Butų kainos tapo stabilios

Būstų pasiūla uostamiestyje padidėjo nuo kovo pabaigos

Gegužę nekilnojamojo turto kainos uostamiestyje tapo stabilios.

Nekilnojamojo turto kainos uostamiestyje didėjo nuo šių metų pradžios iki kovo vidurio. Po to jos sumažėjo.

Šiemet kovo pabaigoje padidėjo butų pasiūla.

Butai pigo

Nuo šių metų pradžios iki kovo vidurio Klaipėdoje nekilnojamojo turto kainos kilo. „Pavyzdžiui, kovą dviejų kambarių butas blokiniame name kainavo iki 240 tūkstančių litų. Po kovo vidurio kainos krito - minėtas butas kainavo iki 200 tūkstančių litų“, - teigė bendrovės „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto ekspertė Vaida Tamošiūnaitė. Pasak ekspertės, gegužę nekilnojamojo turto kainos kol kas stabilios.

Ji teigė, kad šiuo metu yra padidėjusi butų pasiūla, o paklausa sumažėjo. „Vieni nori kuo greičiau parduoti turtą, nes sumažėjo kainos, o pirkėjai laukia, gal turto kainos dar sumažės“, - sakė V.Tamošiūnaitė.

Ji nemano, kad turto kainoms turėjo įtakos žinia, kad Lietuva neįsives euro. „Labiau lėmė, kad bankai sugriežtino kreditų išdavimo sąlygas“, - teigė ekspertė.

Pasiūla augo

Nuo metų pradžios labiausiai uostamiestyje atpigo vieno ir trijų kambarių butai.

Bendrovės „Palnesta“ direktorė Gitana Gitenytė pastebėjo, kad palyginti su šių metų sausio pabaiga gegužę butai vidutiniškai pigesni 10 proc.

„Šiemet sausio pabaigoje trijų kambarių butas kainavo 260 tūkstančių litų, o dabar - 230- 240 tūkstančių litų. O dviejų kambarių butai atpigo penkiais procentais“, - sakė direktorė.

Ji teigė, kad labiausiai sumažėjo vieno ir trijų kambarių butų kainos.

Direktorė sakė, kad butų pasiūla pradėjo didėti nuo kovo pabaigos. „Pirkėjai laukia, gal dar sumažės kainos“, - mano G.Gitenytė.

Kainos šuoliavo sausį

NORD/LB banko prezidento patarėjas Vadimas Titarenka mano, kad žinia apie euro neįvedimą ar įvedimą negali iš esmės paveikti nekilnojamojo turto rinkos.

Jis sakė, kad turto kainų šuolis, kurį sunku pagrįsti ekonomikos teorijomis, įvyko šiemet sausį.

„Vilniuje buto vieno kvadratinio metro kaina per sausį padidėjo vidutiniškai nuo 4,2 tūkst. litų iki 4,5 tūkst. litų“, - teigė banko prezidento patarėjas.

Šiemet kovą, balandį, anot jo, Vilniuje nekilnojamojo turto kainos šiek tiek mažėjo, o gegužę vėl padidėjo. Bendras kainų didėjimas nuo metų pradžios sostinėje - 500 litų už vieną kvadratinį metrą arba 10 proc.

„Kituose Lietuvos regionuose turto kainos nuo šių metų pradžios vidutiniškai padidėjo 20 proc.“, - sakė V.Titarenka.

Laukiama pusiausvyros

„Pernai turto kainos didėjo dinamiškiau. O šiemet jos svyruoja - padidėja, sumažėja. Tai gera tendencija. Gal pavyks išvengti kainų „burbulo“ sprogimo“, - svarstė V.Titarenka.

Banko prezidento patarėjas sakė, kad šiemet per pirmąjį ketvirtį pastatyta daugiau naujų butų nei pernai.

„Jei didės naujų butų pasiūla, turto kainos gali būti stabilizuotos“, - mano V.Titarenka.

Pasak jo, turto rinką stabilizuoja ir bankai, sugriežtinę paskolų išdavimo sąlygas. „Anksčiau kai kurie bankai kredituodavo net per 100 proc. perkamo buto vertės“, - prisiminė V.Titarenka.

Dabar, anot jo, bankai griežčiau vertina perkamo būsto kokybę, teritoriją, kur yra gyvenamasis plotas.