BŪSTO KAINOS AUGA KAIP ANT MIELIŲ, TAČIAU JOS GALI DIDĖTI DAR LABIAU: MATO NE VIENĄ PROBLEMĄ

Būsto kainos auga kaip ant mielių, o dėl valdžios svarstomo naujo žemės įstatymo jos gali šauti į neįsivaizduojamas aukštumas. Norima, kad už teisę statyti naujus arba rekonstruoti esamus pastatus valstybinėje žemėje būtų mokama ne tik žemės nuoma, bet ir didžiulis papildomas mokestis.

Iki 25 tūkstančių eurų. Tiek dėl naujo žemės įstatymo gali pabrangti vidutinės klasės būstas Vilniuje. Kaip praneša LNK, visoje Lietuvoje būsto kainos gali didėti 20-30 procentų.

Nes norint statyti ar rekonstruoti būstus valstybinėje žemėje, teks susimokėti papildomą mokestį valstybei. 

„Vien už tai, kad nugriausi seną sandėlį ir gamyklą turėsi, dar turėsi primokėti 75 proc. žemės vertės tokią priemoką“, – sako statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis. 

Tai ne tik pabrangins būstą pirkėjams, bet gali apskritai stabdyti nekilnojamojo turto plėtrą. O dabar būsto pasiūla ir taip nespėja atliepti paklausos: žmonės būstus šluoja nelaukdami statybų pabaigos, o tik pamatę brėžinius.

„Paskaičiuos jis savo kaštus ir jam gali išvis neapsimokėti to daugiabučio statyti. Tai reiškia, kad tai tiesiogiai mažins nekilnojamojo turto pasiūlą“, – sako Laisvosios rinkos instituto ekspertė Karolina Mickutė. 

Anot aplinkos ministro, toks įstatymas jau prieš ketverius metus buvo reikalingas, nes Nacionalinė žemės tarnyba nebepratęsia sutarčių ir nebeleidžia senų apleistų pastatų paversti naujais gyvenamaisiais kvartalais ar biurais valstybinėje žemėje.

Bet dabartinis siūlomas įstatymas, anot ministro, pavojingas. „Yra pavojus, kad mes užšaldysime miesto teritorijose esančias apleistas teritorijas, o investicijos nuplauks į priemiesčius“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) siūlo ne tik įstatymo galiojimo atidėjimą, bet ir „galimybę tokiems nuomininkam pabaigti tuos investicinius projektus  kuriuos jie yra pradėję panašiomis sąlygomis“.

„Ir tą priemoką, žinoma, mažesnę nei 75 proc., dar pirmaisiais, antraisiais, trečiaisiais, ketvirtaisiais metais po įsigaliojimo dar papildomai mažinti“, – sakė teisės įmonės „Sorainen“ partnerė ir advokatė, LNTPA valdybos narė Aušra Mudėnaitė.

Laisvosios rinkos institutas sako, kad nėra aišku, kodėl būtent toks mokesčio dydis yra pasirinktas. 

„Klaikiausia, kad niekaip nėra pagrįsta, kodėl toks mokesčio dydis. Iš pradžių siūlė 100 proc., gerai, tai yra akivaizdžiai nelogiška, nes tada paprasčiau yra įsigyti žemės sklypą. Dabar Vyriausybė siūlo vidurkį – 75-70 proc., priklausomai nuo aplinkybių. Vidurkis nėra argumentas“, – sako Laisvosios rinkos instituto ekspertė K. Mickutė.

Aplinkos ministras sako, kad mokestis galėtų būti mažesnis. „Na, Vyriausybės išvadoje yra 75 proc. Tai, mano nuomone, 50 proc. buvo sulyg praeitoje kadencijoje, įvairiose darbo grupėse, 50 proc. jau yra įkalkuliuota į kai kuriuos projektus, tai turėtume laikytis to susitarimo“, – sakė ministras.

Dėl mokesčio dydžio turi apsispręsti Seimas.