ATSIJUNGTI NUO RUSIJOS VALDOMO BRELL ŽIEDO GALIME IR ANKSČIAU: KAS TRUKDO TAI PADARYTI?

Istorinis elektros sistemos bandymas pavyko. Taip energetikos ministras Dainius Kreivys atsiliepia apie šeštadienį atliktą elektros tinklo atjungimą nuo Rusijos, Baltarusijos ir kitų Baltijos šalių. Nors iššūkių netrūko, tikimasi, kad bandymas bus padrąsinimas Latvijai ir Estijai sinchronizuotis anksčiau. Kada realiai atsijungsime nuo Rusijos valdomos sistemos, pasakojama LNK reportaže.

Savaitgalį įvyko bene ryškiausias įvykis energetikos istorijoje – pirmąkart dešimčiai valandų Lietuvos elektros tinklas veikė savarankiškai be Rusijos kontroliuojamos sistemos. „Litgrid“ įmonėje skambėjo plojimai.

„Turėjome atjungti liniją su Latvijos, Kaliningrado ir Baltarusijos sistemomis. Šeštadienį, 11 val., buvo atjungta paskutinė linija“, – sakė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis. 

Kone pusę paros elektra tekėjo iš įvairiausių šalies elektrinių. Pasitelkta Vilniaus kogeneracinė jėgainė, Kruonis, Utenos baterijų parkas. Neapsieita ir be jungčių su Lenkija ir Švedija. Sistemos priežiūrą valdė tik „Litgrid“ dispečeriai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Sąlygos nebuvo idealiausios. Jeigu būtų buvę daugiau vėjo, būtų lengviau valdyti dažnį“, – komentavo „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Jei vėjo buvo per mažai, saulės energijos šiltą dieną prigaminta daugiau nei reikėjo vartojimui. Tai išėjo į naudą žmonėms, perkantiems elektrą už biržos kainą. Kurį laiką elektra jie naudojosi dykai.

„Išskirtinės buvo vidurdienio valandos, kuomet saulės generacija buvo maksimali. Ir elektros pasiūlai viršijus paklausą, susiformavo nulinės elektros energijos kainos“, – teigė D. Matelionis.

 Elektros pasiūlai viršijus paklausą, susiformavo nulinės elektros energijos kainos.

 

Su istoriniu įvykiu pasveikinti energetikų atvyko ir premjerė. Bandymas parodė, kad susijungti su Vakarų Europos tinklais galime greičiau.

„Esame numatę, kad 2024 metų pirmame pusmetyje galėtume atlikti pagreitintą sinchronizaciją ir nereikėtų laukti 2025-ųjų pabaigos“, – kalbėjo R. Masiulis. 

Bandymui pasibaigus, Lietuvos elektros sistema ir vėl – BRELL žiede, kurį centralizuotai valdo Maskva. Apie pasitraukimą iš Rusijos kontroliuojamos sistemos reikia įspėti mažiausiai prieš pusmetį.

„Rugpjūčio 8-oji yra ta diena, kada turime pranešti, ar pratęsiame, ar nepratęsiame BRELL sutartį“, – konstatavo energetikos ministras D. Kreivys.

Trauktis iš BRELL sutarties Lietuva ketina tik kartu su Latvija ir Estija. Prieš tai kaimynams reikės pristatyti bandymo rezultatus. Ir, kaip teigia D. Kreivys, veikiausiai teks ne vieną mėnesį įtikinėti.

„Kai turėsime studijų rezultatus, jei jie bus teigiami, yra susitarimas, kad galėsime sinchronizuotis greičiau“, – sakė energetikos ministras.

Prieš dvi savaites Lietuvoje lankęsis Latvijos energetikos ministras nematė galimybių su Vakarais susijungti greičiau.

„Turime pabaigti projektą iki 2025-ųjų. Ne tik Latvija, bet ir visos Baltijos šalys“, – kalbėjo Latvijos energetikos ministras Raimondas Čudaras.

„Latviai vėluoja su kai kurios įrangos įsigijimu, baterijų parko įrengimu. Ne tik šiais metais, bet gal ir kitais jie to galbūt neturės“, – komentavo energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas. 

Kaimynai ne tik vilkina išėjimą iš Rusijos valdomos sistemos. Latvija ir Estija nedalyvauja ir izoliuotame elektros bandyme. Lietuva jį norėjo atlikti drauge su visomis Baltijos šalimis.

Lietuva sako iki šiol atlikusi 60 proc. sinchronizacijos darbų. Juos pabaigus, „Litgrid“ vadovas sako, kad elektra pigs.

„Matome, kad elektros kainos mažės“, – teigė R. Masiulis.

Tačiau, anot eksperto V. Jankausko, dėl to kainos mažesnės nebus ir niekas nepasikeis.

Šeštadienį savarankiškai veikusi elektros sistema išnaudojo tik penktadalį savo rezervo.