisti studijuoti universitete. Niekas tokiu atveju netrukdo baigti profesinę mokyklą, įgyti tam tikrą specialybę ir toliau kilti karjeros laiptais. Karjerą galima padaryti daugiau ar mažiau visur, jei yra ambicijų ir matai aiškų kelią.
(be temos)