Ilgai dėliota ir pagaliau sudėliota antros pensijų pakopos reforma atvers duris rinktis, likti kaupime ar ne. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tik įregistravo pasiūlymus, bet dalis gyventojų jau painiojasi – skambina ir klausia, kaip kaupimą nutraukti čia ir dabar.

„Galvoja, kad pakeitimai jau įvyko ir skambina, domisi, kaip gali jau dabar pasitraukti, atsiimti savo lėšas iš pensijų fondų“, – komentavo „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Šiemet „Sodra“ pakvietė kaupti dar daugiau žmonių – nuo sausio išsiuntė daugiau kaip 230 tūkst. pranešimų, iš jų 100 tūkst. skirti jauniems, iki 40 metų, asmenims, kurie iki šiol nekaupė. Tačiau ir iš jų susidomėjimo mažai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šiuo metu iš tų 236 tūkst. žmonių, kurie šiais metais gavo pranešimus, 59 proc. jau atsisakė. Automatinis įtraukimas veikia tokiu principu, kad savo atsisakymą pareikšti svarbu, jei nenorite dalyvauti“, – aiškino „Sodros“ atstovė.

„Kiekvienais metais būtent ir matome tokią statistiką ir kuo toliau – per antrą, trečią įtraukimą – vis daugiau ir daugiau žmonių atsisako. Tai mums yra didelis signalas, kad pokyčių turi būti“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Ji ragina antrą pakopą keisti iš esmės – vietoje automatinio įtraukimo pereiti prie savanoriško kaupimo, žada suteikti ir kone dvejų metų laikotarpį apsispręsti, kaupti ar išeiti su savo lėšomis ir grąža, kurią uždirbo.

„Matome, kad reforma ir siūlymai yra susiję su tuo, kad žmonės turėtų mažesnes pensijas ir tas pensijas jie gautų tik iš „Sodros“, – komentavo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.

Dalyvauti kaupim Sunerimę gyventojai atakuojae skatins nebent valstybės parama – papildomas 1,5 proc. nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio. Tai maždaug 25 eurai. Jei nepatrauklu, valdžia ragina paplušėti ir pačius pensijų fondus. „Pensijų fondai turi pasiraitoti rankoves ir dirbti su savo klientais“, – įsitikinusi I. Ruginienė.

„Toks požiūris atrodo labai keistas ir neatsakingas, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir ministrė yra atsakinga už tai, kad žmonės gautų didesnes pensijas“, – teigė T. Gudaitis.

Fondus į kampą spaus ir Finansų ministerija. Netrukus išguldys popieriuje, kaip daugiau pinigų investuoti Lietuvoje. „Smarkiai praplatintų turto rūšių sąrašą, į kurį būtų galima investuoti pensijų fondų lėšas“, – tikino finansų ministras Rimantas Šadžius.

Dabar maždaug pusė lietuvių antros pakopos pensijų turto – Amerikoje, tačiau į Baltuosius rūmus grįžus Donaldui Trumpui būsimi pensininkai dėl to tik patiria nuostolių. „Dėl JAV administracijos politikos, tarifų ir pan., kyla nerimas, kad JAV gali atsidurti recesijoje. Atitinkamai tai paveiks ir visų pensijų fondų valdomų investicijų grąžą“, – aiškino finansų ekspertė Jekaterina Govina. „Bus pakritimas, kuris bus apie 4–6 proc., priklausomai nuo fondų“, – jai antrino ir Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas.

Galvoja, kad pakeitimai jau įvyko ir skambina, domisi, kaip gali jau dabar pasitraukti, atsiimti savo lėšas iš pensijų fondų.

Prastas uždarbis danų, švedų ir suomių pensijų fondus jau paskatino keisti investavimo strategijas. Nors ir po nedaug, dalį pinigų iš JAV perveda į Europą, įskaitant gynybos pramonę. „Ką tai reiškia praktiškai – kad Europos ekonomika turėtų stiprėti, atitinkamai tos grąžos Europoje, planuojama, bus daug geresnės negu šiuo metu JAV“, – teigė J. Govina.

Finansų ministras žada, kad fondai turės iš ko rinktis ir Lietuvoje: „Na, pavyzdžiui, leidžiant investuoti į obligacijas, kurios neplatinamos biržoje, bet yra išleistos Lietuvos įmonių. Tai būtų labai realios investicijos, taip pat ir į gynybos pramonę.“

Tačiau fondai tikina, kad kol kas pinigus laikys taip, kaip laikę, mat Lietuvos pensijų sistema nestabili. „Stabilumas, na, atrodo, norima jo atsisakyti ir tai yra svarbu tokioms investicijoms, kurias mes darome Lietuvoje, nes jos yra ilgalaikės ir stabilumas yra būtinas“, – komentavo T. Gudaitis.

Dabar pensijų fondai valdo rekordinį 9 mlrd. eurų turtą, bet Baltijos šalyse, įskaitant ir Lietuvą, investavę tik 1 mlrd. eurų.