Apie ekonominio karo pasekmes plačiau pakomentavo „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
– Jūsų prognozė: kokio masto ekonominis karas gali kilti tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų?
Nerijus Mačiulis/LNK stop kadras
– Manau, kad šiuo metu nedaug ekonomistų gali tiksliai prognozuoti, kokius sprendimus priims D. Trumpas. Tiesą sakant, tikėtina, kad net pats D. Trumpas nežino, ką darys toliau. Jo sprendimai rodo didelį nepastovumą – pavyzdžiui, vos po inauguracijos buvo paskelbta apie importo tarifus Kanadai ir Meksikai. Iš pradžių jie buvo atidėti mėnesiui, vėliau įsigaliojo kovo pradžioje, bet po dviejų dienų buvo atšaukti ir vėl atidėti mėnesiui. Tokį svyravimą matome nuolat, todėl nėra aišku, ar tai tik derybinė taktika, ar jis iš tiesų tiki, kad importo tarifai skatins JAV ekonomikos augimą ir didins vartojimą, nesukeldami infliacijos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kol kas tarifai įvesti tik plienui ir aliuminiui, tačiau Europos Sąjunga jau atsakė importo muitais, kurie palies beveik 30 mlrd. dolerių vertės prekių importą iš JAV. Atsakomųjų priemonių ėmėsi ir Kanada. Tad D. Trumpui turėtų pamažu ateiti suvokimas, kad net ir būdama didžiausia pasaulio ekonomika JAV negalės vienašališkai įvesti muitų be pasekmių ir atsakomųjų veiksmų.
– Kaip Europai laviruoti per šį prekybinį konfliktą?
– Išrinkus D. Trumpą, buvo vilčių, kad jis sieks skatinti Europos Sąjungos šalių prekybą su JAV, parduodamas daugiau ginkluotės, suskystintų gamtinių dujų ar žemės ūkio produkcijos. Tačiau jo derybų stilius pasirodė esąs paremtas grasinimais, spaudimu ir tarifų įvedimu. Nors dar yra galimybė, kad Vakarų valstybėms pavyks susitarti, dabartinė įvykių eiga rodo, jog judame link vis gilesnio, pavojingesnio ir žalingesnio prekybos karo tarp JAV ir kitų pasaulio valstybių.
– Lietuvos bankas sudarė tris scenarijus, kaip skirtingi JAV tarifai ir atsakomosios priemonės 2025–2029 m. paveiktų Lietuvos ekonomiką. Prognozuojama, kad poveikis gali siekti nuo 0,2 proc. iki 1,3 proc. BVP mažėjimo. Kuris scenarijus jums atrodo tikėtiniausias?
– Šiuo metu labiausiai tikėtinas yra nedidelis BVP augimo sumažėjimas – keliomis dešimtosiomis procentinio punkto dalimis. Skaičiuodami poveikį darėme prielaidą, kad maždaug 10 proc. tarifai būtų taikomi įvairioms prekėms, importuojamoms iš Europos Sąjungos į JAV. Svarbu suprasti, kad Europos Sąjunga nėra taip priklausoma nuo JAV kaip kai kurios kitos valstybės. Pavyzdžiui, Kanados eksportas į JAV sudaro penktadalį jos ekonomikos, Meksikos – net 25 proc. BVP. Tuo tarpu ES eksporto į JAV dalis tesiekia mažiau nei 3 proc. viso BVP. Tam tikros šalys, tokios kaip Vokietija, Belgija ar Nyderlandai, yra labiau priklausomos, bet net ir jų eksporto į JAV dalis yra apie 4 proc.
Be to, reikia turėti omenyje, kad Europos Sąjunga jau imasi priemonių stiprinti savo ekonomiką. ES suvokia, kad nebeturi gynybinio skėčio, kurį pasiūlė JAV po Antro pasaulinio karo. Dabar, pavyzdžiui, Vokietija, vis daugiau investuoja į gynybą, transporto infrastruktūrą ir kitus sektorius, kurie skatina ekonomikos augimą.
– Kaip šis prekybos konfliktas realiai paveiks Lietuvos gyventojus?
– Tai turės įtakos per du pagrindinius kanalus. Pirmasis – atsakomieji ES muitai JAV prekėms. Tai reiškia, kad kai kurios JAV prekės Europoje pabrangs. Pavyzdžiui, tie, kurie mėgsta amerikietiškus burbonus, „Harley-Davidson“ motociklus ar tam tikras žemės ūkio prekes, turės mokėti daugiau. Antrasis poveikis – nors didelio makroekonominio šoko tikėtis dar anksti, kai kurie sektoriai gali nukentėti labiau. Tai ypač aktualu automobilių gamintojams, biochemijos pramonei ir kai kuriems kitiems gamybos sektoriams. Jei D. Trumpas iš tiesų įves 25 proc. importo muitus šiose srityse, kai kuriose įmonėse gali mažėti užimtumas, o tai gali turėti įtakos nedarbo lygiui Europoje.
EPA-ELTA nuotr.
– Ar patys amerikiečiai pasiruošę mokėti daugiau ir kentėti dėl šių muitų?
– Čia ir yra didžiausia problema. D. Trumpas mano, kad importo tarifai yra JAV ekonomikos stiprinimo priemonė. Jis ne kartą yra sakęs, kad tarifai yra gražiausias žodis žodyne ir, kad jų įvedimas duos JAV tik naudos. Jo įsivaizdavimu, užsienio įmonės tiesiog sumažins kainas ir prisiims visą mokestinę naštą, tačiau realybė rodo ką kita. Pavyzdžiui, pirmosios jo kadencijos metu įvesti tarifai plienui, aliuminiui ir skalbimo mašinoms parodė, kad kainos padidėjo dar labiau nei patys tarifai. Kai rinkoje sumažėja konkurencija, vietinės įmonės pakelia kainas dar labiau nei išauga jų kaštai.
Todėl galime tikėtis, kad pamatysime kainų šuolį, nuo kurio nukentės JAV vartotojai. Importo muitus galiausiai sumoka ne gamintojai ar tarpininkai, o galutiniai pirkėjai. Klausimas tik tas, kada amerikiečiai tai supras ir kiek ilgai toleruos tokią politiką. Jau dabar matome ženklus – vasario mėnesį JAV vartotojų pasitikėjimo indeksas nukrito iki žemiausio lygio per pastaruosius dvejus metus, o infliacijos lūkesčiai pasiekė aukščiausią lygį per trejus metus.
(be temos)
(be temos)
(be temos)