Šiaulių miesto meras tiki, kad jei savivaldybės gaus daugiau finansinės laisvės, miestai ims atgimti.

„Lėšos būtinai reikalingos savivaldai, reikia sutvarkyti daugybę dalykų, kurie nesutvarkyti iki šių dienų“, – sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

Tad A. Visockas palaiko valdančiųjų idėją, kad nekilnojamojo turto mokesčio ribas galėtų nusistatyti pačios savivaldybės. Esą šių pinigų reikia miesto keliams tvarkyti.

„Tarkime, kelių infrastruktūra Šiauliuose prašo apie 50 milijonų eurų, norint padaryti tokios kokybės, kad neprarastume nuo dabartinės padėties“, – pasakojo A. Visockas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

Kad mokesčio našta gali griūti ir ant sostinės valdžios pečių, jos negąsdina – su sąlyga, kad tai nebus tik Vilniaus mokestis.

„Suprantant, kad turto vertės skiriasi Vilniuje ir Kupiškyje, labai svarbu, kad ir Kupiškio žmonės, kurie irgi turi nekilnojamojo turto, taip pat kažkiek, aišku, daug mažiau, bet prisidėtų prie šito mokesčio surinkimo“, – teigė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

„Kiekviena savivaldybė žino savo situaciją ir kokį dydį būtų galima laikyti optimaliu“, – sakė Šiaulių miesto meras.

Kiek laisvės savivaldybės gaus, finansų ministras neatsako. Merai galbūt patys nustatys mokesčio grindis ar net kokį procentą mokėti.

„Negaliu atsakyti, nes tai ganėtinai nauja idėja. Dabar galvojame, kaip ją realizuoti, kaip į tuos pasiūlymus atsižvelgti“, – sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Savivaldybės su mokesčiais patirties jau turi – dabar renka žemės mokestį. Tačiau dar viena našta ne visus džiugina.

„Gali atsirasti lenktynės, kuris rajonas pritaikys mažesnį mokestį, ir pradėsime lygiuotis į mažiausius. Sprendimas dėl nekilnojamojo turto mokesčio gali prarasti prasmę ir esmę“, – kalbėjo Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis.

Jei savivaldybės nepriims jokio sprendimo, mokestis bus taikomas nuo 50 tūkst. vienam asmeniui – tai triskart mažiau nei dabar.

Nieko neskaičiuoju, laukiu, kada priims Seimas, ir tada galvosiu.

„Nieko neskaičiuoju, laukiu, kada priims Seimas, ir tada galvosiu“, – sakė moteris.

„Mūsų atveju su vyru būtų skausminga, nes turime senos statybos namą, kuris įvertintas per 100 tūkst. eurų. Mums atsilieptų skaudžiai“, – teigė kita moteris.

„Ne, tikrai nežiūrėjau ir nesusimąsčiau. Manau, gal dar nepriims šito įstatymo“, – svarstė dar viena moteris.

Opozicija įtaria, kad bus ir kas gudraus – ne kaip daugiau surinkti, o kaip apsaugoti būsimus rinkėjus nuo mokesčių naštos.

„Yra populizmo pavienėse savivaldybėse, dažniau – atrankinio. Pavyzdžiui, savo artimam rinkėjui žemės mokestis palengvinamas, kokiam verslui“, – aiškino Seimo narys (LRLS) Eugenijus Gentvilas.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina numatyti saugiklius – kitaip patiems miestams gresia likti skurdžiais.

„Savivaldybės gali naudoti NT mokesčio diskreciją tam tikrais politiniais tikslais, bet jos visada turės prisiminti vieną labai paprastą faktą – jei mokesčius sumažins, jų finansinė bazė susiaurės“, – tvirtino G. Nausėda.

Bet ir kontrolę – kaip kitas nekilnojamojo turto mokesčio detales – ministras dar šlifuoja.

„Neskubėkime. Kol kas svarstome racionalų mechanizmą“, – kalbėjo R. Šadžius.

„Rodo, kad valdančioji dauguma vis neapsisprendžia ir nesusitaria dėl variantų – vis galvoja, kaip didmiesčius labiau apmokestinti, kur ne jų valdančiųjų rinkėjai, labiau regionams pataikauti“, – tikino Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Merai dar svarsto apie galimą modelį – kam gresia mokėti daugiau, o ką nuo būstų mokesčio išvis atleisti.

„Svarstoma dėl pirmo būsto – jei tai yra vienintelis šeimos gyvenamasis būstas, jeigu dar yra paimtos banko paskolos. Galėtų būti sudėti saugikliai socialiai jautrioms grupėms – senjorams, kurie turi vieną turtą, ir panašiai“, – teigė Vilniaus miesto meras.

Tik Klaipėdos valdžia kategoriška – neigiamas poveikis bus didesnis, nei pavyks surinkti pajamų.

„Siūlyčiau be gilios analizės tikrai neiti į šį mokesčių didinimo lauką. Kuo greičiau pradėti spręsti iš vidinių resursų ir žiūrėti, kaip didinti pajamas iš kitų šaltinių“, – kalbėjo Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

Permetus naštą savivaldoms, valdžia jau nebetikslina, kiek tikisi surinkti pinigų iš nekilnojamojo turto mokesčio. Aišku tik tiek, kad lėšos dalinsis per pusę – savivaldai ir gynybai.

„Turint omeny, kad jis praktiškai skirtas savivaldybėms, tikėtis, kad šitokiu būdu spręsime gynybos finansavimo klausimus, būtų naivu“, – sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas, Seimo pirmininkas ir dalis merų žeria kritikos finansų ministrui, kad diskusijose apie mokestį šis galėtų komunikuoti daugiau.

„Visada galima padaryti geriau, ir tą stengsiuosi daryti“, – tikino finansų ministras.

R. Šadžius žada apsilankyti Seimo frakcijose, kai Vyriausybė patvirtins mokestinių įstatymų pakeitimus.