DABARTINIS FENOMENAS: ŽMOGUS SKOLINASI TAM, KAD PADENGTŲ ANKSTESNĘ SKOLĄ

Kaip praneša LNK, Lietuvos bankas pastebi, kad gyventojai vartojimo reikmėms skolinasi gerokai daugiau ir didesnes sumas. Vartojimo kredito rinka išaugo 32 proc. pagal sutartis ir 52 proc. pagal pasiskolintas sumas.

Bankas ragina gyventojus prieš prisiimant naujų finansinių įsipareigojimų, tinkamai įvertinti savo galimybes, pavyzdžiui, numatomas komunalines išlaidas šią žiemą, didesnes kredito įmonės įmokas dėl išaugusių ribų ar palūkanų , – kad tai netaptų našta. Kreditoriai sako, kad matyti ir ženklų, kad gali kilti problemų dėl kreditų ir paskolų grąžinimo jau dabar yra vėluojančių paskolas grąžinti.

Apie nerimo ženklus kredito rinkoje LNK žurnalistė kalbėjosi su „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadove Jekaterina Rojaka.

Visas LNK reportažas – vaizdo įrašas:

Dabar susiduriame su fenomenu, kad žmonėms tiesiog neužtenka pinigų suplanuotiems pirkiniams. Ir jie aktyviau naudojasi vartojamais kreditais norėdami patenkinti savo poreikius. Tarkim, tai buvo planuojama iš anksto, bet šiandien atėjo laikas atsiskaityti ir faktiškai pinigų neužtenka. Reikėtų pripažinti, kad tai dar ne šildymo sezono pradžia.

– Ar galima sakyti, kad žmogus, pasiskolinęs dar kartą skolinasi tam, kad padengtų ankstesnę skolą?

– Yra tokių atvejų, bet jie tikrai nėra masiniai. Skolintis norint padengti prieš tai buvusį įsiskolinimą yra ir rizikinga, ir nenaudinga. Nes tuomet išauga ir žmogaus rizikos vertinimas. Ir tada jis gauna paskesnę paskolą vis kitomis, blogesnėmis, sąlygomis. Tą irgi reikėtų turėti mintyje.

Reiktų pripažinti, kad tam tikrų svyravimų įvyko ir tuo pačiu vartotojai vertina perspektyvas prastai. Jei pažiūrėtume į paskutinius skaičius, kurie pasirodė vakar, tai daugiau negu trečdalis vartotojų galvoja, kad per ateinančius 12 mėnesių jų finansinė situacija pablogės. Kad pablogės ekonomika, galvoja jau 2/3 gyventojų. Jie jau laukia tos pablogėjusios situacijos, iš dalies tam ir ruošiasi. Kai didelė infliacija, gana racionalu yra tuos pinigus išsaugoti jeigu ne banke, tai per tam tikrą pirkimo realizavimą. Kai nusiperki kažką ir galbūt tikiesi, kad kitais metais nebūtum nusipirkęs, kadangi jis galėtų kainuoti dar brangiau. Tai kaip ir investicija į prekę. Tai, žinoma, trumpalaikis laikotarpis. Matome, kad iš tiesų yra auganti tendencija būtent vartojimo kredito poreikio. Tas labiausiai neramina. Tai, kad žmonės skolinasi būsto pirkimui, nėra labai blogai. Matėme, kad per pastaruosius keletą metų būsto kainos labai augo. Automatiškai didėja vidutinė būsto kaina – auga ir vidutinė kredito būstui kainą. Kol kas yra gerai tai, kad nematome stipraus vėlavimo iš gyventojų.

Bendros vėlavimo sumos irgi didėja kol kas labai neženkliai. Bet ta tendencija jau pakito į kitą pusę. T.y. jei anksčiau ir skolininkų skaičius, ir sumos mažėdavo, tai dabar skolininkų vis dar nedaugėja, bet sumos jau pradėjo augti.

– Ar tai reiškia, kad vėluoja mėnesį, kelis, bet vis tiek žmonės sumoka, atiduoda? Ar yra tokių, kuriems jau gresia neatidavimas?

– Kalbant apie neatidavimą, tokių yra. Jei istoriškai pažiūrėtume per visą laikotarpį, tai dabar esame praktiškai žemumoje. Ir taip vadinamas „blogų paskolų rodiklis“ Lietuvoje yra vienas žemiausių per visą istorinį laikotarpį ir vienas tikrai lyderiaujančių gerąja prasme visoje Europoje. Šiuo atžvilgiu esame ganėtinai saugūs. Žinoma, jei atsirastų verslų bankrotų banga, tai žmonėms, kurie dirba tuose versluose, gali atsirasti papildoma rizika, kad jie neišsimokėtų kreditų ir ta blogoji dinamika galėtų pasiskleisti per visą ekonomiką.

– Bet jei kreditoriai sako, kad didysis paskolų ėmimas buvo vasaros mėnesiais. Galima sakyti, kad vėlavimo ar „blogųjų kreditų“ banga atsiris daug vėliau, tarkim, prieš Naujus metus?

– Mes irgi labai laukiame statistikos, kuri pasirodys spalio, ypatingai lapkričio mėnesį. Priklausomai ir nuo orų, nuo šildymo sezono ir kiek pasikeitusios sąskaitos galėtų paveikti tiek žmonių nuotaikas, tiek sugebėjimą grąžinti, atsiskaityti laiku ir grąžinti skolas. Nes atsiskaityti laiku irgi yra labai svarbu, ypač jei planuoji pasiimti paskolą. Neatsiskaitymas, kad ir vienos ar kelių sąskaitų, gali kainuoti keliais procentiniais punktais brangesnę paskolą. Tai gana sudėtingas sprendimas kiekvienam finansiniam ūkiui.

– O jei žmogus, pasiėmęs vartojimo kreditą, iš tikrųjų nebeturi pinigų susimokėti, kas jo tada laukia?

– Yra tariamasi su kiekviena kredito įmone, kokiomis sąlygomis galima būtų grąžinti. Dėl vartojimo kredito pas mus praktiškai nebūdavo tokių atvejų, kad fizinis asmuo bankrutuotų arba kreiptųsi dėl fizinio asmens bankroto. Nors ši tendencija Lietuvoje per paskutinius penkerius metus irgi yra auganti. Visgi tai yra išskirtinė procedūra, su kuria susiduriama išskirtiniais atvejais. Dažniausiai susitariama, kokiomis sąlygomis galima būtų grąžinti paskolą.

Juo labiau, kad šiai dienai darbo rinka pas mus yra gana aktyvi ir vis dar nėra prisotinta. Bet jei bankrotų banga būtų reikšminga, tai tuomet ir situacija darbo rinkoje galėtų pasikeisti. Žmonės labai dažnai imdami paskolą ilguoju laikotarpiu ir žinodami, kad per paskutinius kelerius metus atlyginimas auga vidutiniškai po 10 proc. tikisi tokio pat augimo. Tai tam tikra dalis gyventojų tikriausiai nebuvo įskaičiavę, kad tam tikros turbulencijos rinkoje gali smarkai pakeisti jų finansinę padėtį.