Anksčiau ar vėliau galvoje ima kirbėti mintis apie nuosavus namus. O kainos auga, butai traukiasi.

„Jaunam žmogui, kuris gyvena aktyvų gyvenimo būdą ir kartais namo atvyksta tik permiegoti, nėra didelių susibūrimų, giminių ir panašiai, tai pirmam būstui, per pirmus 3–5 metus turbūt pakanka nedidelio turto“, – sakė Nekilnojamojo turto brokeris Viačeslavas Mikelionis.

Tad vos 26 kvadratinių metrų butas vis dažniau ir tampa pirmuoju būstu, nuo kurio vėliau tikimąsi atsispirti.

„Perka turtą su mintimi, kad čia yra gera investicija, geras laikas įsigyti. Paskui galbūt atsiras šeima, galės turtą parduoti ir gautus pinigus panaudoti naujam pradiniam įnašui“, – teigė V. Mikelionis.

Vilniuje, naujos statybos daugiabutyje, vidutinė kvadrato kaina jau gerokai viršija 3 tūkstančius.

„Reikia dar medžiagoms, jei remontą nori dar padaryti. Čia irgi reikia į šitą dar pasižiūrėti“, – pastebėjo moteris.

„Jei tai yra jauna pora be vaikų, tai perka 40–45 kvadratų būstą. Jo kaina maždaug nuo 130 tūkstančių iki 160–180 tūkstančių eurų“, – kalbėjo LNTPA valdybos narys, „Citus“ įkūrėjas Mindaugas Vanagas.

Tai reiškia, kad pradiniam įnašui susitaupius reikia turėti mažiausiai 20 tūkstančių eurų.

„Jei žmogus uždirba vidutinį darbo užmokestį ir sutaupo 10 procentų nuo gaunamų pajamų, Vilniuje jam reikia 10 metų sukaupti pradiniam įnašui“, – sakė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Dabar galima dirbti nuotoliu iš bet kurios šalies, tegul pagalvoja, ar iš viso verta pirkti“, – tikino moteris.

Pagalbos ranką dar neturintiems nuosavo būsto tiesia Lietuvos bankas. Mažina pradinį įnašą nuo 15 iki 10 procentų.

„Kad būstas taptų labiau prieinamas tiems, kurie įsigyja pirmąjį būstą, tiems, kuriems jo reikia labiausiai“, – teigė G. Šimkus.

Gediminas Šimkus / P. Peleckio / BNS nuotr.

Pirmojo būsto pirkėjas – tas, kuris jokio nekilnojamojo turto neturėjo per pastaruosius 5 metus.

„Siekia netgi 30–35 tūkstančius eurų, o dabar sumažinti tą sumą trečdaliu – čia yra fantastika“, – tvirtino vyras.

Tiesa, tai nereiškia, kad staiga visur pradinis įnašas sumažės iki 10 procentų. Lietuvos bankas nustatė grindis, bet paskolas išduodantys bankai gali reikalauti ir daugiau.

„Iš žmogaus pusės tai yra palanku. Kita vertus, kiekvienam žmogui reikės atkreipti dėmesį imant paskolą, nes mažesnis pradinis įnašas reiškia, kad yra didesnė paskola ir tai atitinkamai reiškia, kad kiekvieno mėnesio įmoka yra atitinkamai didesnė ir ji bus visą paskolos laikotarpį“, – perspėjo Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Apsidraudžiant, nauja tvarka įsigalios ne iškart, o nuo kitų metų rugpjūčio. Mat neaišku, ką darys tie, kurie atsiims pinigus iš II pensijų pakopos.

Dabar galima dirbti nuotoliu iš bet kurios šalies, tegul pagalvoja, ar iš viso verta pirkti.

„Vis dėlto poveikio prasme tai yra paklausą skatinantis veiksnys, todėl manome, kad yra tikslinga numatyti šių atsakingo skolinimosi pokyčių įsigaliojimą šiek tiek vėliau“, – paaiškino G. Šimkus.

Laisvosios rinkos institutas skaičiuoja, kad viskas gali suveikti ir atvirkščiai. Palengvinus sąlygas, išaugs paklausa. O tai reiškia, kad viskas dar greičiau brangs.

„Trumpoje perspektyvoje tai gali sukelti kažkokį kainų didėjimą. Jau dabar matome, kad būsto rinka pakankamai intensyvi ir karšta“, – įspėjo M. Vanagas.

Bet Lietuvos bankas ramina – kainos dėl pasikeitusių paskolų išdavimo sąlygų per trejus metus papildomai galėtų augti maždaug 1,5 procento.

Šiemet nekilnojamasis turtas maždaug dešimtadaliu brangesnis nei pernai.

„Didėja statybų savikaina gan smarkiai. Pati statybų industrija gavo daug užsakymų iš karinių, infrastruktūrinių objektų. Dėl to statybininkų Lietuvoje labai trūksta ir tai daro įtaką kainai“, – aiškino M. Vanagas.

Anot Lietuvos banko, brangu ir dėl to, jog pasiūlos mažai. Gyventojai nori pirkti, o vystytojai nespėja statyti.

„Vilniuje yra apie 5,5 tūkstančio būstų, iš tiek gali rinktis. Per mėnesį yra rezervuojama maždaug apie 500 būstų, tai apytiksliai ne pilni metai pasiūlos“, – konstatavo M. Vanagas.

„Žmonės, nusibrėžę kainą, sakys: žinote, man jau per daug. Ir kai tai ateis, tada ir matysime tą kainų stabilizavimą“, – samprotavo vyriškis.

Tiesa, Lietuvos bankas sudėjo griežtesnius saugiklius, jei ir vėl kiltų palūkanos.

Mėnesinė paskolos įmoka, skaičiuojant su ne mažesne nei 6 procentų palūkanų norma, negalės viršyti pusės gyventojo gaunamų pajamų.