Kokios darbo iš namų tendencijos, plačiau pakomentavo „Baltic assist“ vadovas Andžej Rinkevič.

– Kokios pastaruoju metu yra tendencijos?

– Sakyčiau, kad po pandemijos bumo kai kurios įmonės pabandė grąžinti darbuotojus į ofisus ir tiesiog darbuotis ankstesniais metodais, o kai kurios įmonės vis dėlto pamatė galimybę, kad nuotolinis darbas gali efektyvinti darbą ir pritraukti naujų darbuotojų. Įmonės pasiskirstė į kelias stovyklas, tačiau įvyko tai, jog darbuotojai patys pamatė, kad nuotolinis darbas yra įmanomas, kad jis turi tam tikrų privalumų ir įmonėms teko į tai atsižvelgti. Šiandien dienai nuotolinis darbas yra mūsų darbo kultūros stipri dalis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokie yra pagrindiniai privalumai?

– Sakyčiau, kad tai gali pagerinti gyvenimo ir darbo balansą, gali padėti sutaupyti tam tikrų lėšų, kadangi jos nėra išleidžiamos kelionėms, galima pasirinkti gyvenamą vietą miesto pakraštyje ar netgi mažesniame mieste.

– Kiek per mėnesį darbuotojas gali sutaupyti?

– Vidutiniškai paskaičiavome, kad jeigu darbuotojas gyvena 4–5 km atstumu nuo darbovietės, tai galima būtų sutaupyti iki 400 eurų arba iki 20 val. gyvenimo, tačiau vėlgi tas konkretus skaičius yra labai individualus, kadangi priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo ir nuo tiesioginio atstumo iki darbovietės.

– Ar stebite tendenciją specialistų migravimo iš didmiesčių į mažesnius miestelius, turint galimybę dirbti per nuotolį?

– Tokių duomenų niekur nerasime, bet vien iš mūsų įmonės perspektyvos turime tikrai labai sėkmingų pavyzdžių, kai žmonės, gyvenę ir dirbę Vilniuje, persikėlė į mažesnius miestus dėl įvairiausių priežasčių ir toliau sėkmingai tęsia karjerą, kadangi yra sukurtos tos galimybės tą daryti.

– Kalbant apie ateitį, kokią ją regite?

– Manau, kad technologijos yra pakankamai pasistūmėjusios, kad daugelis profesijų atstovų gali dirbti nuotoliu. Aišku, jeigu įmonė yra tas technologines galimybes pritaikiusi.

Mano manymu, ateityje turėtume vis dažniau matyti hibridinį darbo modelį ir hibridinio darbo modelio pasiūlymus, kadangi toks modelis, jeigu kalbame apie kraštutinį nuotolinį darbą, kad dirbama vien iš namų, turi tam tikrų minusų tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, o hibridinis darbo modelis kaip ir išsprendžia tuos iššūkius, kurie kyla dirbant vien nuotoliu, bet ir išlaiko tam tikrus privalumus.

– Kalbant apie motyvaciją, nesunku prisiversti dirbti, kai šalia yra daugybė dirgiklių namuose?

– Sakyčiau, kad socializacijos poveikis, kad išvengtume tos socialinės atskirties įmonėje, yra svarbus veiksnys. Tačiau stebint šią situaciją iš mūsų įmonės perspektyvos, manau, kad darbuotojai pasidalina į tam tikras grupes. Tai, mūsų atveju, skaičiuojamos trys kategorijos darbuotojų: tie, kuriems susikaupti iš namų yra labai sunku, jiems reikia bendravimo su kolegomis, tada yra dalis žmonių, kuriems to kaip ir reikia, bet jie vertina nuotolinį darbą, ir trečia kategorija – kurie yra visiškai patenkinti dirbdami nuotoliu.

Manyčiau, kad įmonei yra svarbu suprasti tą prasmę, kadangi darbuotojai supranta, jog yra galimybės, jie pasidalins į šias, mūsų atveju, tris, bet galbūt galima išskirti ir daugiau – kategorijų. Svarbu sukurti įmonei tam tikrus įrankius, kurie padėtų palaikyti tą kultūrą.