– Būsto kainos ir toliau auga. Kaip tai veikia pardavimus?
– Iš vienos pusės visada juokaujame, kad pirkėjai būstą perka tada, kai kainos auga, nes jaučia, kad jos ir toliau augs, todėl bando įšokti į tą traukinį. Paprastai žmonės nustoja pirkti, kai kainos pradeda kristi, nes tikisi, kad jos dar labiau nukris. Tačiau dabar kainų augimas yra gana nuoseklus ir nėra kažkuo išskirtinis. Skaičiuojame, kad nuo metų pradžios būsto kainos Vilniaus mieste, didžiausioje ir mums įdomiausioje rinkoje, augo apie 6 proc. Tai pakankamai tvarus augimas, jis nėra kažkuo stebinantis, yra organiškas. Pirkėjai perka labai panašiu tempu, kuris apskritai yra pirminės būsto rinkos vidurkis. Pirminėje būsto rinkoje Vilniuje dabar nuperkama beveik 500 būstų per mėnesį. Istoriškai žiūrint, tai yra absoliutus vidurkis. Turėjome laikotarpių, kai skaičiai buvo gerokai didesni, ir laikotarpių, ypač per COVID-19 pandemiją, kai jie buvo smarkiai kritę. Apibendrinant, dabar situacija stabili, kainos taip pat auga stabiliai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kas šiandien aktyviausiai perka nekilnojamąjį turtą?
– Pirkėjų aktyvumas labai stipriai nesikeičia. Skaičiuojame, kad pirminėje rinkoje proporcija yra maždaug 70 ir 30 proc. Apie 70 proc. pirkėjų būstą perka sau – dažniausiai pirmąjį arba keičia turimą būstą, kai išauga pirmąjį, mažesnį, ir nori didesnio. Apie 30 proc. pirkėjų sudaro investuotojai. Nebūtinai profesionalūs – tam tikru gyvenimo etapu žmonės iš santaupų perka būstą investicijai, nuomai. Taip pat palengvintas Lietuvos banko reguliavimas dėl pradinio įnašo. Mažesnis pradinis įnašas natūraliai skatina pirmojo būsto pirkėjus. Dalis žmonių traukiasi ir iš antrosios pensijų pakopos. Tai taip pat buvo papildomas impulsas pirmojo būsto pirkėjams. Tačiau bendrai ši 70 ir 30 proc. proporcija išlieka gana pastovi.
– Ar tiesa, kad pirmą būstą perkantiems žmonėms tampa vis sunkiau įžengti į rinką?
– Vienareikšmiškai. Būsto kainų augimas tai užprogramuoja. Ir tai matome ne tik Lietuvoje, bet visame Vakarų pasaulyje. Kuo toliau, tuo pirmąjį būstą įsigyti tampa sunkiau. Todėl vienas iš sprendimų – nebūtinai laukti svajonių būsto ir pirkti tik tada, kai jau turėsite tam visas galimybes, bet bandyti įžengti į būsto rinką perkant mažesnį, paprastesnį būstą. Nebūtinai naujos statybos, tačiau jau turėti savo turtą, kurio vertė auga kartu su visomis būsto kainomis. Vėliau jį pardavus atsiranda geresnės galimybės įsigyti jau norimą būstą.
– Kalbant apie didžiuosius miestus, ar būstas įperkamas vidutines pajamas gaunančiam žmogui?
– Vienareikšmiškai, šiandien įperkamumas dar tikrai yra geras. Skaičiuojame, kad namų ūkis, pavyzdžiui, pora, kurioje abu žmonės uždirba vidutinį atlyginimą, tikrai gali įsigyti būstą geroje miesto vietoje. Net centrinėje Vilniaus ar Kauno miesto dalyje toks namų ūkis šiuo metu dar gali pirkti būstą. Reikia suprasti ir tai, kad atlyginimai mūsų šalyje, ypač didžiuosiuose miestuose, taip pat gana stabiliai auga.
(be temos)